BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas.

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Slapukų politika Privatumo politika

 


Sukurti produktai

884 Viso įrašų
iki
Rodyti viską
Sukūrimo data2022-03-18
VykdytojasViešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro specialistai parengė metodines rekomendacijas „Ankstyvoji pagalba vaikams su autizmo spektro sutrikimais“.

Autizmas ir jo spektro sutrikimai (ASS) – kompleksiniai raidos sutrikimai, kuriems iš esmės būdingi bendravimo ir socialinių santykių su kitais asmenimis sutrikimai. Tai – vieni dažniausiai sutinkamų vaiko raidos sutrikimų, pasireiškiantys jam būdingais kokybiniais socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimais.

Šios metodinės rekomendacijos skirtos sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės sistemos darbuotojams ir kitiems specialistams, dirbantiems su vaikais, turinčiais  autizmo spektro sutrikimų.

Metodinėse rekomendacijose pateikta informacija skirta susipažinti su vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, požymiais bei skirtybėmis ir suteikti naudingos praktinės informacijos, paremtos edukologijos, psichologijos ir medicinos mokslų tyrėjų bei praktikų patirtimi bei leis giliau susipažinti su ASS sampratomis, šių sutrikimų tipais ir priežastimis, raiška, probleminio elgesio prevencijos ir kontrolės strategijomis, bendradarbiavimo svarba plečiant ir palaikant tokio pobūdžio ugdymą.

Metodines rekomendacijas 2021 m. spalio 4 d. posėdyje, Protokolo Nr. 2021/P-2 patvirtino Lietuvos socialinės pediatrijos draugijos taryba.

Metodinėse rekomendacijose aprašoma:

  • Autizmo spektro sutrikimo diagnozė;
  • Vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, vertinimas;
  • Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, motorikos sutrikimai;
  • Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, elgesio valdymas.

http://www.vaikuligonine.lt/projektai/europos-sajungos/europos-sajungos-socialinio-fondo-finansuojami-projektai/

Sukūrimo data2022-03-15
VykdytojasUtenos vaikų lopšelis – darželis „Želmenėlis“

Voriuko kelionė – tai interaktyvi mokymo/si priemonė, skirta skaitymo ir socialiniams gebėjimams ugdyti. Mokymosi priemonė grįsta globalaus pažinimo metodu ir universalaus dizaino principais: turinys atskleidžiamas paveikslėliais, ženklais, garsu, animacijomis ir pan. Priemonę sudaro įvairaus sudėtingumo emocijų suvokimo ir raiškos, skaitymo gebėjimus lavinančių interaktyvių žaidybinių užduočių, kurios tam tikrais intervalais paįvairinamos žaidimais. Priemonė veiks planšetėse, jų veikimui nebus būtinas nuolatinis interneto ryšys.

https://www.zelmenelis.utena.lm.lt/images/dokumentai/projektui_2019/voriuko_aprasymas.pdf

Sukūrimo data2022-03-15
VykdytojasUtenos vaikų lopšelis – darželis „Želmenėlis“

Parengta naujųjų medijų naudojimo ikimokykliniame ugdyme rekomendacijų elektroninė  versija. Rekomendacijose pateikiama 107 ikimokyklinio ugdymo praktinių pavyzdžių ir naudojimo aprašymų. Juose aprašytos priemonės, pateikti veiklos planai, medijų naudojimo ugdymo procese pavyzdžiai atliepiantys universalaus dizaino principus.

https://www.zelmenelis.utena.lm.lt/images/dokumentai/projektui_2019/Rekomendacijos.pdf

Sukūrimo data2022-03-15
VykdytojasUtenos vaikų lopšelis – darželis „Želmenėlis“

Projekto metu sukurtas virtualus pasiekimų ir pažangos stebėjimo įrankis „Voratinklis“ (www.utvoras.lt) , kuriame ikimokyklinio ugdymo mokytojams sudaryta galimybė sistemingai, etapas po etapo fiksuoti vaikų pažangą, kuriant įrašus (veiklos aprašymas, nuotrauka, trumpas video, piešinys ir t.t.). 

https://www.zelmenelis.utena.lm.lt/images/dokumentai/projektui_2019/voratinklio_aprasymas.pdf

Sukūrimo data2022-03-07
VykdytojasNacionalinė švietimo agentūra

Parengti rinkiniai priešmokyklinio ugdymo pedagogams yra praktiniai patarimai – įdomių, prasmingų, tikslingų, šiuolaikiškų, į 5–6 m. vaikų iniciatyvas orientuotų projektinių veiklų grupėje ir kitose erdvėse pasiūlymai, padėsiantys vaikams augti ir bręsti kaip asmenybėms, išsiugdyti kompetencijas, numatytas priešmokyklinio ugdymo programoje, ir šitaip pasirengti mokytis mokykloje.

