Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.

Privatumo politika
Spausdinti RSS

Naujienos

Kaip sukurti finansavimo verto verslo įvaizdį?

2019 m. birželio 20 d. / UAB „Investicijų ir verslo garantijos“

E. prekyba – sritis, kurioje gauti finansavimą gana sudėtinga. „Credital verslui“ įkūrėjas ir vadovas Linas Armalys e. prekybą palygina su tradiciniu jaunu verslu, į kurio prašymą suteikti paskolą kredituotojai dažnu atveju žiūri skeptiškai. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) Marketingo skyriaus vadovė Asta Slapšienė pastebi, kad verslininkams šioje situacijoje svarbu žinoti esminius aspektus ir pasirengti finansavimo prašymui.

Rodoma:

E. prekyba – sritis, kurioje gauti finansavimą gana sudėtinga. „Credital verslui“ įkūrėjas ir vadovas Linas Armalys e. prekybą palygina su tradiciniu jaunu verslu, į kurio prašymą suteikti paskolą kredituotojai dažnu atveju žiūri skeptiškai. UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) Marketingo skyriaus vadovė Asta Slapšienė pastebi, kad verslininkams šioje situacijoje svarbu žinoti esminius aspektus ir pasirengti finansavimo prašymui.

Gegužės 28 d. vyksiančiame didžiausiame jauno verslo forume LAUNCH 2019 pranešėjai L. Armalys ir A. Slapšienė dalinsis išsamesnėmis įžvalgomis bei patarimais, tačiau dar iki renginio pradžios sutiko atskleisti keletą svarbiausių detalių.

Esminis klausimas – patikimumas

Anot. L. Armalio, vienas didžiausių pranašumų, kuris prašant finansavimo tampa sunkumu e. prekybos srityje, yra apčiuopiamumo stoka: „Šiame versle nereikia turėti nei patalpų, nei įrangos. Pradėti jį yra gana paprasta, o prekybos grandinę galima susidėlioti net taip, kad prekes tektų pirkti iš tiekėjų tik gavus užtikrintus užsakymus. Vis dėlto, panorėjus plėstis, šis pranašumas gali tapti trūkumu, mat kredituotojams įmonė neatrodys patikima. Tradiciniams kredituotojams reikia, kad įmonė turėtų istoriją, turto ir sukaupto kapitalo, kurį būtų galima įkeisti ir, nutikus nelaimingam verslo scenarijui, iš to padengti paskolas.“

Visgi pašnekovas pabrėžia, kad išeitis šioje situacijoje yra ir kredituotojams patinka, jeigu verslininkas parodo užtikrintumą ir gebėjimą numatyti blogiausią scenarijų bei garantuoti, kad jam nutikus galės atiduoti paskolą.

„Tokiu atveju vyksta laidavimas arba asmeninio turto įkeitimas, kas irgi nėra labai gerai paties verslininko atžvilgiu, mat blogojo scenarijaus atveju rizikuojama asmeniniu turtu, į kurį kredituotojai gauna visas teises“, – pasakoja pašnekovas.

Panašias pradedančiųjų verslininkų klaidas išskiria ir A. Slapšienė, pabrėždama, kad finansavimo galimybes apriboja netinkamai parengta ar apskaičiuota verslo projekto apimtis, ypač biudžetas, ir trūksta pagrindimo finansavimo poreikiui, neįvertinta konkurencinė rinka ir nepadaryta jos analizė, ne iki galo apgalvota arba verslas apskritai neturi ateities vizijos.

Kokias priemones rinktis?

L. Armalio teigimu, verslininkas, dar prieš pradėdamas verslą, turi suvokti finansavimo galimybių skirtumus ir suprasti, kad skirtingi paskolų teikėjai dažniausiai siūlo panašius variantus finansine prasme, tačiau jų lankstumas ir plano B įgyvendinimas gali skirtis.

„Tam, kuris nori pasiskolinti, nėra skirtumo, iš kur atėjo pinigai. Svarbiausia lyginti sąlygas: kokia gaunamų pinigų kaina, per kiek laiko jie bus gauti, kokia yra galutinė viso finansavimo kaina. Negalima užkibti vien ant palūkanų, svarbu įsivertinti ir visus kitus mokesčius, kurių iš pradžių nematyti. Reikia žiūrėti į galutinę kainą. Reikėtų galvoti ne apie įstaigą, o apie produktus. E. prekyba užsiimančiam verslininkui svarbu, kad bus reikalinga kasdienių mokėjimų įstaiga, svarbu apgalvoti galimybę, iš kur gauti apyvartinių pinigų paskolą, ir nemaišyti jos su paskola verslo plėtrai. Be to, kartais pradedantieji verslininkai ima galvoti: „Noriu pradėti verslą – eisiu pas kredituotoją.“ Svarbu atskirti, kada reikia ieškoti verslo partnerio, o kada kredituotojo. Verslai steigiami gali būti, pavyzdžiui, su INVEGOS ar rizikos kapitalo pagalba. Kredituotojai nėra sukurti tam, kad finansuotų verslo pradžią. Jie skirti spartesniam verslo augimui“, – skirtumus vardija L. Armalys.

