BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Naujiena iš laboratorijos Lietuvoje: kovai su SARS-CoV-2 virusu skirtus efektyvesnius įrankius tikimasi sukurti dar šiemet

2020 m. liepos 28 d. / Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

Pasirašiusi finansavimo sutartį pagal ES investicijų priemonę „Inostartas“, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA)  konkurse „Life-saving innovations: stop COVID-19“ dalyvavusi biotechnologijų įmonė UAB „Baltymas“ pritraukė SARS-CoV-2 viruso rekombinantinių baltymų produktų sukūrimui reikalingus mokslininkus bei tyrėjus ir šiuo metu įgyvendina kovai su šiuo virusu skirtų efektyvesnių įrankių kūrimo projektą.

Rodoma:

Pravertė SARS protrūkio metu įgyta patirtis

Virusinių antigenų kūrimas jaunų Biotechnologijos instituto mokslininkų įkurtai įmonei – ne naujiena. „Dirbdami VU Biotechnologijos institute, kai 2004 m. prasidėjo SARS protrūkis, sėkmingai sukūrėme rekombinantinius SARS viruso baltymus. Infekcijai nuslopus darbų nebetęsėme, tad komerciniai testai nebuvo daromi, bet įgyta patirtis labai padeda vykdant šį projektą, nes SARS viruso baltymai panašūs į dabartinio viruso SARS-CoV-2 baltymus“, – sako UAB „Baltymas“ vadovas dr. Rimantas Slibinskas.

Biotechnologiniam projektui suburta biochemijos, chemijos inžinerijos, genetikos, mikrobiologijos sričių mokslininkų, bioinžinierių bei analitinės chemijos specialistų grupė, kuriai vadovauja virusologas, tad komandos sukaupta patirtis – didelis privalumas įgyvendinant kovai su virusu skirtus įrankius.

Iššūkis – konkurencija su daugybe mokslininkų grupių visame pasaulyje

Išgryninti koronaviruso baltymai bus naudojami kaip produktai SARS-CoV-2 infekcijos serologinei diagnostikai, tačiau tai – ne vienintelė jų paskirtis. Šiuos baltymus galima panaudoti kuriant vakciną bei prieš virusą nukreiptų antikūnų gavimui.

Naudojant COVID-19 pacientų kraujo mėginius jau buvo vertinta, ar UAB „Baltymas“ sukurti antigenai yra konkurencingi pasaulyje: „Atlikus palyginimą su kelių pasaulyje pripažintų gamintojų SARS-CoV-2 antigenais, patvirtinome, kad mūsų sukurti viruso antigenai atpažįsta daugiau antikūnų negu kiti, iki šiol genų inžinerijos būdu gauti panašūs baltymai. Jie pasižymi didesniu jautrumu ir specifiškumu nei šimtų kitų mokslininkų grupių sintetinami baltymai“, – konstatuoja dr. R. Slibinskas.

Konkurencijai UAB „Baltymas“ tyrėjų komanda pakankamai pasiruošusi. „Konkuravome tarptautiniu mastu jau ne vieną kartą, skirtumas tik toks, kad anksčiau konkurencija būdavo su pavienėmis, daugiausia 3-4 mokslininkų grupėmis. Dabar iššūkis didesnis, nes tą patį padaryti bando daugybė mokslinių grupių ir verslo įmonių visame pasaulyje“, – sako dr. R. Slibinskas. Kuri grupė išvystys sėkmingesnį galutinį produktą, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Svarbu sukurti pranašesnį, perspektyvesnį produktą.

Bendradarbiaudami su VU mokslininkais, UAB „Baltymas“ tyrėjai bandys sukurti neinvazinį virusui specifinių antikūnų nustatymo testą iš seilių mėginių. Tada nebereikėtų atlikti skausmingos kraujo paėmimo procedūros – užtektų surinkti seilių mėginius. Tokiu atveju tiesioginiais įmonės konkurentais taptų JAV diagnostikos kompanija „OraSure Technologies“, kuriai JAV vyriausybė praėjusį mėnesį skyrė didelį finansavimą būtent seilių testo sukūrimui COVID-19 antikūnams nustatyti.

