Jūsų naršyklėje yra išjungtas Javascript atvaizdavimas. Rekomenduojame jį įjungti, jei norite pilnavertiškai naudotis tinklapiu. Jūsų naršyklėje yra išjungtas Sausainiukų įrašymas. Rekomenduojame jį įjungti, jei norite pilnavertiškai naudotis tinklapiu.

Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje. Slapukų politika

Loading...
Spausdinti

Naujienos

Gyventojų nuomonė: esame europiečiai, tačiau prisidėti prie europinių pokyčių neskubame

2016 m. lapkričio 25 d. / Finansų ministerija

Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų jaučiasi esantys Europos piliečiais, dar daugiau žmonių įžvelgia Europos Sąjungos (ES) investicijų naudą socialiniams ir ekonominiams pokyčiams šalyje, tačiau dauguma mano patys negalintys prisidėti prie socialinių pokyčių ir problemų sprendimo.

Rodoma:

Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų jaučiasi esantys Europos piliečiais, dar daugiau žmonių įžvelgia Europos Sąjungos (ES) investicijų naudą socialiniams ir ekonominiams pokyčiams šalyje, tačiau dauguma mano patys negalintys prisidėti prie socialinių pokyčių ir problemų sprendimo.

Tai parodė LR finansų ministerijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos rezultatai.

„Spalį atlikto tyrimo duomenimis, ES piliečiais jaučiasi 76 proc. Lietuvos gyventojų – 3 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Tokios nuotaikos rodo, kad nepaisant po „Brexit“ referendumo sustiprėjusių kalbų apie eižėjančią senojo žemyno vienybę, didžioji Lietuvos visuomenės dalis išlieka itin palankiai nusiteikusi bendros Europos atžvilgiu“, – sakė bendrovės „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas.

Daugiausia ES piliečiais besijaučiančių gyventojų yra tarp 18-35 m., aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų respondentų. Būtent jaunesnio amžiaus, gaunantys didesnes pajamas bei didesniuose miestuose gyvenantys asmenys išsiskiria ir pozityviausiu požiūriu į ES investicijų naudą Lietuvos ekonomikai.

Kad ES investicijos padeda siekti teigiamų ekonominių pokyčių šalyje, iš viso sutinka 82 proc. Lietuvos gyventojų, o šių investicijų naudą siekiant socialinių pokyčių pripažįsta 80 proc. apklaustų respondentų.

Tačiau daugiau nei pusė gyventojų – 51 proc. – mano patys negalintys prisidėti prie socialinių pokyčių ir problemų sprendimo savo aplinkoje ar bendruomenėje.

„ES investicijos tėra priemonė, kurios pagalba gyventojai – verslas, visuomeninės organizacijos, pavieniai asmenys – gali inicijuoti pokyčius šalyje. Gyventojų ir verslo iniciatyva įsitraukiant į ES investicijų procesus yra svarbus veiksnys, lemiantis šių investicijų efektyvumą. Lietuvoje vis dar turime nepakankamai stiprią pilietinę visuomenę ir nepakankamą žmonių įtraukimą į sprendimų priėmimą“, – teigė Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinis sekretorius, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos narys Eitvydas Bingelis.

Pasak E. Bingelio, periferijoje gyvenančių žmonių dažnai nepasiekia informacija apie galimybes teikti ir realizuoti savo idėjas: „Tad akivaizdu, kad turime stiprinti visuomenės įtraukimą ir informavimą, nevyriausybines organizacijas kaip pilietinės visuomenės veikėjus. Tai – neišnaudotos galimybės socialiniams pokyčiams ir problemų sprendimams Lietuvoje“.

„Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, 42 proc. gyventojų mano galintys patys prisidėti prie socialinių pokyčių ir problemų sprendimo. Dažniau taip mano aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų grupės atstovai. Palyginti su 2015 m., gyventojų, galinčių prisidėti prie socialinių pokyčių, padaugėjo 7 procentiniais punktais.

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai

Sekite naujienas

RSS