BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Lietuva Europos Komisijai pristatė ES investicijų pažangą

2021 m. lapkričio 12 d. / Finansų ministerija

Š.m. lapkričio 9 d. įvyko kasmetinis 2014–2020 m. ES fondų Veiksmų programos pažangos pristatymas Europos Komisijai. Susitikime pranešimus skaitė Finansų ministerijos, Aplinkos ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai ir detaliai pristatė kuruojamų sričių pasiekimus ir problemas.

Europos Komisijos Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato atstovė Lietuvai Linda Sproge padėkojo Lietuvai už pastangas siekiant paskatinti Lietuvos ekonomikos atsigavimą pandemijos kontekste ir užimtumo bei socialinės įtraukties didinimą. Taip pat Komisijos atstovė pabrėžė institucijų bendradarbiavimo svarbą ir padėkojo už rezultatyvų proveržį, geranoriškumą, kompetenciją ir iniciatyvumą.

Rodoma:

Siekiant ES fondų investicijomis sušvelninti COVID-19 krizės poveikį, 2020 metais Veiksmų programa, buvo papildyta REACT-EU iniciatyvos finansuojamais tikslais, skirtais ekonomikos atsigavimui, sveikatos sistemų atkūrimui, darbo rinkos išsaugojimui ir socialinės įtraukties didinimui. Lietuva viena iš pirmųjų šalių narių su Europos Komisija suderino ir užsitikrino papildomą finansavimą. Pagal REACT-EU iniciatyvą už 273 mln. Eur buvo suplanuotos investicijos energijos vartojimo efektyvumo priemonių (renovacijos) spartinimui, įmonių konkurencingumo, našumo ir atsparumo ekonomikos svyravimams didinimui, MTEP ir inovacijų skatinimui, taip pat sveikatos infrastruktūros modernizavimui, užtikrinant galimybę gyventojams gauti naujausias ir kokybiškas sveikatos paslaugas, ypatingai aktualias tiesiogiai kovojant su pandemijos poveikiu sveikatai, bei užimtumo didinimui, užtikrinant bedarbių perkvalifikavimą ar naujos kvalifikacijos suteikimą, ypač aukštą pridėtinę vertę kuriančiose srityse, skatinant bedarbius rinktis darbą kitose savivaldybėse, remti juos įdarbinant.

Susitikime akcentuota, kad nepaisant neigiamų pandemijos pasekmių, kai kurie pagal stebimus Lietuvos nacionalinius tikslus 2020 metais įvykę pokyčiai nėra tokie drastiški kokie galėjo būti. Džiugina tai, kad lyginant su 2019 metais Lietuvoje 20–60 m. amžiaus dirbančiųjų neženkliai sumažėjo, o skurdo riziką ir socialinę atskirtį patiriančių gyventojų sumažėjo 42 tūkstančiais. Analizuojant ankstesnių metų statistiką, stebimas Lietuvos proveržis energijos efektyvumo srityje. Lyginant su 2009 metais, 2019 metais galutinės energijos suvartojimas (išskyrus transporto sektorių) sumažėjo 1,13 procento, kai tuo tarpu 2018 metais, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu, jis buvo išaugęs 3,7 procento. Paminėtinos ir nuoseklios Lietuvos pastangos didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį, lyginant su bendruoju galutiniu suvartojamos energijos kiekiu, kuris per ataskaitinius metus padidėjo 0,77 % ir šiuo metu 2,46% viršija nacionalinį tikslą.

Finansų ministerijos pristatymo metu buvo apžvelgta finansinė ir siekiamų Veiksmų programos rodiklių apžvalga. Iš visos Veiksmų programos investicijų sumos Lietuvai, kuri sudaro virš 8 mlrd. eurų, Lietuva projektų vykdytojams jau yra išmokėjusi beveik 5 mlrd. eurų ir beveik visus juos deklaravusi Europos Komisijai. Apžvalgoje akcentuota, kad didelė dalis rodiklių jau yra pasiekti ar netrukus bus pasiekti, tačiau susitikime aptartos ir problemų keliančios sritys (rodiklių pasiekimai).  