 Siūlomi projektai padės pedagogams:

 • suprasti ir išbandyti kitokią – projektinę priešmokyklinio ugdymo praktiką;

 • sustiprinti šiuolaikiškas nuostatas dėl aktyvaus vaiko dalyvavimo ugdymo(si) procese, labiau individualizuoto ugdymo, tinkamo brandumo mokyklai supratimo, ugdymo konteksto pažinimo;

 • organizuoti įtraukųjį, į vaikų įvairovę ir skirtingus ugdymosi poreikius orientuotą ugdymą ir užtikrinti kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmę ir gerovę;

• gerinti ugdymo praktikos kokybę, taikant inovacijas;

 • kūrybiškai remtis pateiktais siūlymais (juos tęsti, plėtoti ir kt.).

Rinkinius sudaro:

1. Patirčių erdvės. Rekomendacijos priešmokyklinio ugdymo pedagogams (grupėje) I knyga.

2. Patirčių erdvės. Rekomendacijos priešmokyklinio ugdymo pedagogams (lauke) II knyga.

https://www.emokykla.lt/titulinis/pradzia/rekomendaciju-priesmokyklinio-ugdymo-pedagogams-patirciu-erdves-rinkinys/46001

Sukūrimo data2022-03-07
VykdytojasNacionalinė švietimo agentūra

Rekomendacijų ikimokyklinio ugdymo pedagogams „Žaismė ir atradimai“ paskirtis yra padėti pedagogams įgyvendinti Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą (2014). Rinkiniuose siūlomos inovatyvios idėjos vaikų veikloms, kuriose dalyvaudami jie turės galimybę įgyti gebėjimus, svarbius vaikams nuo gimimo iki šešerių metų, dėl kurių susitarta nacionaliniu lygmeniu, rengiant minėtą Pasiekimų aprašą.

Kitas rekomendacijų ikimokyklinio ugdymo pedagogui siekis yra tobulinti ikimokyklinio ugdymo praktikos kokybę, padedant pedagogams į praktiką diegti mokslo pažanga grindžiamą ugdymą ir inovatyvius pedagoginius metodus bei priemones.

Rekomendacijas ikimokyklinio ugdymo pedagogui „Žaismė ir atradimai“ sudaro:

1. Vadovas pedagogui.

2. Knygelė vaikams iki šešerių metų – Pakylėta kasdienybė.

3. Knygelių rinkinys vaikams iki trejų metų. Jį sudaro 8 knygelės: Judantys laiptai, „Aš“ pasaulis, Smėlio dėžė, Kalbos spintelė, Atradimų takelis, Korys, Puodų orkestras, Medžiagų dialogai.

4. Knygelių rinkinys vaikams nuo trejų iki šešerių metų. Jį sudaro 10 knygelių: Judantis pasaulis, „Aš“ – matomas ir nematomas, Kalbos ir knygos gelmė, Žaliasis pieštukas, Energijos upė, Dėlionių kilimas, Pasaulis be sienų, Kūrybiniai dialogai, Mokymosi veidrodis, Realybių žaismė.

5. Priedai knygelėms: Judantys laiptai, „Aš“ pasaulis, Korys, „Aš“ – matomas ir nematomas, Žaliasis pieštukas, Mokymosi veidrodis, Realybių žaismė.

https://www.emokykla.lt/titulinis/pradzia/metodines-medziagos-rinkinys-ikimokyklinio-ugdymo-pedagogams-zaisme-ir-atradimai/45979

Sukūrimo data2022-02-21
VykdytojasVytauto Didžiojo universitetas

Pedagogų profesinio tobulinimo (PPT) modeliu yra siekiama efektyvaus pedagogų profesinio tobulėjimo. Tai yra mokslu grindžiamas Pedagogų profesinio tobulinimo (PPT) modelis, kuriuo siekiama mokytojų įveiklinimo, atliepti skirtingus mokytojų kompetencijų tobulinimo poreikius. Pedagogų profesinio tobulinimo (PPT) modelyje reikšminga vieta skirta mentorių sistemos sukūrimui. Daugiau mokymosi galimybių suteikia pakopinis, kasdieninis, įkontekstintas mokymosi būdas.  Pedagogų profesinio tobulinimo (PPT) modelyje didelis dėmesys yra skiriamas teorijos ir praktikos sinergijai.

