BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti

Finansavimas

„Meno idėjų ir kūrinių migracija Urugvajaus ir Argentinos lietuvių periodinėje spaudoje tarpukario laikotarpiu"

Nr. 09.3.3-LMT-K-712-10-0019

Paraiškos būsena:
Baigtas įgyvendinti
Vykdytojas Vilniaus dailės akademija
Savivaldybė Vilniaus miesto
Priemonė MOKSLININKŲ, KITŲ TYRĖJŲ, STUDENTŲ MOKSLINĖS KOMPETENCIJOS UGDYMAS PER PRAKTINĘ MOKSLINĘ VEIKLĄ
Prioritetas 9 PRIORITETAS. Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas
Kvietimo kodas 09.3.3-LMT-K-712-10

Iki šiol Pietų Amerikos lietuvių dailininkų palikimas nėra gausiai tyrinėta tema: daugiausiai tirti tik Jono Rimšos ir Mato Menčinsko, šiek tiek Jose Gurvichiaus ir Zomo Baitlerio atvejai. 2018 m. atliktos dailėtyros praktikos metu Nacionalinėje Urugvajaus bibliotekoje surinkti beveik pilni išeivių lietuviškos tarpukario periodikos komplektai, dokumentai ir kitų bendruomenės narių atsiminimai liudija ne tik Urugvajuje kūrusius nežinomus grafikus, bet ir meno bei kultūros idėjų ir kūrinių migraciją tarp Lietuvos ir jos išeivių P. Amerikos šalyse. Šio projekto tikslas - ištirti meninių idėjų ir kūrinių migracijos procesus Urugvajaus ir Argentinos lietuviškoje periodinėje spaudoje, orientuojantis į grafiką. Vien XX a. 4 deš. Urugvajuje buvo leidžiami daugiau negu 8 periodiniai leidiniai, o Argentinoje – apie 15. Skirtingas ideologines bei politines pažiūras propagavusiuose laikraščiuose grafika buvo naudojama įvairiais tikslais: skleisti politinę propagandą, palaikyti lietuvybę, puoselėti kultūrą, linksminti ir kt. Periodiniuose leidiniuose buvo naudojama tiek tarpukario Lietuvos grafikų kūrinių reprodukcijos iš Lietuvos, tiek nežinomų emigravusių lietuvių autorių kūriniai. Tyrimas padėtų nustatyti, kurie Lietuvos autoriai buvo populiarūs išeivijoje, leistų pasiūlyti hipotezę, pagrindžiančią jų populiarumą, taip pat būtų ieškoma išeivijoje veikusių dailininkų, kurie iki šiol nėra įtraukti į nacionalinį dailės istorijos diskursą. Šiandien Lietuvos archyvuose yra saugoma tik nedidelė dalis šių laikraščių komplektų, o negausūs tyrimai daugiausiai atlikti politikos, socialinių mokslų ir žurnalistikos srityse. Taigi ši medžiaga praplėstų tarpukario Lietuvos meninės kultūros sampratą, leistų plačiau suvokti ne tik kultūrinius, bet ir politinio pobūdžio lietuvių bendruomenių ryšius.


Paraiškų informacija

Paraiškos gavimo data: 2018-07-04
Nr. Vertinimo kriterijus Finansavimo statusas Vertinimo balas
1. Tinkamumo vertinimas Taip (2018-08-21)
2. Naudos ir kokybės vertinimas Taip (2018-09-17) 74.00
Paraiškoje nurodyta projekto vertė: 2 024,40 Eur
Prašoma finansavimo suma: 2 024,40 Eur

Sutarties informacija

Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga: 2019-04-30
Sutarties pasirašymo diena: 2018-10-01
Sutarties galiojimo pabaiga: 2019-09-17
Projekto išlaidų suma, Eur Finansavimas, Eur Apmokėta išlaidų suma, Eur Išmokėtas finansavimas, Eur
2 008,20 2 008,20 2 008,20 2 008,20

Stebėsenos rodiklių pasiekimai

Eilės numeris Stebėsenos rodiklio pavadinimas Matavimo vienetas Siektina reikšmė pasirašytose projektų sutartyse Pasiekta reikšmė
1 Tyrėjai, kurie dalyvavo ESF veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas Skaičius 1.00 1.00

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-04-18 07:55

Susiję įrašai