Europos Komisijos atstovai akcentavo, kad iškylančias problemas dar turime laiko išspręsti, o šiandiena reikėtų pasidžiaugti tuo, kad visos Lietuvai numatytos 2014–2020 m. investicijos juda tinkama linkme. Apskritai, analizuojant Europos Komisijos oficialiai skelbiamus duomenis Lietuva pagal Europos Sąjungos investicijų fondų išmokėtas lėšas tarp šalių narių yra 6-oje vietoje:

 

Investicijos pagal Veiksmų programą. Kas svarbiausio pasiekta?

Skatinant smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumą:

- 5 tūkst. įmonių buvo suteiktos dotacijos.

Siekiant energijos efektyvumo:

- 42 tūkst. namų ūkių

- ir 930 km šilumos tiekimo tinklų buvo modernizuoti.

Siekiant tvaraus gamtos išteklių naudojimo:

- nutiesta 334 km vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų;

- 260 tūkst. gyventojų suteikta galimybė naudoti centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį ;

- 350 tūkst. – naudoti centralizuotą nuotekų tvarkymo sistemą.

Investuojant į transporto ir kitų pagrindinių tinklų atnaujinimo sektorių:

- rekonstruota 184 km kelių;

- bendras naujų ir rekonstruotų elektros perdavimo linijų ilgis siekia 253 km.

Skatinant tinkamą kvalifikacijos įgyjimą bei dalyvavimą darbo rinkoje:

- net 68 tūkst. bedarbių, įskaitant ilgą laiką nedirbančius ir;

- 27 tūkst. vyresnių nei 54 metų asmenų, dalyvavo ESF veiklose;

- 62 tūkst. 15-29 metų asmenų dalyvavo jaunimo užimtumo iniciatyvos veiklose.

 Investicijos neaplenkė ir kovos su skurdu:

- pagalba pasinaudojo 16 tūkst. socialinių įmonių darbuotojų;

- 88 tūkst. asmenų (šeimos) naudojasi socialinėmis paslaugomis.

Susitikime buvo paminėti ir iššūkiai, kurie siejami su dalies projektų veiklų įgyvendinimo vėlavimu dėl pandemijos, dėl pažeidimų ar teisminių ginčų susijusių su viešaisiais pirkimais, ekspertų trūkumo bei dėl dalies veikloms įgyvendinti reikalingų darbų ar paslaugų pabrangimo. Šiuo metu, įgyvendinant Veiksmų programą svarbiausias uždavinys – pasiekti, kad suplanuoti ir įgyvendinami projektai būtų sėkmingai užbaigti ir būtų pasiekti užsibrėžti rezultatai, bei tai įvyktų numatytu laiku.

Pristatant naujos 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos valdymo ir kontrolės sistemos kūrimo pažangą bei pasirengimo naujam laikotarpiui vykdomus darbus sutarta, kad Lietuva laikysis užsibrėžtų tikslų ne tik imtis tinkamų veiksmų sėkmingai užbaigiant 2014–2020 m. ES fondų veiksmų programą, bet ir nemažins tempo, siekdama dar šiais metais oficialiai Europos Komisijos tvirtinimui pateikti 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą.

Susitikimo pabaigoje Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorė Rūta Dapkutė-Stankevičienė posėdžio dalyvius informavo, kad patvirtinus laikinąją investicijų planavimo tvarką pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą šiuo metu ministerijos gali planuoti, o dalį investicijų ir pradėti įgyvendinti ir kad projektai, kurie atrenkami konkurso būdu, prasidės 2022 metų II pusmetyje. 

Lietuva tikisi, kad oficialiai Europos Komisija 2021–2027 m. ES fondų investicijų programai pritars 2022 m. pavasarį.

 

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Gegužės 2022
Pr An Tr Ke Pe Še Se
25 26 27 28 29 30
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
25
26
27
28
29
30
31
01 02 03 04 05