Pedagogų profesinio tobulinimo (PPT) modelis buvo pristatytas Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) vykusioje konferencijoje, susilaukė deramo dėmesio iš rajono švietimo centrų atstovų. 2021 m. lapkričio 30 d. Pedagogų profesinio tobulinimo (PPT) modelis buvo patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos (ŠA) Taryboje.

Sukūrimo data2022-02-21
VykdytojasVyriausybės strateginės analizės centras

2014–2020 m. Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (Sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programa (toliau – S3 programa) siekta sutelkti pajėgiausią mokslo, technologijų ir inovacijų (toliau – MTI) potencialą ilgalaikiams iššūkiams spręsti, taip paskatinant šalies ekonomikos transformaciją aukštesnės pridėtinės vertės link.

S3 programos įgyvendinimo laikotarpiu mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos prioritetai (toliau – S3 prioritetai) buvo įgyvendinami per Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos Respublikos (toliau – LR) biudžeto lėšomis finansuojamas priemones. S3 programos įgyvendinimą lydėjo nuolatinės stebėsenos ir vertinimo etapai5. Analizuoti su sumania specializacija (toliau – S3) sietinų 2014–2020 m. ES fondų investicijų (toliau – ESFI) laikotarpio priemonių ir jų pagrindu įgyvendinamų projektų duomenys. Stebėseną bei vertinimą organizavo ir atliko Vyriausybės strateginės analizės centras (toliau – STRATA) bei LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – EIM). Stebėsenos ataskaitose vertinta skirtingus S3 prioritetus atitinkančių ekonomikos sektorių makroekonominių rodiklių dinamika, pažanga įgyvendinant S3 programos tikslus bei uždavinius formuluotos preliminarios išvados apie S3 programos prioritetus, kuriuose stebėtas didesnis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (toliau – MTEPI) aktyvumas ir potencialas, teiktos rekomendacijos dėl S3 programos įgyvendinimo tobulinimo.

S3 stebėsena ir vertinimas vykdoma įgyvendinant ESFI lėšomis finansuojamą projektą „Mokslo ir inovacijų politikos prioritetų nustatymo sistemos kūrimas ir diegimas“ (Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-01-0003) (toliau – SMART projektas), kurio tikslas sukurti ir išbandyti S3 stebėsenos, vertinimo ir prioritetų nustatymo įrankius. Ši aplinkybė lemia, kad S3 poveikio vertinimas atliekamas ne baigus vykdyti visus Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) prioritetų veiksmų planuose (toliau – S3 veiksmų planas(-ai)) nustatytų MTEPI politikos priemonių pagrindu vykdomus projektus arba pasibaigus šių projektų įgyvendinimo laikui, kaip numatyta S3 programoje, tačiau aukščiau minėto SMART projekto pabaigoje. Tam, kad būtų išpildyta S3 programos nuostata, poveikio vertinimas turėtų būti atliekamas po 2023 m. Tuomet atsiras galimybė kiekybiškai įvertinti S3 programos poveikį. Poveikio vertinimą atliekant dabar tokios galimybės nėra, kadangi priemonės ir projektai dar tęsiasi, taigi, šiuo metu atliekamas vertinimas orientuojasi į kokybinį S3 programos įgyvendinimo poveikį kartu padedant pagrindus galimam būsimam kiekybiniam poveikio vertinimui.

S3 poveikio vertinimas atliekamas siekiant įvertinti S3 programos naudą ir poveikį. Poveikio vertinimas remiasi stebėsenos ir tarpinio vertinimo rezultatais ir duomenimis, statistine analize, dokumentų analize, taip pat S3 priemonėse dalyvavusio mokslo ir verslo atstovų apklausos ir interviu su S3 procese dalyvavusiais mokslo, verslo ir valdžios sektorių atstovais metu surinkta informacija. Iš viso organizuota 14 interviu ir įmonių (gavusių ir negavusių ESFI finansavimą pagal S3 programos priemones) bei mokslo ir studijų institucijų (toliau – MSI) apklausa, kurių atlikimo metodika ir klausimai pateikti Sumanios specializacijos poveikio vertinimo ataskaitos (toliau – Ataskaita) 1 priede. S3 programos poveikio vertinimas atliktas pagal metodiką, pateiktą Ataskaitos 1 priede. Poveikio vertinimo metodikoje aprašyti vertinimo tikslai, klausimai, duomenų rinkimo ir analizės procesas ir kiti vertinimui atlikti svarbūs aspektai.

