BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Kogeneracijos projektams įgyvendinti prašoma 22 mln. Eur ES investicijų

2020 m. gegužės 25 d. / Lietuvos verslo paramos agentūra

Ilgiau nei keturis mėnesius šilumos tiekėjai ar nepriklausomi šilumos gamintojai galėjo teikti paraiškas LVPA ir kreiptis ES investicijų pagal priemonę „Nedidelės galios biokuro kogeneracijos skatinimas“.

Rodoma:

Iš viso LVPA sulaukė 8 paraiškų, kuriomis prašoma finansuoti projektus už daugiau nei 22 mln. Eur.

Siekia vykdyti kogeneracijos plėtrą

Finansavimą projektams pareiškėjai gali gauti naujų didelio naudingumo biokuro kogeneracijos įrenginių įrengimui, esamų kogeneracijos įrenginių atnaujinimui, ar esamų šiluminės energijos gamybos įrenginių keitimui kogeneracijos įrenginiais centralizuoto šilumos tiekimo sistemose (neviršijant 5 MW elektrinės galios ir visas nominalus šiluminis našumas nuo 1 MW iki 20 MW).

LVPA vadovas Aurimas Pautienius-Želvys išskiria keletą pagrindinių kogeneracinių jėgainių privalumų. Vienas iš jų – šalyje veikiančiose kogeneracinėse jėgainėse sudaromos geresnės galimybės panaudoti vietinį kurą.

„Naudoti daugiau vietinio kuro svarbu ne tik dėl tvarios plėtros principų įgyvendinimo. Žinoma, svarbu tai, kad tokios rūšies kuras yra pigesnis, nei didelės galios jėgainėse vartojamos dujos. Tačiau visuomet pabrėžiama, kad efektyvus kuro vartojimas ir galimybė naudoti vietinį kurą mažina šalies energetikos sektoriaus priklausomybę nuo įvežtinio kuro“, – pažymi A. Pautienius-Želvys.

Iš viso pagal kvietimą „Nedidelės galios biokuro kogeneracijos skatinimas“ buvo numatyta finansuoti 8,4 mln. Eur. Tačiau pagal pateiktas paraiškas prašoma skirti finansavimo lėšų suma yra 13,6 mln. Eur didesnė ir sudaro iš viso 22,1 mln. Eur.

Analizuojant pareiškėjų pasiskirstymą pagal šalies regionus fiksuojama, kad didžiausios ES finansavimo sumos prašo Vilniaus apskritis. Iš čia pateiktos dvi paraiškos už daugiau nei 6 mln. Eur. Alytaus apskritis pateikė 1 paraišką ir prašo 6 mln. Eur ES investicijų. Iš Kauno apskrities sulaukta 2 paraiškų už kiek daugiau nei 5 mln. Eur. Taip pat 2 paraiškas pateikė Utenos apskritis ir prašo ES investicijomis finansuoti daugiau nei 4 mln. Eur. Klaipėdos apskritis pateikė 1 paraišką ir siekia gauti daugiau nei 300 tūkst. Eur.

Kogeneracija – efektyvesnei energijos gamybai

Kaip pastebi LVPA ekspertas Algirdas Vaidotas, kogeneracija yra viena iš galimybių pasiekti kompromisą tarp augančių energijos poreikių (energijos gamybos įprastiniu būdu deginant kurą) bei tvarios plėtros siekių.

„Įprastinėse kondensacinėse elektrinėse paprastai naudingai suvartojamas tik trečdalis kuro, tuo metu mažos kogeneracinės jėgainės efektyvumas gali siekti net 90 proc. Tas pats pirminės energijos (kuro) kiekis panaudojamas ne tik elektros, bet ir šilumos gamybai“, – akcentuoja A. Vaidotas.

Taigi įprastinėse šiluminėse elektrinėse perteklinė šiluma nėra panaudojama (ji „išmetama“), tuo metu kogeneracinių jėgainių pagaminama šiluma panaudojama gamybos tikslams, patalpų šildymui. Kogeneracinės jėgainės statomos arti šilumos vartotojo, kuris kartu yra ir elektros vartotojas, todėl elektrą tereikia paskirstyti, taip susidaro žymiai mažesni tiekimo nuostoliai. Kogeneracinės jėgainės leidžia reikalingą energijos kiekį pagaminti naudojant iki 40 proc. mažiau kuro.

Dėmesys konkurencingoms technologijoms

Esti įvairiausių kogeneracinių technologijų. Vienos iš jų senos ir gerai žinomos, kitos – kol kas tik inovacijos ir plačiai nenaudojamos. Šiuo metu pasaulyje labiausiai paplitusios yra garo turbinos, dujų turbinos, kombinuoto ciklo jėgainės. Kogeneracinėje jėgainėje galima gaminti ne tik šilumą ir elektrą, bet ir šaltį. Toks procesas vadinasi trigeneracija – vienu metu gaminama elektros energija, šiluma ir šaltis. Iš dujinių generatorių šalinamų degimo produktų šiluma gali būti naudojama ne tik naudingos šilumos gamybai, bet ir šalčio gamybai, panaudojant absorbcines šaldymo mašinas.

A. Vaidoto teigimu, didžiausias galimybes plėtoti kogeneraciją turi centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) bendrovės, kurios valdo šilumos tiekimo tinklus ir gali užtikrinti didžiausius šilumos realizavimo kiekius. CŠT bendrovėse įrengta ir eksploatuojama visa eilė nedidelių kogeneracijos įrenginių, kurių nominali elektrinė galia mažesnė, nei jų pačių vartojama elektros galia.

„Toks kogeneracijos modelis orientuotas pirmiausiai į savo reikmių tenkinimą, tačiau net žiemos piko metu atsiranda laisvos elektros energijos, kurią galima parduoti į elektros sistemą. Taip padedama spręsti energetinio saugumo problemą, t.y. siekti didinti vietinės elektros energijos gamybos apimtis“, – kalba A. Vaidotas.

Diegiant kogeneracines technologijas labai svarbu išsiaiškinti ne tik tai, ar bus sumažinta šilumos ir elektros energijos gamybos savikaina ir energijos kaina galutiniams vartotojams, bet ir pasiekti, jog tos technologijos taptų konkurencingos ir padėtų įgyvendinti užsibrėžtus energetikos politikos tikslus. Kitaip sakant, siekiant šalyje gaminti tam tikrą elektros energijos kiekį, privalu užtikrinti, kad tą energiją gaminančios technologijos būtų pajėgios konkuruoti laisvoje rinkoje. To nepasiekus, įdiegtos technologijos gali būti nepajėgios konkuruoti eksploatavimo metu.

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai