BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Aplinkos apsaugos dienai artėjant: kaip ES investicijomis keičiamas Lietuvos energetikos sektorius?

2021 m. birželio 4 d. / Lietuvos verslo paramos agentūra

Europos Sąjungos šalyse 2021-ieji pažymėti dideliais ir realiais aplinkosaugos pokyčiais. Už mėnesio privalomais taps vienkartinio plastiko ribojimai. ES aplinkosauginiai veiksmai nukreipti ir į daugiau esminių sričių, tarp jų – į tvarią energetiką.

Rodoma:

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) skaičiuoja, kad ES investicijos į energetikos projektus 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu skirtų lėšų atžvilgiu buvo skaitlingiausios ir siekė 512,3 mln. Eur. Palyginimui, MTEP krypties projektams buvo paskirta 445,7 mln. Eur lėšų, o investicijos į verslo skatinimo ir produktyvumo projektus sudarė 395,6 mln. Eur.

„Šalies įmonių, viešųjų įstaigų, savivaldos įgyvendinami ES projektai prisideda prie kertinių ilgalaikių ES siekių gamtosaugos srityje. Vienas jų – kad ES ekonomika taptų konkurencinga efektyvaus išteklių naudojimo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika. Kitas – būtinybė apsaugoti ES piliečius nuo neigiamo su aplinka susijusio poveikio ir rizikos sveikatai“, – projektų tikslus vardija LVPA direktorius Aurimas Želvys.

2014–2020 m. periodu LVPA portfelyje iš viso buvo 15 energetikos krypties ES investicinių priemonių. Daugiausiai baigtų ir įgyvendinamų projektų yra pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, t.y. 171. Priemonės tikslas yra sumažinti energijos vartojimo intensyvumą pramonės įmonėse, didinant atsinaujinančių išteklių gamybą ir vartojimą. Projektų metu įmonės diegia saulės elektrines, šilumos siurblius, šilumokaičius, biokuro katilus. Kai kuriais atvejais vienu metu diegiama keletas technologijų.

Didžiausios ES lėšos minėtame periode skirtos pagal Lietuvos energetikos sektoriui strategiškai reikšmingą priemonę „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ – virš 103 mln. Eur. Šios priemonės tikslas yra sumažinti nuostolius šilumos perdavimo tinkluose ir padidinti šilumos perdavimo patikimumą vartotojams.

Daugiausiai ES investicinių projektų energetikos srityje įgyvendina Kauno apskritis (115), Vilniaus (102), Klaipėdos (64) ir Panevėžio (57).

Žaliasis kursas, aprėpiantis ir tvarios energetikos skatinimą, išlieka tarp pagrindinių ES prioritetų. Rengiama naujoji 2021-2027 m. ES investicijų programa ir sistema, tikėtina, ir toliau skatins verslo ir kitus sektorius daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai, siūlydama įrankius šalims, tarp jų ir Lietuvai, kaip pasiekti naujus keliamus tikslus.

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Birželis 2021
Pr An Tr Ke Pe Še Se
31
1
2
3
4
5
6
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
22
23
24
25
26
27
28
29
30
01 02 03 04