Ataskaita apima S3 įgyvendinimo stebėsenos 5-ąją ataskaitą ir 2021-2027 m. S3 prioritetų nustatymo ataskaitą (Ataskaitos 4 skyrius), paaiškinančią, kaip buvo atnaujinti S3 prioritetai rengiantis naujam S3 laikotarpiui.

Vertinimo metu, atsižvelgiant į duomenų prieinamumą, siekta atsakyti, koks buvo tikėtinas S3 poveikis ekonomikai, kaip jis pasireiškė, kokius papildomus efektus sukėlė S3 bei kokią įtaką S3 programos įgyvendinimui turėjo jos koordinavimo procesas. Siekiant šio tikslo rekonstruota priežastinė įvykių grandinė – kelti vertinimo klausimai, į kuriuos atsakyta atliekant empirinių duomenų analizę. S3 poveikis vertintas trimis aspektais:

• Bendro poveikio šalies ekonomikai;

• S3 prioritetų rezultatyvumo ir papildomumo;

• S3 programos procesų koordinavimo.

Bendro poveikio šalies ekonomikai aspektu įvertintas bendras S3 programos ekonominis poveikis, pasitelkiant pagrindinius kiekybinius rodiklius nustatant S3 prioritetus atitinkančių ekonomikos sektorių tendencijas bei dinamiką, produktyvumo pokyčius, investicijų apimtis, užimtumą, eksporto apimtis ir struktūros pokyčius, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) išlaidų pokyčius ir kt. Vertinamas rodiklių reikšmių pokytis 2014–2020 m. laikotarpiu.

S3 prioritetų rezultatyvumo aspektu įvertinti visos S3 programos ir atskirų S3 prioritetų rezultatai, palyginti tarpusavyje, taip pat atlikta prioritetų ekosistemų dinamikos bei aktualių tendencijų analizė. Tam panaudoti S3 uždavinių priemonių rodikliai, analizuoti interviu ir apklausos duomenys. Vertinant šiuo aspektu taip pat nustatyta, ar S3 veiksmų plane numatytas S3 programos įgyvendinimo priemonių rinkinys padėjo užtikrinti pilną inovacijų ciklą. Papildomumo aspektu įvertintas netiesioginis S3 programos poveikis, kurį paskatino jos įgyvendinimas. Netiesioginio poveikio vertinimas yra itin svarbus siekiant tobulinti MTEPI intervencijas, nes jis atskleidžia ekosistemos dalyvių patirtį bei „mokymosi“ procesą įgyvendinant projektus. Duomenys surinkti organizuojant interviu ir apklausiant S3 ekosistemos dalyvius, taip pat vertinant statistinius duomenis, rodančius investicijų gavėjų įsitraukimo į MTEPI veiklas, perėjimo link aukštesnės pridėtinės vertės, inovacijų taikymo, našumo pokyčius.

S3 programos procesų koordinavimo aspektu vertintas S3 programos įgyvendinimo (taip pat stebėsenos ir vertinimo) mechanizmo veiksmingumas ir galimas poveikis rezultatams. Remiantis gautais duomenimis, suformuluoti siūlymai ir rekomendacijos MTI politikos formuotojams ir įgyvendintojams dėl proceso tobulinimo.

Atlikus S3 programos poveikio vertinimą, politikos formuotojai galės tikėtis:

• gauti įrodymais grįstą informaciją apie S3 programos poveikį;

• turėti galimybę informuoti S3 programos suinteresuotąsias puses bei visuomenę apie S3 programos poveikio svarbiausius aspektus;

• kartu su S3 suinteresuotomis pusėmis dalyvauti nuolatiniame dialoge dėl S3 prioritetų tinkamumo ir aktualumo šalies ūkio sektorių plėtrai;

• įgyti reikiamų žinių, reikalingų S3 tęstinumui užtikrinti bei būsimoms S3 iniciatyvoms.

Sukūrimo data2022-02-04
VykdytojasElektrėnų savivaldybės administracija

Metodinės rekomendacijos skirtos mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, tėvams bei kitiems suinteresuotiems asmenims.