Jam antrinanti A. Slapšienė teigia, kad šiuolaikiniam verslui galimybių yra gana daug: „Visi alternatyvūs finansavimo šaltiniai, tokie kaip rizikos kapitalo fondai, verslo angelų investicijos ar sutelktinio finansavimo platformos ir kt., atveria platesnes galimybes verslui gauti taip trūkstamų lėšų. Todėl kuo daugiau tokių alternatyvų bus, tuo greičiau ir lengviau verslas galės realizuoti savo idėjas. Valstybė taip pat skiria dalį investicijų būtent tokiems finansavimo šaltiniams, taip sudarydama palankesnes sąlygas verslams, kurie pagalbos neranda tradicinėse finansų įstaigose. Tad faktas, kad valstybė per INVEGĄ investuoja į verslą, skatindama jį atrasti vis naujų finansuotojų, turėtų patvirtinti šių alternatyvių finansavimo šaltinių patikimumą.“

Pašnekovė pristato ir konkrečiai INVEGOS suteikiamas galimybes: „Jaunam verslui šiandien INVEGA gali pasiūlyti tikrai ne vieną finansinę ar subsidijų priemonę, kuriomis galima pasinaudoti, atsižvelgiant į verslo augimo stadiją ir poreikį. Jeigu verslūs žmonės dar tik turi idėją, bet nežino, kaip ją įgyvendinti, šiandien galima kreiptis į akceleravimo fondų valdytojus, kurie gali suteikti reikiamų žinių, organizuoti mokymus, arba į ankstyvosios stadijos ir plėtros fondų valdytojus, kurie gali padėti su novatoriško verslo pradžia ir tolesne jo plėtra. Jeigu verslo idėja nėra pakankamai inovatyvi, kad sudomintų rizikos kapitalo investuotojus, galima finansavimo ieškoti tradiciniu būdu, t. y. kredito įstaigose. Šiandien jaunam verslui kredito unijose yra teikiamos lengvatinės verslumo skatinimo paskolos pagal priemonę „Verslumo skatinimo fondas 2014–2020 m., finansuojamas iš Europos socialinio fondo“. Panaudojus šias paskolas, dalis darbo užmokesčio išlaidų kompensuojama. Jeigu verslo projektas vis dėlto kredito įstaigai pasirodė pernelyg rizikingas, galima paskolai lėšų ieškoti per sutelktinio finansavimo platformas, kur valstybė taip pat yra skyrusi lėšų lengvatinėms sutelktinėms paskoloms „Avietė“ teikti. Be to, jaunas verslas turi galimybę gauti profesionalių konsultacijų verslo, eksporto ar ekoinovacijų klausimais ir gauti Europos struktūrinių fondų finansuojamą kompensaciją už dalį patirtų išlaidų“, – pasakoja A. Slapšienė.

Trys klausimai

Norint tinkamai įsivertinti savo kreditavimo galimybes, L. Armalys pataria užduoti sau tris klausimus, kuriuos užduoda ir kiekvienas kredituotojas: „Visų pirma reikia argumentuoti, kam skirti pinigai. Kredituotojai yra linkę finansuoti įmones, kurioms reikia pinigų augimui, tačiau įtarūs, kai reikia spręsti kitas finansines problemas. Tai yra gerai, jeigu problema vienkartinė ir netikėta, tačiau jei problema gilesnė, susijusi su verslo modeliu, tada kredituotojai bus įtarūs. Pirmiausia reikia išspręsti verslo modelį ir tik tada kreiptis į kredituotojus. Antras klausimas – kaip bus grąžinama paskola, jei reikalai pakryps blogąja linkme. Kredituotojai nėra lombardas. Jie nėra susikūrę tam, kad užsiimtų realizavimu ir išieškojimu. Dėl to prašoma užstatų laidavimo ir t. t. Renkantis kredituotoją, šį klausimą irgi reikėtų apgalvoti, turėti kelis veiklos scenarijus, įvertinti kredituotojo lankstumą tam tikrais atvejais. Galiausiai trečiasis klausimas nebus užduodamas konkrečiai, tiesiog kredituotojai bandys suprasti, ar besikreipiantis verslininkas yra atsakingas ir savo reputaciją branginantis žmogus. Tai bus bandoma suprasti pokalbio metu. Verslininkas turi suvokti, kad reputacija – ne marškiniai, kuriuos išplauni ir jie vėl tampa švarūs. Reputacija pelnoma per daug metų ir tai yra labai svarbu. Kredituotojai neturės reikalų su tais, kurie neturi ką prarasti ir nebrangina savo reputacijos.“

BZN start informacija.

Artimiausi renginiai