Naujienos
Pastarųjų metų iššūkiai Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) lėmė sąmoningai vykstančius pokyčius, kurie padarė įtaką ir veiklos efektyvumui. Didėjant verslo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, energetikos, turizmo projektus vertinančių ir administravimo procesus prižiūrinčių projektų vadovų ir kitų darbuotojų darbo krūviui, buvo ieškoma naujų, rezultatams įtaką darančių, veiklos procesų tobulinimo galimybių. Sprendimas buvo rastas – nuo 2018 m. LVPA įvedė šiuolaikišką darbo apmokėjimo sistemą ir jau pirmaisiais metais įvertino 350 paraiškų daugiau nei 2017 m.
Balandžio 19 d. Darnaus judumo forume buvo paskelbti ateities miestai, kurių darnaus judumo scenarijuose iki 2030 m. numatytos labiausiai keliavimo įpročius keičiančios bei aplinkai draugiškiausios judumo priemonės. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis apdovanojimus įteikė Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio miestų savivaldybėms.
„Miestai ir jų gyventojai paprastai kenčia nuo eismo spūsčių, triukšmo ir oro taršos, o aplinkai draugiškos transporto priemonės, keliavimas derinant skirtingus būdus padeda spręsti šias problemas. Džiaugiuosi, kad miestai stengiasi gyventojams pasiūlyti alternatyvius susisiekimo būdus, kurie jiems būtų tokie pat patrauklūs ir patogūs, kaip ir kelionė automobiliu“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Galvodamos apie aplinkos tausojimą bei išteklių taupymą, Lietuvos verslo įmonės intensyviai ketina savo gamybinėje veikloje diegti ekologines naujoves ir gamybos bei paslaugų procesus paversti labiau draugiškais aplinkai. Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), administruojanti didžiausią Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansavimo lėšų verslui dalį, sulaukė dvigubai daugiau norinčių pretenduoti į finansavimą įmonių paraiškų. Pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“, įmonės pateikė 85 paraiškas, kuriose prašoma net 60 mln. Eur, tuo tarpu šio kvietimo priemonės biudžetas yra 32 mln. Eur.
„Kūryba – efektyvus vaistas nuo liūdesio, slogių minčių ar net depresijos. Vaikai, stebėdami animacinius personažus ir patys juos kurdami, atsipalaiduoja, pabėga nuo rutinos ir labiau susikoncentruoja į teigiamus dalykus“, – sako draugiškos ir lietuviškos animacijos portalo Animotukas.lt įkūrėjas bei projekto „Pažadas sveikatai“ kūrybinių dirbtuvėlių moderatorius Algirdas Noreika. Jis pakviestas pasitelkti animaciją, kaip patrauklų būdą, leidžiantį perteikti vaikams žinias apie tai, kodėl svarbu rūpintis savo sveikata ir kiek daug dėl jos galime nuveikti patys.
AB Šiaulių bankas nuo 2019 m. balandžio 17 d. kviečia teikti paraiškas dėl paskolų, skirtų kultūros paveldo objektams atnaujinti ir įveiklinti. Paskolų lėšos investuojamos į kultūros paveldo objektų patrauklumą, komercinį atsipirkimą ir pritaikomumą visuomenės poreikiams. Lėšos skiriamos iš Kultūros paveldo fondo, kurį įsteigė Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA), LR Finansų ir LR Kultūros ministerijos. AB Šiaulių bankas atrinktas finansinės priemonės valdytoju. Kultūros paveldo fondui suteikta 5,2 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
Sanglaudos politikos vaidmuo ir pagrindiniai Europos Sąjungos (ES) fondų programavimo principai, prieš priimant galutinius sprendimus dėl naujojo 2021-2027 m. ES finansavimo laikotarpio – šiomis temomis penktadienį diskutavo į neformalų ministrų, atsakingų už Sanglaudos politiką, susitikimą Bukarešte susirinkę aukšto lygio pareigūnai.
2019 m. balandžio 9 d. Europos Komisijos (toliau – EK) atstovybėje oficialiai buvo pristatytos ES sanglaudos politikos investicijų gairės Lietuvai 2021–2027 metams. Šios gairės yra paskelbtos Šalies ataskaitos 2019 m. D priede. Pačioje ataskaitoje identifikuotos sritys, kuriose reikalingos viešosios ir privačios investicijos, o D priede numatoma, kurios sritys galėtų būti finansuojamos iš ES fondų po 2020 metų.
Pasibaigus Lietuvos energetikos sektoriui strategiškai reikšmingos priemonės „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra” kvietimams sulaukta rekordiškai didelio paraiškų kiekio. Šilumos tiekėjai Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) pateikė 41 paraišką, kuriose bendra prašoma finansavimo suma siekia 36,6 mln. eurų.