BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Spausdinti RSS

Naujienos

Lietuva ant eko(r)evoliucijos slenksčio. Kada jį peržengsime?

2020 m. balandžio 21 d. / Lietuvos verslo paramos agentūra

Ką daryti, kad gamintojai sklandžiau pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų?

Rodoma:

Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tvaresnio vartojimo plėtrą, visų pirma – į ekologines inovacijas.

Europos ir Lietuvos keliuose vis dažnesni elektriniai automobiliai jau tapo tikra žaliosios ekonomikos ikona. Tačiau ekologai šių transporto priemonių gamybos procesui turi nemažai priekaištų. Net jei atmesime tą faktą, kad 60 proc. visos elektros energijos, kuria „minta“ ir elektromobiliai, visame pasaulyje pagaminama deginant iškastinį kurą.

Frauenhofer institute for Building Physics (Vokietija) tyrėjai apskaičiavo, kad kiekviena elektromobilio akumuliatoriaus talpos kilovatvalandė gamybos metu „kainuoja“ vidutiniškai 125 kilogramus šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio (CO²). Tad toks automobilis kaip BMW i3, turintis 22 kWh akumuliatorių, vos tik pagamintas jau „kaltas“ dėl 3 tonų anglies dvideginio, išmetamo į atmosferą.

Be to, akumuliatorių gamyboje naudojami ir retieji elementai, kurių gavyba itin tarši. Pavyzdžiui, elektromobilių motoruose plačiai sutinkamas neodimis, kurį išgaunant išsiskiria net radioaktyvusis toris. Anot Kinijos retųjų elementų asociacijos, išgaunant vieną toną retųjų elementų, į atmosferą išmetama nuo 9 600 iki 12 000 kub. metrų pavojingų atliekų.
 

Dar vienas klausimas, kuris kol kas neturi sprendimo – ką reikės daryti su pasenusiais elektromobilių akumuliatoriais? Po maždaug penkiolikos metų tai taps opia problema.

Ekologiškas nuo pat pradžių

Dar praeitais metais „Laisvės piknike“ vykusioje diskusijoje „Ar mes pasiruošę EKO (r)evoliucijai?“ pakavimo tyrimų mokslininkų pastebėta, kad dar gaminio projektavimo stadijoje nulemiama nuo 70 iki 80 proc. visų su gaminiu susijusių poveikių aplinkai. Žiedinės ekonomikos ir tvarios gamybos tikslai skatina kurti produktus, kurie gali būti remontuojami, atnaujinami, išardomi ir perdirbami. Deja, kaip rodo ES mokslinių tyrimų ir plėtros projektų bazė „Cordis“, tik keletas procentų dizaino projektų susiję su ekologiniu dizainu. O  priemonių didinti daikto patvarumą, 2014 m. Bendruomenės inovacijų tyrimo duomenimis, ėmėsi 16 proc. gamybos ir 12 proc. paslaugų sektoriaus įmonių.

Ekologinį projektavimą taikančių įmonių yra ir Lietuvoje. UAB „Saulės grąža“, naudodamasi ES ekoinovacijų finansavimu, sukūrė specialų valdiklį karšto vandens šildytuvui, kuris, naudodamas saulės energiją, leidžia sutaupyti iki 70 proc. išlaidų tokiam vandeniui paruošti. „Investuodami į ekologiškai sukurtą gaminį, siekėme išsiskirti, nes dauguma konkuruojančių produktų yra dideli ir sunkūs, – privalumus vardija bendrovės direktorius Tadas Razmislavičius, – mūsų gaminys iš pat pradžių buvo projektuojamas, kad užimtų itin mažai vietos. Taip taupome ne tik žaliavas, bet ir išlaidas logistikai. Medžiagų pakuotei reikia kur kas mažiau. Visa tai reiškia ir mažiau atliekų.“

Lazeriai ir robotai ekologijai

Žalesniems produktams, aplinkai draugiškesnei gamybai ne tik Europoje, bet ir kitose pasaulio šalyse pritaikomos ir pastaruoju metu itin dažnai linksniuojamos technologijos: robotai, dirbtinis intelektas, lazeriai ir net papildytosios realybės elementai. Būtent juos pasitelkė Singapūro valstybinio universiteto specialistai, siekdami sukurti energijos suvartojimo monitoringo sprendimus. O Taivano valstybinio Cheng Kung universiteto mokslininkai sukūrė sistemą, kuria robotizuotos „rankos“, pasitelkdamos lazerį, žymės vaisius. Bus apsieinama be popierinių etikečių, o kasininkui nereikės prisiminti konkrečių vaisių kodų.