Metodinių rekomendacijų turinys orientuotas į Elektrėnų savivaldybės pedagogų, švietimo pagalbos specialistų kompetencijų, reikalingų veiklos efektyvumo užtikrinimui, tobulinimui ir apima šias sritis:

1. Individualaus ugdymo plano sudarymas;

2. Veiklų planavimas, organizavimas atsižvelgiant į bendrojo ugdymo grupės savitumą;

3. Bendradarbiavimas su kitais įstaigoje dirbančiais specialistais;

4. Kitos sėkmingam įtraukiojo ugdymo principų įgyvendinimui aktualios temos;

5. Probleminių situacijų, kylančių bendrojo ugdymo grupėse analizė ir praktinės rekomendacijos;

6. Metodinės priemonės ir jų naudojimo galimybės ugdant specialiųjų poreikių vaikus;

7. Sensorinės erdvės ir jų panaudojimo galimybės;

8. Šeimos, auginančios specialiųjų poreikių vaiką, integracija į mokyklos / grupės bendruomenę.

Sukūrimo data2022-01-27
VykdytojasVilniaus universitetas

Prieš rengiant vieningą studijų proceso administravimo modelį buvo atlikta lyginamoji studijų proceso organizavimo VU ir ŠU analizė ir išanalizuota užsienio aukštųjų mokyklų geroji praktika.

Sukūrimo data2022-01-27
VykdytojasVilniaus universitetas

Šiaulių apskrities televizijoje Infostudijos laidoje apie VU Šiaulių akademiją.

https://www.youtube.com/watch?v=cfRJGFee8kk&list=PLsKBrBQNCUr5YAstMU_Cgfh7dTyGK-Qtd&index=131

Sukūrimo data2022-01-27
VykdytojasVilniaus universitetas

Šiaulių apskrities televizijoje Infostudijos laidoje apie VU Šiaulių akademiją.

https://www.youtube.com/watch?v=cfRJGFee8kk&list=PLsKBrBQNCUr5YAstMU_Cgfh7dTyGK-Qtd&index=131

Sukūrimo data2022-01-27
VykdytojasVilniaus universitetas

Interviu su Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku  ir Šiaulių akademijos direktore prof. Renata Bilbokaite  apie VU Šiaulių akademiją.

https://www.facebook.com/277525555601900/videos/509671183702321

Sukūrimo data2022-01-27
VykdytojasVilniaus universitetas

Trumpos video reklamos siekiant informuoti visuomenę, potencialius studentus apie įvykusius pokyčius bei stiprinant VU Šiaulių akademijos reputaciją.

https://www.youtube.com/watch?v=9xJqu5Ms1ug

Sukūrimo data2022-01-27
VykdytojasVilniaus universitetas

Trumpos video reklamos siekiant informuoti visuomenę, potencialius studentus apie įvykusius pokyčius bei stiprinant VU Šiaulių akademijos reputaciją.

 Rinkis Vilniaus universiteto Šiaulių akademija - YouTube

Sukūrimo data2022-01-27
VykdytojasVilniaus universitetas

Parengta metodinė medžiaga korupcijos prevencijos klausimais skirta Vilniaus universiteto administracijos darbuotojams, siekiant atnaujinti  žinias dinamiškoje  korupcijos prevencijos ir kontrolės srityse.

Sukūrimo data2022-01-27
VykdytojasRokiškio lopšelis-darželis ,,Pumpurėlis“

Priemonių komplektą ,,Keliaukim kartu- emocijų taku“ sudaro: Teorinė dalis, Priemonės (Ugdymo priemonės, Žaidimai, Užsiėmimai visai šeimai), Patarimai – metodinės rekomendacijos ikimokyklinio amžiaus vaikų socialiniam emociniam ugdymui (Savęs pažinimas. Savęs valdymas. Socialinis pažinimas. Santykių kūrimo įgūdžiai. Atsakingas sprendimų priėmimas), Literatūros sąrašas ir nuorodos į informacijos šaltinius, Priedai.

Priemonių komplekte ,,Keliaukim kartu- emocijų taku“ pateikta keturių projekte veiklą tobulinančių mokyklų patarimai, priemonės ir jų aprašymai. Kiekviena mokykla labai įdomiai ir savitai pateikia įgytą patirtį.

Priemonių komplektas ,,Keliaukim kartu- emocijų taku“ skirtas tiek mokytojams, ugdantiems 2–5 metų amžiaus vaikus, tiek tėvams (globėjams), auginantiems ikimokyklinio amžiaus vaikus.

Sukūrimo data2022-01-24
VykdytojasKauno rajono savivaldybės administracija

Projekto „Išmanūs ir besimokantys Kauno rajono vaikai“ modelio aprašyme pateikta informacija apie komandą ir tikslines grupes, detalizuoti modelio diegimo darbai: motyvaciniai video, mobilios pagalbos stotelės veikla, interaktyvi platforma. Nurodytos partnerių veiklos sritys. Pateiktas detalus modelio veikimo aprašymas ir tęstinumo užtikrinimas. 

