Naujienos
Darbas slenkančiu grafiku, butas, po kurio langais – savo rankomis sukastas ir apsodintas daržas, šiltnamis, pilnas šviežių daržovių. Nors kai kuriems toks gyvenimas gali pasirodyti neįdomus, proto negalią turintiems Michailui ir Aleksandrui tai yra svajonės išsipildymas. Du bičiuliai daug metų praleidę globos įstaigose, jau dvejus sėkmingai gyvena savarankiškai.
Likimas Alinai Račkovskajai nepašykštėjo išbandymų. Vos devyniolikos ji pastojo. Nors nėštumas buvo sklandus, gimdamas sūnus patyrė rimtą kojos traumą ir vaikščioti išmoko jau su protezu. Šiuo metu šeimoje auga keturi vaikai: be negalią turinčio vyresnėlio – 19-mečio abituriento Dominyko, yra 16-metė dukra Emilija bei 6-mečiai dvynukai Alanas ir Ostinas. Vaikai – didžiausias Alinos turtas ir pagrindinis variklis siekti vis naujų gyvenimo tikslų. Jos žodyne nėra žodžio „negaliu“.
Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), siekdama užtikrinti, kad valstybės ir mokesčių mokėtojų lėšomis teikiama pagalba būtų efektyvi bei atitiktų verslo poreikius, nuo 2022 m. liepos 21 d. atnaujina priemonės „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“ sąlygas.
Įmonės „Viezo“ direktorius Donatas Ponamariovas ir techninis direktorius Donatas Darkšas pasakoja apie tai, kaip vibraciją verčia elektros energija.
Ukmergėje gyvenanti Ramunė viena augina paauglį sūnų. Ryšys su juo moteriai visuomet buvo labai svarbus. Tačiau vaikui pradėjus lankyti mokyklą jie abu susidūrė su nemažais iššūkiais, kurie stipriai paveikė ir mamos bei sūnaus santykius. „Tuo metu jaučiau, kad viskas slysta iš rankų. Todėl ėmiau ieškoti pagalbos. Tiesa, iš pradžių maniau, kad keistis reikia sūnui, o ne man. Kaip aš klydau!“, – pasakojimą pradėjo pašnekovė.
Beveik visą savo gyvenimą Edvardas Gasinskas praleido įvairiose globos įstaigose. Į vienas jų pateko dėl to, kad buvo našlaitis, kitas – dėl negalios. Pastaruosius keliolika metų jis gyveno Tauragės rajone, Adakavo socialinių paslaugų namuose. Nors čia jautėsi vertinamas, galėjo atskleisti savo meninę pusę – kurti scenarijus, vaidinti, giedoti giesmes, eksperimentuoti virtuvėje ir tapyti – širdyje visuomet žinojo, kad labiau už viską nori gyventi savarankiškai. Sena svajonė išsipildė prieš dvejus metus – tuomet Edvardas kartu su Adakave sutikta gyvenimo drauge apsigyveno apsaugotame būste. „Pagaliau, sulaukęs 53-ejų, gyvenu taip, kaip visada svajojau“, – neslėpė dar vienas projekto „Žingsniai“ herojus.
Vievyje gyvenantį 38-erių Ivaną pažįsta turbūt visi miestelio gyventojai. Kai kas jį sutinka bažnyčioje, kiti parke ir viešuose renginiuose, treti – neįgaliųjų užimtumo veiklose: intelekto negalią turinčio Ivano pilna visur. Jis neatsisako sudalyvauti ir talkose – fizinės jėgos jam netrūksta, o „vyriški“ darbai puikiai sekasi nuo seno. Kur kas sudėtingiau (ir, anot paties Ivano, nuobodžiau) jam atrodė kruopštumo ir atidumo reikalaujantys užsiėmimai. Tačiau pernai įvyko lūžis – Vievyje organizuojamų socialinių dirbtuvių metu Ivanas pabandė įvairias smulkiosios motorikos veiklas (piešimą, tapybą, mandalų spalvinimą ir pan.) bei netikėtai sau pačiam jomis susidomėjo.
Prieš dvejus metus Vilniaus kolegijos (VIKO) Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto studentas Mindaugas Pundzius ryžosi pusmetį praleisti Azerbaidžane – tokią galimybę jam suteikė „Erasmus+“ programa. Išvykdamas vaikinas tikėjosi pasisemti žinių, pažinti mums, šiauriečiams, egzotišką Azerbaidžano kultūrą, tačiau gavo kur kas daugiau.
Nors verslai vėl dirba įprastu ritmu, tačiau apie plėtrą pagalvoja atsargiai. Visa tai lėmė pokovidinė situacija, kuri iki šiol priverčia gerai apgalvoti apie priimamus finansinius sprendimus, o ypač – skolinimąsi. Tačiau įmonė UAB „VS Fitness“ yra puikus pavyzdys, įrodantis, kad net pandemija negali sustabdyti plėtros planų, jeigu turi tikslą ir atkakliai jo laikaisi.
Ariogaloje gyvenanti Danutė Zenė Žilienė – tikra močiutė iš visiems gerai žinomos Stasio Povilaičio dainos „Senelė mūsų jauna“. „Pasas rodo, kad man jau 77-eri“, – juokiasi, paklausta, kiek jai metų. Visą gyvenimą buvusi aktyvi moteris neslepia, kad vis dėlto didieji pokyčiai į jos gyvenimą atėjo išėjus į pensiją. O reguliariai sportuoti ji pradėjo maždaug prieš ketverius metus – tuo metu Raseiniuose startavo fizinį aktyvumą skatinantis projektas, kuris tęsiasi ir dabar.