BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Kokius darbuotojų įgūdžius ugdo SVV apdirbamosios pramonės įmonės, pasinaudojusios darbuotojų kvalifikacijos kėlimui skirtomis ES investicijomis?

2021 m. sausio 29 d. / Europos socialinio fondo agentūra

Trys ketvirtadaliai (75 proc.) smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) apdirbamosios pramonės įmonių, pasinaudojusių darbuotojų mokymams skirtomis ES investicijomis, renkasi ugdyti techninius darbuotojų įgūdžius. Beveik pusė (44 proc.) tirtų SVV įmonių darbuotojams organizuoja duomenų bei IT kompetencijų kėlimo mokymus, o kiek mažiau (39 proc.) – socialinių įgūdžių.Trys ketvirtadaliai (75 proc.) smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) apdirbamosios pramonės įmonių, pasinaudojusių darbuotojų mokymams skirtomis ES investicijomis, renkasi ugdyti techninius darbuotojų įgūdžius. Beveik pusė (44 proc.) tirtų SVV įmonių darbuotojams organizuoja duomenų bei IT kompetencijų kėlimo mokymus, o kiek mažiau (39 proc.) – socialinių įgūdžių.

Rodoma:

Tai parodė Europos socialinio fondo agentūros ekspertų atlikta 2014–2020 m. programavimo laikotarpio Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis finansuotų projektų analizė. Pagrindinis analizės tikslas – įvertinti, kaip įmonės ruošiasi Pramonė 4.0 ir kokių kompetencijų ugdymui teikia pirmenybę. Nagrinėti projektai, kuriuos įgyvendina ar įgyvendino SVV, dirbančios pagrindiniuose – maisto, chemijos, baldų, medienos, mechanizmų ir įrangos – Lietuvos apdirbamosios pramonės sektoriuose.

Analizė atskleidė, kad SVV apdirbamosios pramonės įmonės dažniausiai rinkosi techninius bei duomenų ir informacinių technologijų mokymus, o kur kas rečiau socialinių ar asmeninių įgūdžių tobulinimo mokymus. Tai daryti jos galėjo tik įgyvendindamos kelis skirtingus projektus. Taigi planuojant būsimas finansavimo kryptis ir priemones siūloma sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad įmonės savo darbuotojus galėtų mokyti įvairių kompetencijų įgyvendindamos tik vieną projektą.

Išvadose ir rekomendacijose akcentuojama ir tai, kad dėl projektų finansavimo sąlygose numatytų ribojimų, daugumoje finansavimo priemonių nevyko aukščiausios grandies vadovų ir jiems tiesiogiai atskaitingų vadovų mokymai, taip pat asmeninių kompetencijų mokymai, tokie kaip komandos, organizacijos kultūros formavimo, asmeninio efektyvumo ugdymo (pvz., konfliktų sprendimo, streso valdymo, bendravimo, motyvavimo, laiko planavimo, emocinio intelekto, lyderystės, pozityvaus mąstymo, kūrybiškumo ugdymo ir pan.). Tyrėjų teigimu, būtina atsižvelgti į Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų kompetencijų prognozę, kuri numato, kad iki 2030 m. įvairių sričių vadovų poreikis augs, ir sudaryti sąlygas vadovavimo kompetencijoms kelti, ypač SVV, nes įmonėse inovatyvūs, technologiniai ir kiti pokyčiai prasideda ir priklauso nuo vadovo turimų žinių bei požiūrio.

Atliktas tyrimas parodė, kad ES struktūrinių fondų investicijos sudaro sąlygas gana plačiam kompetencijos kėlimo formų spektrui: tradiciniams mokymams, mokymams pameistrystės būdu, kompetencijų vaučeriui, stažuotėms. Vis dėlto, atsižvelgiant į besikeičiančią pramonės situaciją ir pereinant į gamybos skaitmeninimą, reikėtų diegti alternatyvias kompetencijų kėlimo formas, tokias kaip virtuali realybė, arba mokymus derinti prie vis aktualesne tampančios nuotolinio darbo formos.

Vertinant įmonių aktyvumą, buvo nustatyta, jog kai kurios įmonės darbuotojų kvalifikacijos kėlimo projektuose dalyvauja 2–8 kartus. Dėl šios priežasties tyrėjai rekomenduoja plačiau viešinti ES finansavimo darbuotojų kvalifikacijos kėlimui galimybes, taip siekiant pritraukti kuo daugiau įvairesnių įmonių

Be to, rekomenduojama planuojant būsimas Lietuvos įmonių finansavimo kryptis ir priemones atsižvelgti į šiuo metu įgyvendinamų priemonių patirtį, įvertinti esamus priemonių trūkumus, gerinti finansavimo teikimo sąlygas, pvz.: vengti papildomų biurokratinių reikalavimų ir taip skatinti aktyvų įmonių dalyvavimą, vykdyti atskirus kvietimus didelėms ir SVV įmonėms, daugiau taikyti tęstinę projektų atrankos formą. 

Analizės metu buvo išnagrinėta 119 projektų finansavimo sąlygų aprašų. Išsamiam vertinimui atrinkta 12 su SVV įmonių darbuotojų kompetencijų kėlimu susijusių aprašų, t. y. 662įmonių  duomenys.

Analizė atlikta įgyvendinant Interreg Europe Europos regioninio plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Mažų ir vidutinių įmonių gebėjimų stiprinimas rengiantis Pramonei 4.0 (4.0Ready)“. Projektą ESFA įgyvendina kartu su partneriais  iš Italijos, Suomijos, Belgijos, Lenkijos, Ispanijos bei Rumunijos.

Nuoroda į analizę: https://www.esf.lt/data/public/uploads/2021/01/esf-projektu-skirtu-svv-darbuotoju-kompetenciju-kelimui-analize.pdf

 

Raktažodžiai: svv darbuotojų mokymai

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Kovas 2021
Pr An Tr Ke Pe Še Se
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
01 02 03 04