BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Inovatyvi apsaugos nuo padirbinėjimo technologija: nuo tyrimų universitete iki sėkmingos verslo idėjos

2021 m. lapkričio 17 d. / Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Universiteto atliekamų tyrimų metu gimusio startuolio UAB „Holtida“ vystoma unikali apsaugos ženklų nuo padirbinėjimo technologija sulaukia vis didesnio potencialių klientų susidomėjimo. Todėl įmonės vadovė džiaugiasi, kad Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) dėka gauta parama, leidžia burti profesionalų komandą ir toliau sklandžiai įgyvendinti inovatyvią idėją.

Rodoma:

Universiteto atliekamų tyrimų metu gimusio startuolio UAB „Holtida“ vystoma unikali apsaugos ženklų nuo padirbinėjimo technologija sulaukia vis didesnio potencialių klientų susidomėjimo. Todėl įmonės vadovė džiaugiasi, kad Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) dėka gauta parama, leidžia burti profesionalų komandą ir toliau sklandžiai įgyvendinti inovatyvią idėją.

Sprendžia saugumo trūkumus

Kauno technologijos universitetas (KTU) daugiau nei 20 m. metų vykdo tyrimus apsaugos nuo padirbinėjimo ženklų srityje, tačiau per tą laiko keitėsi tiek apsauginių ženklų formavimo technologijos, tiek jiems keliami reikalavimai. Todėl šių apsaugos priemonių komercinimui 2014 m. buvo įkurtas startuolis UAB „Holtida“, kuris po 2 m. įgijo Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos licenciją. 

Įmonės vadovė dr. Rasa Žostautienė pasakoja, kad atliepdama klientų poreikius, UAB „Holtida“ komanda nuolat kuria naujus produktus bei išbando naujas technologijas, vystomas universitete. „Apsauginiams ženklams paprastai naudojamos atspindinčios, vaivorykštės spalvomis žėrinčios, hologramos. Klientams, kurie nėra įsigilinę į hologramų savybes, kartais sudėtinga suprasti, kad vaizdas, kurį jie nori perkelti į holograminį ženklą, kinta priklausomai nuo stebėjimo kampo. Todėl stebint holograminį ženklą matomas spalvų žaismas, o priklausomai nuo parinkto hologramos dizaino, vienu metu gali matytis skirtingos atkuriamo piešinio dalys“, – teigia pašnekovė.

Šiuos trūkumus pavyko išspręsti KTU Medžiagų mokslo instituto tyrėjams, vadovaujamiems dr. Tomo Tamulevičiaus, kurie sukūrė algoritmą, gebantį parinkti hologramų sandarą taip, kad jos stebėtojui būtų matomos tokiomis pat spalvomis, kaip suprojektuota užsakovo paveikslėlyje. „Kuriant šį algoritmą teko spręsti fizikinį uždavinį. Buvo pasiūlytas spalvų maišymo metodas, panašus į naudojamą išmaniųjų įrenginių ekranuose, kur spalvos atkūrimui panaudojamos trys pagrindinės spalvos: mėlyna, žalia ir raudona. Įvertinus, kur yra stebėtojas ir iš kur krinta šviesa, galima taip parinkti linijų tankius taškuose, kad jie į stebėtojo akį nukreiptų reikiamos spalvos šviesą. Tokiu būdu sukurtas apsaugos priemones itin sunku padirbti“, – pasakoja UAB „Holtida“ vadovė.

Dėmesys kokybei ir pažangiems sprendimams

Pašnekovė pasakoja, kad UAB „Holtida“ aktualių sprendimų ieško ir produktus tobulina drauge su KTU mokslininkais. Ji džiaugiasi turima galimybe naudotis unikalia analitine bei technologine įranga, esančia KTU „Santakos“ slėnyje. „Holograminiai apsaugos ženklai yra aukštųjų technologijų produktas ir neturint šios prieigos būtų labai sudėtinga užtikrinti reikiamą jų kokybę“, – sako dr. R. Žostautienė.

Šiuo metu įmonė atlieka intensyvius eksperimentus gamindama sudėtingus realių matmenų holograminius ženklus, kurie bus naudojami kaip standartiniai UAB „Holtida“ produktai. Ateityje numatoma gaminti ir pagal unikalius užsakovų projektus sukurtas hologramines apsaugos priemones, teikti hologramų projektavimo paslaugas. Įmonė jau dabar sulaukia klientų susidomėjimo. Todėl dr. R. Žostautienė pabrėžia, kad didėjant padirbinėjimo mastams, aktualu kurti kuo paprasčiau vartotojui suprantamas, tačiau kuo sudėtingiau pagaminamas ir sunkiau padirbamas apsaugos priemones.  

„Pilnai spalvas atkuriančios hologramos yra visiškai kitoks gaminys nei paprasti „blizgučiai“, kurie kartais taip pat naudojami kaip apsauginiai ženklai. Aiškindami apie prekės autentiškumo užtikrinimui naudojamas apsaugos priemones, galime tikėtis, kad įsigydami juos dominančias prekes ar paslaugas, vartotojai didesnį dėmesį skirs kokybei ir inovatyviems sprendimams“, – sako išskirtinę technologiją vystančios įmonės vadovė.

Parama leidžia kurti inovatyvius produktus

UAB „Holtida“ vadovė dr. R. Žostautienė pasakoja, kad įgyvendinti turimą idėją padėjo MITA administruojama priemonė „Inočekiai“. „Mokslinė technologinė plėtra labai svarbi įmonės vystymuisi, tačiau tai ir finansinė našta, sunkiai pakeliama mažai įmonei. MITA priemonė „Inočekiai“ padėjo finansuoti didelę dalį šių išlaidų. UAB „Holtida“ jau yra įgyvendinusi du šios rūšies projektus ir jie reikšmingai prisidėjo plečiant gaminių asortimentą bei įdirbį holograminių apsaugos ženklų technologijose“, – pasakoja parama pasinaudojusios įmonės vadovė.

Pašnekovė sako, kad mažoms įmonėms, kuriančioms aukštųjų technologijų gaminius, sunku visiškai savarankiškai vystyti inovatyvius produktus. Be to, mokslo ir verslo skatinimui skirtos priemonės yra aktualios ir mokslininkams, suinteresuotiems pasitikrinti savo idėjų komercinį potencialą. Pasak jos, mokslo ir studijų institucijos yra suinteresuotos bendradarbiauti vystant idėjas, kurios gali virsti realiais produktais ir paslaugomis.

„Reikia pripažinti, kad startuoti su inovatyviu produktu, kuris nors ir yra kokybiškas, tačiau nėra kasdienio vartojimo prekė, nelengva. Parama pirmųjų žingsnių metu yra labai svarbi. UAB „Holtida“ prieš 7 m. buvo įkurta pasinaudojus startuolių kūrimui skirta MITA parama. Džiaugiamės, kad šiuo metu esame pripažinta įmonė ir Lietuvos lazerių asociacijos narė,“ – pažymi dr. R. Žostautienė.

Naudą, kurią gali atnešti mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimas, pabrėžia ir MITA vadovė Birutė Bukauskaitė. „MITA džiaugiasi ir skatina mokslo ir verslo atstovų dalijimąsi žiniomis ir gerosiomis patirtimis, nes tai padeda generuoti naujas idėjas, kurios dažnai gali peraugti į svarbias problemas sprendžiančius produktus ar paslaugas. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vaidmuo yra neatsiejamas nuo sėkmingų veiklos rezultatų ir pažangos“, – teigia MITA vadovė.

 

Mokslo ir verslo bendradarbiavimą skatina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Inovacijų Lietuva: ar žinai, ką kuriame?“, kuri finansuojama ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis. Daugiau informacijas www.mita.lrv.lt

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Gruodis 2021
Pr An Tr Ke Pe Še Se
29 30
1
3
4
5
6
7
8
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
01 02