Lazerius švaresnei gamybai pasitelkė ir metalų apdirbimu bei pjaustymu užsiimanti bendrovė „InSpektras“. Padedama ES fondų, įmonė investavo į naujų lazerinių metalo pjaustymo staklių įsigijimą. Anot bendrovės vadovo Andriaus Kvietkausko, nauja įranga leido padidinti įmonės apyvartą apie 15 proc., kai elektros suvartojimas sumažėjo kone 30 proc.

„Dabar galime apdirbti aliuminį, varį, bronzą, žalvarį, titaną ir kitus metalus, kai anksčiau dirbome tik su juodojo ir nerūdijančio plieno gaminiais. Susidaro mažiau atliekų, sumažėjo tepalo ir techninių dujų suvartojimas. Darbo našumas apdirbant iki 3mm storio plieno lakštus išaugo iki 3-4 kartų“, – akcentuoja A. Kvietkauskas.

Investuoja ir taršiausi

Kaip rodo statistika, Europos Sąjungoje didžiausia tarša pasižymi kasybos ir gavybos bei statybos ir griovimo sektoriai. Šių sektorių įmonės vis dažniau atsigręžia į ekoinovacijas. UAB „Dolomitas“ prieš kurį laiką investavo į mineralinių dolomito miltelių gamybos liniją, kuri atliekas ir gamybos procese gaunamus nepaklausius produktus leidžia paversti paklausesniais ir netgi brangesniais. „Didiname produktų ekologiškumą, racionaliai naudojame išteklius, – investicijos privalumus pabrėžia įmonės vystymo direktorius Endas Deinoravičius, – be to, sutaupome vandens ir elektros energijos, o gautą produkciją kelių statybai sėkmingai parduodame už konkurencingą kainą. Kadangi investicijai dar tik dveji metai, maksimalios pagaminamo produkto apimtys dar nepasiektos.“

Tarp investuojančių į gamtai draugiškas technologijas bei produktus nemažai Lietuvos poligrafijos ar pakuotes gaminančių įmonių. Įdiegtų inovacijų nauda džiaugiasi UAB „Vilniaus pakuotė“. Įmonė sėkmingai išplėtė siūlomų produktų spektrą, pasiūlė rinkai naujus bei patobulintus gaminius, skirtus gamintojams ir vartotojams, atsisakantiems plastikinių pakuočių.

Kaip rodo Eurobarometro 2016 m. efektyvumo ir ekologinių rinkų tyrimo, kurio metu apklausta apie 10 tūkst. Europos smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, rezultatai –  maži ir vidutiniai verslo subjektai dažniausiai ėmėsi veiksmų, kad sumažintų atliekų kiekį (65 proc.), sutaupytų energijos (63 proc.), vandens ir medžiagų (47 proc.), perdirbtų ar pakartotinai panaudotų žaliavas (40 proc.).

Šios sritys taip pat buvo nurodytos kaip pagrindiniai efektyvaus išteklių naudojimo veiksmai, kuriuos mažosios ir vidutinės įmonės planuoja per ateinančius dvejus metus.
 

Kas jau nuveikta Lietuvoje

Lietuvoje ekologinės inovacijos ES struktūrinių fondų pinigais remiamos jau nuo 2016 metų, per šį laiką organizuoti jau šeši šaukimai dėl finansavimo: keturi pagal priemonę „Eco-inovacijos LT“ ir trys pagal „Eco-inovacijos LT+“. Finansuojamas ne tik ekologinių gamybos valdymo sistemų ar ekologinio dizaino diegimas, bet ir technologijų ar įrangos tvaresnei gamybai sukūrimas ar įsigijimas.

