Naujienos
Pasaulinės sveikatos organizacijos apžvalgose teigiama, kad vienas iš dešimties žmonių kasmet miršta būtent dėl oro taršos sukeltų sveikatos problemų. Nors Lietuvos oro kokybė, lyginant su kitomis šalimis, yra vertinama gerai, užterštumo kietosiomis dalelėmis, sieros junginiais, azoto oksidais problema neaplenkia ir Lietuvos gyventojų. Labiausiai kenčia didmiesčių gyventojai. Didžiausias kenkėjas yra transportas, ypač – automobiliai su dyzeliniais varikliais.
Europos Sąjungos 2014–2020 metų investicijų programavimo laikotarpiui einant į pabaigą, Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) fiksuoja, kad iki šiol klientai į projektus jau investavo 1,149 mlrd. EUR ES fondų lėšų, o įgyvendintų ir šiuo metu įgyvendinamų projektų skaičius kartu sudėjus viršija 3 tūkst. Aktyviausiai dėl lėšų kreipėsi Vilniuje ir Kaune veikiančios įmonės. Tuo metu kitame ES finansavimo periode didesnio aktyvumo tikimasi iš Vidurio Vakarų Lietuvos regiono.
Rugsėjį atlikta Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausa parodė, kad aktyvūs miestiečiai kasdienei kelionei renkasi asmeninį automobilį. Tokį pasirinkimą nurodė net 70 procentų jaunų šeimų, auginančių vaikus iki 18 metų. Antruoju pasirinkimu apklausos dalyviai nurodė viešąjį transportą (9 proc.), trečiuoju – ėjimą pėsčiomis (7,5 proc.). Beveik 6 proc. respondentų prisipažino keliaujantys kooperuojantis kartu su kolegomis.
Aštuoniolika Lietuvos savivaldybių yra pasitvirtinusios darnaus judumo planus, kurių įgyvendinimui bus panaudotos Europos Sąjungos fondų lėšos. Specialistai svarsto, kad visiems veiksmams įgyvendinti reiks apie pustrečio milijardo eurų. Tačiau pinigai nėra pati svarbiausia kliūtis džiaugtis patogesniu judėjimu ir švaresniu oru miestuose. Ne mažiau svarbi kliūtis – gyventojų įpročiai.
Vilniuje, Justiniškių mikrorajone esančioje poeto Sigito Gedos vardo alėjoje praeivius trumpam stabtelėti kviečia fotografijų paroda „Aš tavo kaimynas. Nerūšiuok manęs. Susipažinkime“. Fotografijose – Monikos Požerskytės-Kalvelės objektyvu sustabdytos socialinio būsto gyventojų kasdienybės akimirkos.
Liepos mėnesį atlikta gyventojų nuomonės apklausa atskleidė karantino metu išryškėjusius socialinio jautrumo skirtumus tarp kartų. Tyrimo rezultatai rodo, kad jaunoji karta yra labiau empatiška ir visuomenės sukrėtimų metu dažniau linkusi padėti socialiai pažeidžiamoms grupėms: senjorams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, socialinių būstų gyventojams.
Inovatyviausios idėjos, darbščiausios savivaldybės ir stipriausios bendruomenės buvo įvertintos „Europos burių“ apdovanojimais. Pažangiausi ir reikšmingiausi Europos Sąjungos investicijomis finansuoti projektai apdovanoti jau dvyliktą kartą. Finansų ministerija paskelbė aštuonias nominacijas: už investicijas į žmogų, už šiuolaikiškos aplinkos kūrimą, už inovatyviausius sprendimus, už įdomiausią smulkaus verslo plėtrą, už inovacijų proveržį švietimo ir mokslo srityje, už inovacijas tausojant aplinką, už investicijas į atsinaujinimą bei už bendruomeniškumo skatinimą.
Paskelbti jau dvyliktą kartą įvykusio „Europos burių“ konkurso nugalėtojai. Šiemet geriausiu Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų projektu įdomiausio smulkaus verslo projekto kategorijoje pripažinta lietuvių kosmoso technologijų įmonė „NanoAvionics“.
Pasitelkę Europos Sąjungos fondų investicijas, Lietuvos mokslininkai pradėjo naują projektą „Pažangūs naujos kartos sekoskaitos įrankiai“, kurio metu vykdant taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas bus išvystyti unikalūs, patentuotomis technologijomis paremti naujos kartos sekoskaitos įrankiai.
Lietuvos verslo paramos agentūroje (LVPA) baigėsi terminas teikti paraiškas pagal Europos Sąjungos investicijų priemonę „Gatvių apšvietimo modernizavimas“. Tokį kvietimą LVPA skelbė pirmą kartą ir iš viso sulaukė 37 paraiškų, kuriomis prašoma investicijų suma sudaro 23,6 mln. Eur. Naujojo kvietimo ES finansavimo biudžetas yra 12 mln. Eur.