Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Susipažinkite su slapukų politika.

Privatumo politika
Spausdinti RSS

Naujienos

Strateginis verslo planavimas: kas slepiasi po šiuo sėkmės burtažodžiu

2020 m. vasario 20 d. / UAB „Investicijų ir verslo garantijos“

Strateginis verslo planavimas – trys stebuklingi žodžiai, be kurių šiais laikais, anot profesionalų, sunku įsivaizduoti bet kokios srities verslą. Tačiau svarbu ne tik žinoti šiuos žodžius, bet ir daryti viską, kas po jais slepiasi, teisingai. Nors Lietuvoje jau didžioji dauguma įmonių planuoja savo veiklą, pasak finansų specialistų, dar daroma nemažai klaidų pasirenkant planavimo laiką, neįvertinant finansinės padėties ar priemonių tikslams pasiekti. Pasirodo, metų pradžia planavimui – prastas laikas.

Rodoma:

Laukinis verslas – praeitis

„Šiuolaikinė verslo situacija, palyginti su tuo, kas buvo prieš 10-15 metų, smarkiai pažengusi į priekį. Jei anksčiau buvo galima įsivaizduoti sėkmingą verslą be plano, dabar, kai rinkoje daug planuojančių įmonių, pasiekta vadybos branda, rinkoje daug mokslus baigusių ir patirtį sukaupusių vadovų, konkuruoti su jais neturint jokio plano būtų labai sudėtinga“, – sako Dr. Virginijus Lepeška, sertifikuotas vadybos konsultantas, bendrovės „OVC Consulting“ valdybos pirmininkas.

Nepaisant to, kad planuoja beveik visos įmonės, plano įgyvendinimas tikrai ne visoms sekasi gerai. Pasak V. Lepeškos, viena nesėkmės priežasčių gali būti ir prastas planavimas.

„Paprastai analizuodami jau parengtus planus susiduriame su pernelyg bendrai apibrėžtais tikslais, kartais būna nenumatytos finansinės priemonės, kaip įgyvendinti planus arba labai gerai suskaičiuota finansinė veiklos dalis, tačiau nenumatyta kaip pasiekti užsibrėžtų rezultatų – investicijų į produktus, rinkas, žmones“, – dalijasi patirtimi V. Lepeška.

Geros strategijos receptas

Gera ilgalaikė verslo strategija paprastai rengiama 3 metams, gamybos ar kitos specifinės įmonės gali planuoti ir ilgesnį laiko tarpą. Taip pat kasmet turi būti parengiamos einamosios metų strategijos. Paprastai visų strateginių planų rengimas turi būti baigtas prieš pasibaigiant įmonės finansiniams metams, kad numatant kitų metų biudžetą, jis būtų formuojamas atsižvelgiant į patvirtintą strategiją. Dėl šios priežasties palankiausias metas rengti strateginį planą yra rugsėjo–spalio mėnesiai. Jei įmonės finansiniai metai visgi nesutampa su kalendoriniais, šis laikas atitinkamai keičiasi.

Gera verslo strategija susideda iš trijų dalių: bendroji dalis, apimanti misiją, viziją ir vertybes; tikslų numatymas įvertinant, kaip jie bus matuojami; reikiamo biudžeto įvertinimas tikslams pasiekti ir finansavimo šaltiniai. Pastarieji šiame plane yra bene svarbiausi.

Neįvertina galimybių

Nacionalinės plėtros įstaigos UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas pastebi, kad dažnai įmonių strateginio plano silpniausia vieta būna finansinė dalis.

„Būna atvejų, kai įmonės pernelyg optimistiškai prognozuoja savo piniginius srautus. Kita svarbi klaida – prasta įmonės finansinė būklė ar neefektyvus jos valdymas, kai ji kreipiasi į kredito įstaigą, pvz., dėl lengvatinės paskolos. Tikrai nereikia galvoti, kad papildomi finansai išspręs nuostolingai veikiančios įmonės problemas, jei ji turi nepaklausių prekių ir paslaugų, menkus gamybinius pajėgumus, neūkiškai valdo įmonės turtą ir atsiskaitymus“, – sako „Invega“ vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Dar vienas klaidingas žingsnis – nepagrįstas paskolos poreikis ar prašomo finansavimo dydis. „Finansuotojai visada stengiasi išsiaiškinti, kokiam tikslui įgyvendinti įmonė skolinasi ir ar pakaks lėšų verslo idėjai įgyvendinti. Pernelyg didelė prašomos paskolos apimtis neigiamai atsiliepia įmonės veiklos rezultatams ir gebėjimui laiku grąžinti skolintas lėšas. Tuo tarpu per maža paskola, ypač kai pati įmonė lėšų neturi ir nėra numačiusi kitų skolinimosi alternatyvų, sukuria didelę riziką, kad projekto gali nepavykti sėkmingai įgyvendinti“, – sako Kęstutis Motiejūnas.

Parama smulkioms ir vidutinėms įmonėms

K. Motiejūno mintis papildo ir „Invegos“ Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Justina Prakapavičiūtė, sakydama, kad labai svarbu, jog finansavimo ieškantis verslas tiksliai žinotų, ko nori ir ką jis su gautomis lėšomis veiks. Kitas svarbus aspektas – įvertinti visas rinkoje siūlomas galimybes. Pavyzdžiui, „Invega“ verslui siūlo lengvatines paskolas iš Atviro kreditų fondo 2, kurios orientuotos į smulkiąsias ir vidutines įmones, esančias pirmuose plėtros etapuose ir kurias teikia du bankai – UAB Medicinos bankas ir AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Anot J. Prakapavičiūtės, iš Atviro kreditų fondo 2 gali būti teikiamos tiek investicininės, tiek apyvartinės paskolos, kredito linijos ar suteikiama finansinė nuoma (lizingas). Didžiausia paskola pagal šią priemonę gali siekti iki 600 tūkst. eurų, jos trukmė – iki 10 metų. Jeigu skolinamasi kredito linijos forma, maksimali trukmė bus 3 metai.

Pasak K. Motiejūno, kreipiantis dėl galimybių pasinaudoti finansinėmis priemonėmis taip pat labai svarbu tai padaryti laiku. „Susiduriame su atvejais, kai įmonės planai parengiami per vėlai. Tai ypač būdinga naujai įsteigtoms įmonėms, kurioms įvairių finansinių paskatų reikia labai greitai, čia ir dabar, o geriausiai, kad tai būtų įvykę vakar. Negavusios finansavimo tokios įmonės piktinasi, kad anokia čia pagalba verslui, jeigu ja negali pasinaudoti kada tik panorėjęs. Tačiau mes visada patariame tiesiog didesnį dėmesį skirti planavimui, tada tikrai viską galima suspėti“, – sako pašnekovas.

Artimiausi renginiai