Jei pirmajame šaukime finansavimą diegti ekologinio valdymo ar ekologinio dizaino sprendimus gavo 11 Lietuvos įmonių, tai per III-ąjį – jau 21. Iš viso pagal „Eco-inovacijos LT“ priemonės kvietimus iki 2020 metų LVPA jau yra pasirašiusi sutartis dėl 42 projektų. Šiuo metu jau užbaigti 36 projektai. Jų įgyvendinimui panaudota 800 tūkst. Eur ES investicijų.

Džiugina augantis verslo iš mažesnių regionų susidomėjimas ekoinovacijomis. Priemonės „Eco-inovacijos LT“ IV šaukime daugiausiai paraiškų (11) pateikė Kauno regionas. Iš Panevėžio regiono verslininkų agentūrą pasiekė 4 paraiškos. Bendros ES investicijos, skirtos visiems keturiems priemonės „Eco-inovacijos LT“ šaukimams, sudaro 4,3 mln. Eur.

Jau paskelbtas ir ketvirtasis priemonės „Eco-inovacijos LT+“ (kurti ir diegti technologijas ir įrangą tvaresnei gamybai) kvietimas, pagal kurį teikti paraiškas galima iki liepos 27 d.

Pagal patvirtintus finansavimo projektus, pateiktus trijuose, iki šiol įgyvendintuose, „Eco-inovacijos LT+“ kvietimuose, pirmavo Vilniaus (47 projektai) ir Kauno (37) apskričių verslininkai. Gerokai atsilikusios nuo jų Panevėžio (10), Šiaulių (10) apskritys. Netikėta, kad Klaipėdos apskritis atsidūrė tik penktoje vietoje (7). Iš viso tinkamais finansuoti buvo pripažinti 126 projektai.

Dažniausiai finansavimo buvo prašyta (ir jis gautas) gaminio pakeitimui (81),  žaliavų pakeitimui (54), naujo produkto gamybai iš atliekų (38). Iš projektų, kur diegti technologiniai procesai, tausojantys aplinką, daugiausiai finansavimo prašyta įrangos pakeitimui (8), proceso modernizavimui (optimizavimui) (5).

„Lietuvių ekologinis sąmoningumas akivaizdžiai auga, stiprėja tiek įmonių, tiek ES investicijas administruojančių įstaigų susidomėjimas ekoinovacijomis, tad Lietuva jau kelyje į eko(r)evoliuciją, – optimizmo neslepia Lietuvos verslo paramos agentūros direktorius Aurimas Pautienius-Želvys, – per paskutinius kvietimus pastebime, kad atsiranda vis daugiau gerų ir įdomių projektų. Be to, teikiami projektai neblogai paruošti, nors susirūpinimą kelia augančios problemos su projektų finansavimu iš bankų pusės, mat LVPA skiria dalį (35-45 proc.) įmonės ekologinėms inovacijoms būtinų pinigų – pati projekto vykdytoja prie projekto turi prisidėti savo ar iš banko pasiskolintais pinigais.“

Jau prasidėjo paraiškų priėmimas į ketvirtąjį priemonės „ECO-inovacijos LT“ kvietimą, kuriam skirtas biudžetas – 22 mln. eurų. Iš viso pagal priemonę ‚ECO-inovacijos LT+“ 2014–2020 metais numatyta paskirstyti 86,89 mln. ES investicijų.

LVPA kviečia įmones daugiau sužinoti apie ekoinovacijų naudą ir ateities perspektyvas. Gegužės 6 dieną LVPA organizuoja nuotolinį seminarą, kurio metu klausytojai išgirs ekspertų įžvalgas apie ekoinovacinių sprendimų pritaikymą šalies įmonėse, taip pat esminę informaciją ruošiantiems projektų paraiškas pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“. Daugiau informacijos apie seminarą jau netrukus www.lvpa.lt ir LVPA „Facebook“ puslapyje.

Susiję įrašai

Artimiausi renginiai

Buvęs Kitas
Birželis 2020
Pr An Tr Ke Pe Še Se
1
2
3
4
5
6
7
8
9
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
01 02 03 04 05

Sekite naujienas

RSS