BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

TVARUMAS - GERIAUSIA XXI AMŽIAUS INVESTICIJA

2020 m. sausio 7 d. / Lietuvos verslo paramos agentūra
Rodoma:

Jungtinės Tautos iki 2030 metų yra numačiusios 17 darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo programą, kurios tikslas – didinti žmonių gerovę saugant planetą. 12-asis šios programos tikslas - atsakingas išteklių naudojimas: užtikrinti tvarius naudojimo ir gamybos modelius. Siekiant atkreipti visuomenės ir suinteresuotų šalių dėmesį į šį tikslą, Lietuvos verslo paramos agentūra drauge su Ekologinio dizaino asociacija, iniciavo pirmąją, unikalią konferenciją Lietuvoje “Tvari gyvenvietė sveikam gyvenimui”, į kurią pakvietė Lietuvos ir užsienio architektus, urbanistus, dizainerius, statytojus ir mokslininkus.

„Tvarumo tema dabar pasidarė ypatingai aktuali pereinant nuo linijinio ekonomikos modelio prie žiedinio. Mes turime daug įvairių iššūkių, turime ekologinę krizę ir privalome ją skubiai spręsti. Siekiame suburti įvairiausių sričių atstovus ir pasižiūrėti, ką skirtingi specialistai veikia šioje srityje. Norime apmąstyti, kaip galėtume sujungti verslo, mokslo, dizaino ir aplinkosaugos pajėgas ir kartu veikti efektyviau,“ – teigia vienas iš renginio iniciatorių - dizaineris, Ekologinio dizaino asociacijos narys Simonas Tarvydas.

Jam antrina ir DO ARCHITECTS architektas Ignas Uogintas. Paklaustas, ko reikia, kad taptume tvaria visuomene, architektas teigia, kad turime išmokti bendradarbiauti. „Tik kartu dirbant komandoje, ne tik su architektais, bet su bendruomenėmis, projektuotojais, užsakovais, savivaldybėmis, suprantant vieni kitų problemas, galima prieiti prie reikšmingų išvadų. Išgirsti vienas kitą yra sunku, bet reikalinga ir neišvengiama. Dėl to svarbu kalbėti ir apie tvarumą – viena vertus, tai leidžia pačiam susidėlioti mintis, antra vertus, tai padeda suprasti kitus, o tada ieškoti sąlyčio taškų ir mąstyti apie tai, ką galime nuveikti kartu, - sako I. Uogintas.

„Projektuodami miestus, mes, kaip architektai, darome poveikį ateinančiam šimtui, o gal dviem šimtams ar daugiau miesto gyvavimo metų, todėl turime jausti didelę atsakomybę. Dėl šios priežasties mums labai svarbu suprasti platų socialinį, ekonominį, politinį, kultūrinį vietos kontekstą. Projektuojant taip pat reikia suprasti, ko reikia vietos bendruomenei – ir tai, kuri yra, ir tai, kuri dar kursis," - pastebi architektas.

Urbanistas Martynas Marozas teigia, kad tvaraus miesto komponentai – aplinka, ekonomika, visuomenė, techninė, erdvinė ir procesų kokybė - yra betarpiškai susiję, o tvaraus miesto vystymo procesui nėra “trumpesnių” kelių – tik pamatuotas ir apskaičiuotas, išdiskutuotas, kokybiškai įgyvendintas, gyvavimo metu prisitaikantis ir tausojantis miestas, kuriame yra visko tik tiek, kiek reikia, ir nė centimetru daugiau.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka taip pat pabrėžia, kad tvariai plėtrai svarbus socioekonominis kontekstas. Pasak J. Rojakos, Lietuvai būtina diegti tvarias inovacijas dėl lietuviško verslo konkurencingumo tarptautinėse rinkose ir senėjančios visuomenės keliamų iššūkių – pasak viceministrės, ateityje darbingas gyventojų amžius turėtų augti, tad jau šiandien privalome galvoti apie žmonių sveikatą ir gyvenimo trukmės ilginimą.

„Ateities vizija yra įtraukianti, saugi, atspari ir tvari gyvenvietė. Kalbant apie tvarią ateitį, kaip pagrindinė problema dažniausiai pabrėžiama pramonė, bet iš tiesų problematiškiausia sritis yra ne pramonė ir net ne transportas, o statybų sektorius. Statyboms sunaudojama maždaug 40 proc. visų žaliavų pasaulyje ir apie 41 proc. visos energijos. Todėl labai svarbu galvoti, iš kokių medžiagų mes statome ir kaip pereiti prie žalių statybos principų. Šiandien visose darbotvarkėse dominuojantys sprendimai yra tvarios statybos medžiagos, energijos taupymas, žiedinė ekonomika, plastikinės taršos mažinimas, taip pat aktyvus socialinis judėjimas ir švietimas bei skaidrumas, skaitmeniniai sprendimai,“ - teigia J. Rojaka.

Tokią poziciją palaiko ir austrų mokslininkas, Viva tyrimų parko įkūrėjas dr. Jurgen Lorenz. „Tik teisingi konstrukciniai sprendimai ir tinkamos medžiagos gali užtikrinti natūraliai sveiką mikroklimatą, kuris yra kritiškai svarbus mūsų gerai savijautai ir komfortui. Be to, tai leidžia sumažinti mūsų priklausomybę nuo energijos išteklių ir technologijų ir užtikrinti subalansuotą sąveiką su aplinka. Juk sveikas žmogus yra darnios ir tvarios visuomenės pagrindas,“ – sako mokslininkas.

Konferencija „Tvari gyvenvietė sveikam gyvenimui“ kvietė pažvelgti į žmogaus ir jį supančios aplinkos santykį.

Artimiausi renginiai