Naujienos
Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų kreipimasis į bankus dėl nedidelių paskolų dažnai baigiasi ne verslui palankiu sprendimu, tikina ekspertai. Jiems antrina ir pačios nedidelės įmonės. Šįmet Lietuvos banko atlikta apklausa parodė, kad daugiau negu trečdalis smulkiųjų įmonių pasigenda alternatyvių finansavimo priemonių. Išeitimi smulkiajam ir vidutiniam verslui galėtų tapti sutelktinis finansavimas – Vakaruose sparčiai populiarėjantis skolinimosi būdas, kai reikiamas lėšas įmonei skolina grupė žmonių.
Baltijos inovacijų fondo iniciatyvos tęstinumas užtikrintas Baltijos inovacijų fondo II sutartimi, kurią pasirašė Europos investicijų fondas (EIF) ir trys Baltijos šalys. Per ateinančius penkerius metus Baltijos inovacijų fondas II (156 mln. EUR) ketina investuoti į privataus ir rizikos kapitalo fondus, kurių veikla orientuota į Baltijos šalis. Tokiu būdu siekiama paskatinti tolesnes privataus kapitalo investicijas į mažas ir vidutines įmones (MVĮ), taip kartu prisidedant prie regiono plėtros.
Skatindama Lietuvos įmones diegti aplinkai draugiškas technologines ekoinovacijas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria 41 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis Lietuvos įmonės galės diegti švaresnes gamybos technologijas, kurios prisidės mažinant taršą bei neigiamas klimato kaitos ir šiltnamio efekto pasekmes.
Su informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities specialistų stygiumi susiduriančiai Lietuvos darbo rinkai atsiveria galimybė užpildyti trūkstamą nišą kvalifikuotais darbuotojais. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia kvietimą gauti finansavimą pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijos LT“, pagal kurią informacinių technologijų specialistų rengimui ir mokymui numatyta paskirstyti iki 4 mln. eurų ES investicijų.
Išmaniąją signalizaciją motociklams sukūręs startuolis „Monimoto“ pritraukė 300.000 Eur investiciją iš rizikos kapitalo fondo „Iron Wolf Capital“. Su nauja finansine injekcija jauna įmonė ruošiasi žengti į JAV rinką. Rolandas Dranseika, UAB „Monimoto“ direktorius, pasakoja, kad šiuo metu bendrovė dirba prie naujos prietaiso versijos, kuri vietoj dabar naudojamo 2G ryšio standarto turėtų 4G ryšio modulį ir kelis kitus patobulinimus. To, anot jo, reikia žengiant į JAV rinką. O tai yra pagrindinis šių metų bendrovės tikslas.
Ketvirtosios pramonės revoliucijos įkvėptas, mokslininko smalsumo vedinas ir ilgametę inžinieriaus patirtį turintis kaunietis dr. Albinas Bačiliūnas prieš dvejus metus įkūrė skaitmeninius sprendimus kuriančią įmonę „Acoris“. Anot jo, verslo esmė – ne tik idėjos ir kūryba, o norint verslą išlaikyti ir auginti teks sunkiai ir daug dirbti, todėl svarbiausias – balansas.
Pirma svarbi Lietuvos pergalė dėl būsimų ES investicijų
Europos Komisija praėjusią savaitę pripažino Lietuvos reikalavimą derybose dėl 2021–2027 m. Sanglaudos politikos įgyvendinimo naudotis naujausia 2016 m. NUTS regionų klasifikacija, pagal kurią Lietuva būtų traktuojama ne kaip vienas, o kaip du statistiniai regionai – labiau išsivystęs Sostinės ir mažiau išsivystęs Vidurio Vakarų regionas. Tai neturės įtakos Lietuvai skiriamų lėšų dydžiui, tačiau garantuos palankesnes ir lankstesnes nacionalinio bendrojo finansavimo sąlygas.
Šis NUTS2 klasifikacijos naudojimas yra vienas iš mūsų šalies prioritetų derybose dėl Sanglaudos politikos po 2020 metų. Lietuvą traktuojant kaip vieną statistinį regioną, mūsų šaliai būsimoje 2021–2027 m. ES daugiametėje finansinėje programoje (DFP) būtų pritaikytas tris (Sanglaudos politikos atveju) ir keturis (Kaimo plėtros atveju) kartus didesnis nacionalinis bendrasis finansavimas nei esamu laikotarpiu. Tai reiškia, kad kitoje ES DFP Lietuvos nacionalinis lėšų poreikis būtų apie 3,6 mlrd. eurų didesnis nei 2014-2020 m. laikotarpiu.
„Žalios šviesos“ uždegimą statistinių duomenų atnaujinimui, vertinčiau kaip itin svarbų Lietuvos politikų, derybininkų bei ekspertų bendrų pastangų rezultatą. Visi kartu siekėme, kad Lietuvos padalinimas į du statistinius regionus būtų įvertintas skirstant Sanglaudos politikos lėšas. Turime mažinti ekonominius skirtumus tarp skirtingų regionų. Šis pokytis suteiks reikiamą lankstumą ir leis investuoti ten, kur yra didžiausias poreikis“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Lietuvai aktualus reglamentas dėl naujos NUTS2 klasifikacijos buvo pakeistas dar 2016 m., tačiau pakeitimas perduodamiems duomenims taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d. Pirminiame EK 2018 m. gegužės mėn. pasiūlyme dėl 2021–2027 m. ES DFP (kuriame Lietuvai pritaikytas minėtas didesnis nacionalinis lėšų poreikis), trūkstant duomenų, buvo vadovautasi senesne 2013 m. NUTS2 klasifikacija.
Visus Sanglaudos politikos lėšų paskirstymui apskaičiuoti aktualius duomenis ir statistinę informaciją pagal du statistinius NUTS2 lygmens regionus, Eurostatui Lietuva pateikė iki 2018 m. gruodžio 31 dienos. Šiuo metu Eurostato duomenų bazėje pateikiami ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių – Airijos, Lenkijos ir Vengrijos, kurių statistinė klasifikacija taip pat buvo pakeista 2016 m., duomenys.
„9 iš 10 startuolių bankrutuoja“, – negailestingą statistiką atskleidė Lietuvos verslo angelų asociacijos vadovė Daiva Jankauskaitė. Akivaizdu, kad siekiant sėkmingai įsitvirtinti rinkoje, būtina ne tik unikali idėja, sunkus darbas ar žinios. Ne ką mažiau reikalingi ir investuotojai, o dar geriau – verslą saugantis angelas. Pašnekovė paaiškino, kad verslo angelas – tai aukštas pajamas uždirbantis privatus asmuo, investuojantis į jaunas inovatyvias įmones. Pasaulyje ši idėja taikoma jau seniai, bet Lietuvoje tai dar visai naujas reiškinys.
Europos socialinio fondo agentūra kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia trečią kvietimą teikti paraiškas finansuoti projektus pagal priemonę „Kompetencijos LT“.