Naujienos

Nepaisant COVID-19 pandemiją lydinčio ekonominio sąstingio bei daugeliui veiklų pasitaikančių kliūčių, 2014–2020 metų laikotarpiui skirtų Europos Sąjungos investicijų apimtys ne tik nemažėja, bet ir spartėja. Šių metų balandžio mėnesį išmokėta 98 mln. ES fondų lėšų t.y. 30 proc. daugiau nei per praėjusį mėnesį. O lyginant su 2019 metų balandžiu skirtumas dar akivaizdesnis – išmokėta net 70 proc. lėšų daugiau.

Europos dieną, kuri švenčiama kiekvienų metų gegužės 9-ąją, džiaugiamasi taika ir vienybe Europoje. Šią dieną minimas istorinis įvykis – Šumano deklaracija. 1950 m. Paryžiuje pasakytoje kalboje tuometinis Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas išsakė savo idėją apie naujos formos politinį Europos bendradarbiavimą, dėl kurio karas tarp Europos tautų būtų neįsivaizduojamas dalykas.

Jis siekė sukurti Europos instituciją, kuri valdytų bendrą anglies ir plieno gamybą. Nepraėjus nė metams pasirašyta tokios institucijos įkūrimo sutartis. Šumano pasiūlymas laikomas dabartinės Europos Sąjungos užuomazga.

2020 m. balandžio 28 d. Europos Audito Rūmai paskelbė specialiąją ataskaitą „Pastatų energijos vartojimo efektyvumas: vis dar reikia daugiau dėmesio skirti ekonominiam veiksmingumui“ (eca.europa.eu), kurioje auditoriai įvertino ES fondų lėšomis finansuojamas su pastatų atnaujinimu susijusias veiklas. Lietuva iš kitų šalių išskirta kaip gerosios praktikos šalis.

Šiuo pandemijos laikotarpiu daugeliui Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų projektų vykdytojų, ypatingai tiems, kurie veiklas vykdo nuotoliniu būdu, kyla įvairių su projektų administravimu susijusių klausimų. Kaip teisingai atsiskaityti už atliktas veiklas? Kaip yra su kitų nenumatytų išlaidų tinkamumu? ir kt.

Finansų ministerija ieškodama galimybių kaip suvienodinti ir tuo pačiu supaprastinti projektų įgyvendinimą ir toliau mažina investicijų administravimo naštą. Balandžio 28 d. finansų ministro sprendimu Nr. 1K-121 buvo papildyta Laikinoji tvarka (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės) naujomis nuostatomis.

Europos Parlamentas ir Taryba, siekdami mažinti COVID-19 keliamas sveikatos, socialines ir ekonomines pasekmes, priėmė valstybėms narėms (VN) svarbius Bendrųjų nuostatų (BNR), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo reglamentų pakeitimus. Priimtais pakeitimais patvirtintas antrasis Sanglaudos politikos lankstumo galimybių paketas – „Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva“ (Corona Response Investment Iniatitive+ (CRII+).

Projektų vykdytojai, kurie įgyvendina infrastuktūros ar statybos projektą ir jam skirtos investicijos yra iš Europos regioninės plėtros fondo ar Sanglaudos fondo lėšų bei visa viešoji parama viršija 500 000 eurų, projekto pradžioje gerai visuomenei matomoje vietoje turi pakabinti atitinkamo dydžio laikiną informacinę lentelę ar pastatyti laikiną informacinį stendą. Juose privalo būti nurodytas projekto pavadinimas ir pagrindinis projekto tikslas.

Ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 plitimo Lietuvoje laikotarpiu, siekiant spartinti Europos Sąjungos (ES) lėšų investicijas – trumpinami valstybės biudžeto lėšų dotacijų savivaldybėms skyrimo ir išmokėjimo veiksmų terminai. Sutrumpinus dotacijų administravimo veiksmų terminus savivaldybės galės greičiau įgyvendinti projektus, o lėšų išmokėjimai greičiau pasieks projektų vykdytojus.

Finansų ministras kovo 23 d. patvirtino Laikinąją tvarką, skirtą projektų administravimo supaprastinimams. Laikinoji tvarka įsigalios nuo 2020 m. kovo 26 d. ir galios tol, kol šalyje bus paskelbta ekstremali situacija.

Lietuvą ir visą pasaulį veikianti COVID-19 pandemija kuria neeilinę situaciją, reikalaujančią išskirtinio atsako. Tikime, kad bendromis jėgomis mums ne tik pavyks išvengti investicijų tempo sulėtėjimo, bet pavyks jį ir paspartinti. O tam reikia lankstumo, nestandartinių sprendimų ir visų mūsų susitelkimo.