Pagal optimistinį scenarijų testas bus sukurtas iki metų pabaigos

Dr. R. Slibinsko teigimu, projekto sėkmė ir rezultatai priklauso ne tik nuo komandos darbo, bet ir nuo partnerysčių, VU Gyvybės Mokslų Centro (GMC) Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus darbuotojų bei įmonės „Imunodiagnostika“ tyrėjų atliekamo darbo. UAB „Baltymas“ vadovas džiaugiasi ir besimezgančiu bendradarbiavimu su tyrėjų grupėmis VU Medicinos fakultete ir jų partneriais VUL Santaros klinikomis ir Nacionaliniu vėžio institutu (NVI).

„Jau atlikta beveik pusė darbo: sukurti ir realiam testui su 200 kraujo mėginių išbandyti nauji, tobulesni įrankiai COVID-19 diagnostikai. Puikūs rezultatai leidžia tikėtis sukurti ir validuoti naujus lietuviškus diagnostinius rinkinius, tad tęsime darbus kurdami serologinio diagnostinio testo prototipą“, – planus įvardina dr. R. Slibinskas.

Vakcinos vystymas nėra toks greitas procesas, tam reikia farmacijos įmonių pagalbos. Pagal optimistinį scenarijų galima tikėtis, kad naujas lietuviškas COVID-19 antikūnų nustatymo testas bus sukurtas bei validuotas iki šių metų pabaigos. Tuo metu jau tikimasi turėti ir vakcinos kandidatą. Tolesnio vakcinos vystymo sėkmė labai priklausys nuo bendradarbiavimo su kitomis tyrėjų grupėmis ir besidominčiomis farmacijos kompanijomis Lietuvoje bei užsienyje.

Be „Inostarto“ – kaip laimėti mūšį be ginklų

„COVID-19 kontekste vykstančiose tyrėjų varžybose viską nulems sugebėjimai, ištekliai ir bendradarbiavimas su kitų grupių mokslininkais, tyrėjais bei verslu. Tai, kad Lietuvos tyrėjai konkuruoja su daugybe sprendimų prieš virusą ieškančių grupių, puikus įrodymas, kad galime didžiuotis pasaulinio lygio talentais. Džiaugiamės, kad su šia įmone MITA sėkmingai bendradarbiauja nuo pat veiklos pradžios ir taip prisideda prie Lietuvos gyvybės mokslų industrijos plėtros“, – sako MITA l.e.p. vadovas Gintas Kimtys.

Lietuvoje gaminamus virusų baltymus ne pirmus metus diagnostinių testų gamintojams Europoje ir JAV tiekiančios UAB „Baltymas“ vadovas sako, kad įmonė yra sėkmingai sukūrusi rekombinantinius antigenus kiaulytės, tymų, A ir B tipų gripo virusų bei kitų infekcijų diagnostikai, o įmonės kūrimo pradžioje MITA padėjo skirdama lėšų žmogaus šaperonų baltymų gamybos mielių ląstelėse metodo išradimui patentuoti pasauliniu mastu „Pastūmėti pradėti intelektinės nuosavybės apsaugojimo veiklą, šiuo metu turime aktyvius patentus 10 valstybių: Lietuvoje, Vokietijoje, D. Britanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, JAV, Kanadoje, Kinijoje, Indijoje ir Izraelyje. Tuo tarpu, „Inostarto“ projektas mums padėjo pritraukti kvalifikuotus specialistus – biochemikus ir chemikus. Be šio finansavimo projektą bandytume įgyvendinti, bet sėkmės tikimybė būtų žymiai mažesnė – panašiai, kaip laimėti mūšį be pakankamo žmonių ar ginklų skaičiaus“, – mano dr. R. Slibinskas.

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Rugpjūtis 2020
Pr An Tr Ke Pe Še Se
27 28 29 30 31
1
2
3
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
01 02 03 04 05 06