BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Atnaujintas lietuviško modernizmo grynuolis visuomenei atsivers plačiau

2021 m. gegužės 20 d. / Centrinė projektų valdymo agentūra

Vienas ryškiausių lietuviškojo tarpukario modernizmo grynuolių – buvusios Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorijos pastatas Kaune atnaujintas Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis. Unikalaus pastato tvarkybos ir restauravimo darbams skirta beveik 1,2 mln. eurų. Projektą įgyvendino Kauno technologijos universitetas (KTU), administravo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).

Rodoma:

Šiandien Žaliakalnyje esančiame istoriniame pastate įsikūręs Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakultetas tęsia Tyrimų laboratorijos gyvenimą, ruošdamas chemijos pramonės specialistus. Bet pastaruoju metu išaugus susidomėjimui tarpukario Kauno modernizmo architektūra, pastatas sulaukia ir nemažai visuomenės dėmesio. Todėl po atnaujinimo Tyrimų laboratorija visuomenei duris atvers plačiau: šį kultūros paveldo paminklą planuojama pritaikyti kultūrinėms ir edukacinėms reikmėms, įrengti ekspozicijas, rengti pažintines ekskursijas.    

Aukščiausio lygio tyrimų centras       

Nacionalinės reikšmės paminklo statusą turintis modernizmo architektūros statinys buvo pastatytas 1935 metais kaip Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorija. Jis išliko nepakitęs nuo pat pastatymo dienos ir dabar jo fasadas po 76 metų atnaujintas pirmą kartą.  

1932 metais surengtą architektūrinį konkursą tuomet laimėjo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Be pagrindinio laboratorinio korpuso, buvo suprojektuotas ir pagalbinių pastatų kompleksas: administracijos pastatas, metalo, medžio apdirbimo ir stiklapūčių dirbtuvės, dujų generatorius, vandentiekio stotis, sandėliai, priešlėktuvinė ir priešcheminė slėptuvės, biblioteka. Po pagrindiniu pastatu buvo rūsys, užimantis kiek didesnį plotą nei antžeminis tūris, jame buvo įrengtos laboratorijos.

Laboratorijos kūrimo iniciatorius ir būsimasis jos vadovas inž. dr. Juozas Vėbra, semdamasis patirties, apsilankė net 8 naujausiose panašios paskirties laboratorijose Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje. Tačiau visi Tyrimų laboratorijos įrengimai buvo sugalvoti ir suprojektuoti Ginklavimo valdybos mokslininkų.

Pagrindinė laboratorijos aparatūra ir net durų užraktai, kurių kiekvieną galėjo atrakinti trys skirtingi raktai, buvo užsakyti Prancūzijoje, elektros matavimo aparatūra buvo pirkta Vokietijoje, laboratorijos stalai atgabenti net iš Islandijos. „Schindler“ liftas, „Siemens” signalizacija ir telefono tinklas, AEG elektros įranga ir tinklai – viskas šiame tyrimų centre buvo aukščiausio lygmens.   

Laboratorija turėjo nemažai ir unikalių įrengimų, pavyzdžiui, traukos spintas su keraminiais ventiliatoriais ir ant stogo įrengtais žalvariniais kaminėliais, kurie yra tapęs neatsiejama šio pastato detale. Stiklinius indus laboratorijai gamino į Kauną atvykęs meistras iš Čekoslovakijos.

Pripažintas ir Europoje, ir pasaulyje 

Kas sudaro Kauno modernizmo architektūros vertę? Specialistai sako, kad tai – kontekstualus savitumas, kuriame atspindi ir pasaulinės modernizmo architektūros tendencijos ir nacionaliniai bruožai. Taip, kaip novatoriška buvo šio pastato išorė (monolitinio gelžbetoninio karkaso konstrukcija, ištisinė langų juosta, plokščias stogas, nedekoruotas fasadas), taip moderniai buvo įrengtas ir jo vidus, pradedant laboratorijos įranga ir baigiant interjero detalėmis.

Iki šiol šis objektas žavi savita, tarpukario modernizmui būdinga funkcijos ir estetikos derme, kuri ryški tiek detalėse, tiek bendrame architektūriniame sprendime. Viduje tą estetiką spinduliuoja  išlikę autentiški laiptų turėklai, šviestuvai, ąžuoliniai baldai, o fasadui unikalumo suteikiantys juostiniai ir kampiniai langai, pasirodo, taip pat turi savo funkciją – jų konstrukcija galimo sprogimo bandymo metu įgalintų išsaugoti pastato sienas, nes oro banga išmuštų tik langus.  

Remontuojant pastatą atnaujintas jo fasadas, kiti išorės elementai, dalis langų ir durų restauruoti, kiti pakeisti naujais. Autentiškų pastato detalių restauravimas vyko taip preciziškai, kad milimetrų tikslumu projekte buvo nurodyti varžtelių ir vinių galvučių matmenys bei medžiagiškumas. Pavyzdžiui, restauruojant dekoratyvumu išsiskiriančias pagrindines pastato įėjimo duris, nurodoma naudoti žalvarinius medvaržčius su pusapvale 6 mm galvute ir dekoratyvines vinis su keturkampėmis 20x20 mm galvutėmis.   

Išskirtinė šio pastato detalė – pažaliavę traukos spintų kaminėliai ant stogo po atnaujinimo nušvito vario spalva, 8 kaminėlius teko pakeisti naujais.              

Į vertingiausių pirmosios Lietuvos Respublikos pastatų dešimtuką patenkantis Tyrimų laboratorijos pastatas 2015 metais įvertintas Europos paveldo ženklu. 2019 metais tarptautinė organizacija „The Getty Foundation“ Tyrimų laboratorijos pastatą pripažino XX a. svarbiu architektūros objektu ir skyrė lėšų jo valdymo planui parengti.    

 

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Liepa 2021
Pr An Tr Ke Pe Še Se
28 29 30
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
14
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
01