Jūsų naršyklėje yra išjungtas Javascript atvaizdavimas. Rekomenduojame jį įjungti, jei norite pilnavertiškai naudotis tinklapiu. Jūsų naršyklėje yra išjungtas Sausainiukų įrašymas. Rekomenduojame jį įjungti, jei norite pilnavertiškai naudotis tinklapiu.

Prašome patvirtinti sutikimą naudoti slapukus šioje svetainėje. Slapukų politika

Loading...
Spausdinti

Naujienos

Mokslas ir verslas dirbs išvien. Ko tikėtis ateityje?

2016 m. gruodžio 15 d. / Lietuvos mokslo taryba

Ką daryti, kad mokslininkų atlikti tyrimai bei sukurti išradimai neliktų įkalinti laboratorijose? Kad jie taptų realiais inovatyviais gaminiais? Atsakymą į šį klausimą įpiršo pati Europos Komisija, patarusi, kad kiekviena iš ES valstybių sukurtų savo Sumaniosios specializacijos strategiją.

Rodoma:

Sumaniosios specializacijos strategija – tai lyg savitas planas, numatantis, kokioms veikloms ES naujuoju periodu turi atitekti ES fondų parama.

Taigi ši strategija numato mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) bei inovacijų raidos kryptis ir prioritetus, kurie nustatyti atsižvelgiant į mūsų šalies specifiką bei išskirtines jos savybes.

Rengiant strategiją buvo atsižvelgta į tai, kokį įdirbį užsienio šalyse turi Lietuvos verslo įmonės. Taip pat ir į tai, kokių mūsų šalyje yra pajėgumų plėtoti šią sritį viešajame sektoriuje. Buvo įvertinta ir tai, ar konkrečių mokslinių ir eksperimentinių tyrimų plėtra pagelbėtų sprendžiant šalies, ES bei pasaulio ekonomines, socialines problemas.

Tai padarius, buvo nustatytos šešios svarbiausios sritys – prioritetinės kryptys, į kurias nutarta sutelkti didžiausią dėmesį ir kurioms bus skirtos didžiulės investicijos.

Svarbiausiųjų šešetukas

Investuojant į mokslo bazių atnaujinimą, pačią moderniausią tyrimų įrangą, skatinant mokslo ir verslo bendradarbiavimą, siekiama paties svarbiausio tikslo – Lietuva turi tapti tarptautinio lygio mokslo ir aukštųjų technologijų šalimi. Todėl stiprinamos investicijos į tas sritis, kurios suteikia aukštą pridėtinę vertę, didžiausią postūmį šalies ūkiui.

Viena prioritetinių sumaniosios specializacijos krypčių – energetika ir tvari aplinka. Ji numato, kad turi būti įdiegtos išmaniosios energijos gamybos sistemos, padedančios ją taupyti, gebančios laiku diagnozuoti gedimus, stebėti ir valdyti energijos tiekimo tinklus.

Po šios krypties skėčiu – tai ir technologijos, susijusios su biomasės bei atliekų kaip kuro naudojimu energijos gamybai. Taip pat – technologijos, susijusios su išmaniųjų – mažai energijos naudojančių pastatų statyba.

Kita kryptis – tai sveikatos technologijos ir biotechnologijos. Pagal ją dėmesys atiteks molekulinėms technologijoms medicinoje bei biofarmacijoje. Numatoma pažangias technologijas taikyti asmens ir visuomenės sveikatos sistemose, o pažangias medicinos inžinerijos technologijas – ligoms diagnozuoti ir gydyti.

Trečioji kryptis – aktyvi ir kūrybinga visuomenė. Pagal ją investicijų bus skiriama naujoms, besivystančioms technologijoms, skatinančioms asmenybių kūrybiškumą bei produktyvumą.

Ketvirtoji kryptis – tai nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, pavyzdžiui, fotoninės ir lazerių technologijos, lanksčios technologinės sistemos, skirtos produktų gamybai ir jos plėtrai.

Penktoji kryptis – žemės ūkio inovacijos bei maisto technologijos, susijusios su saugaus maisto gamyba, novatoriška ūkio plėtra, biologinės žaliavos gerinimu bei perdirbimu.

Šeštoji kryptis – transportas, logistika ir informacinių ryšių technologijos (IRT). Tai ir išmaniosios transporto sistemos, ir technologijos bei modeliai, skirti tarptautiniams transporto koridoriams valdyti. Ši kryptis – tai ir pažangus elektroninis turinys, turinio plėtros technologijų ir informacijos sąveika, IRT infrastruktūra, „debesų kompiuterijos“ sprendimai ir paslaugos.

Administruos tris veiklas

Sumaniosios specializacijos srityse svarbiausią vietą užima jungtinės mokslo ir verslo iniciatyvos, todėl pirmenybė teikiama mokslo idėjoms perkelti į gamybą – sukomercinti. Į jas ir bus nukreiptos ES 2014-2020 metų struktūrinių fondų lėšos.

Taigi prie Sumanios specializacijos įgyvendinimo Lietuvos mokslo taryba (LMT) numato prisidėti administruodama 3 veiklas: „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“, „Mokslininkų iš užsienio pritraukimas vystyti mokslinius tyrimus“ bei „Paralelinių laboratorijų MTEP veikla“. Visoms joms numatoma skirti per 44 mln. eurų.

Investicijos į šias veiklas – išskirtinės, nes lėšos atiteks tik Sumanios specializacijos programą atliepiančioms mokslinėms idėjoms įgyvendinti.

LMT teigimu, pagal veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai“ skiriamomis investicijomis siekiama išplėtoti inovatyvias mokslininkų grupių mokslines idėjas. Šios idėjos turėtų būti siejamos su Sumanios specializacijos programos veiklų planuose nurodytais uždaviniais.

Veiklai „Mokslininkų iš užsienio pritraukimas vystyti mokslinius tyrimus“ atiteksiančiomis investicijomis siekiama pritraukti užsienio šalių išskirtinius mokslininkus, galinčius savo komptencija ir žiniomis prisidėti įgyvendinant Sumanios specializacijos tikslus.

„Paralelinių laboratorijų MTEP veikla“ investicijomis siekiama, kad laboratorijos kuo daugiau bendradarbiautų siekdamos įgyvendinti inovatyvias, su Sumanios specializacijos programos įgyvendinimu susijusias idėjas.

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai

Sekite naujienas

RSS