BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Pilotinis projektas Tauragė+ tapo gerosios praktikos pavyzdžiu visai Lietuvai

2021 m. birželio 2 d. / Centrinė projektų valdymo agentūra

Prieš porą metų kaip bandomoji iniciatyva pradėtas pilotinis projektas Tauragė+ jau tapo gerosios savivaldybių bendradarbiavimo praktikos pavyzdžiu, rodančiu, kaip planuojant ir veikiant kartu,  galima padidinti viso regiono investicinį patrauklumą ir viešųjų paslaugų kokybę.  

Šį projektą iniciavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija ir Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) kartu su Tauragės regiono savivaldybėmis. Jurbarko, Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybės pasiryžo tapti viena funkcine zona ir, suvienijus pajėgas, imtis bendrų problemų sprendimo.

Rodoma:

Išbandytas kitoks planavimo modelis   

„Lengva tikrai nebuvo: iš pradžių kiekviena savivaldybė matė tik savo problemas ir kalbėjo apie savo strateginius planus. Pakvietėme jas bendradarbiauti atvirai ir nekonkuruoti, į bendrą darbą įtraukti bendruomenes, verslą. Ir pamažu tas viešas, bendradarbiavimu grįstas procesas atvėrė visai kitus matymo kampus ir problemų aspektus, paskatino kiekvienos savivaldybės lyderystę, tačiau be tarpusavio konkurencijos“, – unikalia patirtimi dalinasi CPVA direktorės pavaduotoja Jūratė Lepardinienė.        

Pasak jos kuriant šį projektą, buvo išbandytas visiškai kitoks planavimo modelis, paremtas tuo, kad  savivaldybės, planuodamos strateginę plėtrą, turi pamatyti esmines bendras problemas ir sutarti dėl bendrų veiksmų, siekiant jas išspręsti.

„Iki šiol turėjome praktiką, kai prie turimų lėšų pritaikydavome investicinius projektus ir galvodavome, ką galime padaryti toje srityje, kuriai yra skirta lėšų. O procesas turi būti atvirkščias: ne projektai paskui pinigus, o pinigai paskui aktualias problemas sprendžiančius projektus – toks yra šio planavimo principas,“ – akcentuoja J.Lepardinienė.    

Kartu pavyko sukurti pokytį  

Užsimezgusi savivaldybių partnerystė sukūrė prielaidas praktikoje išbandyti šį naują planavimo mechanizmą. Išgryninus regiono viziją, buvo parengta funkcinės zonos Tauragė+ strategija ir suplanuoti bendri veiksmai. 

Bendradarbiavimu ir dalijimosi principais grįsta keturių savivaldybių bendra strategija parengta vadovaujantis nauju veiksmų planavimo būdu. Jis ypatingas tuo, kad nėra pririšamas prie administracinių ribų ir kai kuriais atvejais gali apimti ir daugiau savivaldybių, jei to reikia siekiant strategijos tikslų.

Strategijos prioritetinių krypčių sąrašas taip pat nėra baigtinis – jis gali būti pildomas, kai atsiranda tam poreikis, apimant ne būtinai visas keturias savivaldybes ar įtraukiant kitas. Tai tęstinis procesas, kurio rezultatas priklauso nuo dalyvaujančių savivaldybių atvirumo ir noro veikti kartu, gebėjimų bendrus tikslus iškelti virš atskirų kiekvienos jų siekių.

Taigi, savivaldybės susitarė dėl trijų strategijos prioritetinių krypčių, į kurias koncentruosis ir investuos: investicinio patrauklumo didinimo ir verslo plėtros skatinimo, viešųjų paslaugų kokybės gerinimo ir tvaraus judumo skatinimo. Tai pat, sutarė siekti, kad regionas būtų žalias ir švarių technologijų bei draugiškas šeimai.      

Teiks metodinę pagalbą savivaldybėms

Įgyvendinant prioritetines kryptis, parengta bendra investicijų pritraukimo į regioną koncepcija, kiekvienoje savivaldybėje numatyti konkretūs infrastruktūriniai projektai regiono investiciniam patrauklumui didinti.

Viešųjų paslaugų – švietimo, sveikatos ir socialinių – kokybę numatyta didinti jas optimizuojant, užtikrinant prieinamumą visame regione. Trūkstamas paslaugas, išsprendus logistikos problemas, suplanuota teikti kitose savivaldybėse, numatyta pasitelkti ir mobilias paslaugas.           

Funkcinėje zonoje kuriama ir vieninga viešojo transporto sistema, bendras elektroninis bilietas,  atnaujinami keliai, įsigyjami elektriniai autobusai, tvarkomos autobusų stotys. Šios sistemos administravimui jau įkurta ir viešoji įstaiga.

„Šio pilotinio projekto patirtis mums padėjo praktikoje išbandyti CPVA metodinio centro sukurtą naująją strateginio planavimo metodiką, atsakė į daugelį klausimų ir, žinoma, atvėrė nemažai problemų, tokių, kaip kompetencijų ugdymo, metodologinės pagalbos poreikis.

CPVA yra pasiruošusi dalintis savo teorinėmis ir gerosios praktikos žiniomis, teikti metodinę pagalbą savivaldybėms ir padėti joms kurti kokybiškus regionų plėtros strateginius planus bei ugdyti tam reikalingas kompetencijas,” – pabrėžia CPVA direktorės pavaduotoja J.Lepardinienė.

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Birželis 2021
Pr An Tr Ke Pe Še Se
31
1
2
3
4
5
6
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
22
23
24
25
26
27
28
29
30
01 02 03 04