Sukūrimo data2021-12-28
VykdytojasVilniaus lopšelis–darželis „Žiogelis“

Sukurti 5 plakatai kurie pakabinti projekte dalyvavusiuose darželiuose (grupėse bei koridoriuje - gerai bendruomenei matomoje vietoje),  atvaizduojantys grafiškai psichodramos ir veiksmo sociogramos metodus, kaip įtraukiant darželio vaikus, tėvus ir pedagogus, auginti kiekvieno įstaigos vaiko emocinę brandą ir gerinti kiekvienos grupės mikroklimatą. Taip pat pateikiamos dvi spalvotos skaidrės, kurios kabo kiekvienoje grupėje (matoma tėvams ir darželio darbuotojams bei vaikams), skaidrėse nurodyta kaip laikytis bendrų principų su lėlėmis ir gyvenime su vaikais.

Sukūrimo data2021-12-28
VykdytojasNacionalinė švietimo agentūra

Lietuvoje lygiagrečiai vyksta keletas reikšmingų švietimo sisteminių pokyčių: atnaujinamas bendrojo ugdymo programų turinys, stiprinant įtrauktį siekiama sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui mokytis artimiausioje ugdymo įstaigoje; numatoma

įgyvendinti ilgalaikę pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“, kuria ketinama mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį ir sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje; planuojama stiprinti mokyklų

tinklą, kad būtų užtikrintos lygiavertės mokymosi sąlygos visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

Reikšmingos šių sisteminių pokyčių įgyvendinimo sėkmės sąlygos – sutelkta bendra savivaldybės švietimo bendruomenės (vietos politikų, švietimo administratorių, švietimo įstaigų vadovų ir pedagogų) veikla, susitariant ir kolegialiai priimant

sprendimus, orientuotus į kiekvieno vaiko kokybiško ugdymo poreikius, ir mokytojų profesinė ūgtis. Galimybę ją užtikrinti suteiks investicijos į švietimo bendruomenės profesinį kapitalą.

Profesinis kapitalas (Hargreaves ir Fullan, 2019) – tai pasitikėjimu grįstų ir į bendrą tikslą orientuotų švietimo profesionalų tarpusavio santykių plėtojimas, bendradarbiavimas, prisiimant pokyčių riziką, ir kolegialus mokymasis juos valdant.

Stiprinti profesinį kapitalą Lietuvoje pirmą kartą bandyta vykdant nacionalinį projektą „Lyderių laikas 3“. Jį įgyvendinant sukurtos ir išbandytos paramos savivaldybės švietimo bendruomenei veiklos, kurių integralumas padeda ne tik plėtoti

mokyklų vadovų ir pedagogų lyderystę, įgyti naujų žinių ir kompetencijų, bet ir veikiant su komanda sukurti ir įgyvendinti sisteminį savivaldybių švietimo pokyčių projektą, orientuotą į mokinių mokymosi pažangos didinimą. Vykdant projektą iš

viso sukurti ir įgyvendinti 45 savivaldybių sisteminių švietimo pokyčių projektai.

Siekiant sisteminės švietimo kaitos, tęstina pasiteisinusi savivaldybių švietimo pokyčių įgyvendinimo praktika; norint juos sėkmingai įdiegti, reikia kolegialiai priimti sprendimus vietos savivaldos lygmeniu ir užtikrinti profesionalų nuolat besimokančios švietimo bendruomenės darbą, jai teikiant įvairiapusę nacionalinio lygmens paramą.

Pagrindiniai švietimo problemos analizės „Kaip įgalinti savivaldybes įgyvendinti sisteminius švietimo pokyčius?“ klausimai:

Su kokiais iššūkiais susidurs savivaldybės, įgyvendindamos švietimo politikos tikslus?

Kaip projektas „Lyderių laikas“ sutelkė savivaldybes sisteminiams pokyčiams įgyvendinti?

Kokios savivaldybių patirtys gali prisidėti prie sisteminių švietimo pokyčių?

Kokie rezultatai pasiekti, tobulinant profesinį kapitalą?

Kaip projekto „Lyderių laikas 3“ rezultatai galėtų būti pritaikomi ateityje, įgyvendinant sisteminius švietimo pokyčius?

Sukūrimo data2021-12-28
VykdytojasNacionalinė švietimo agentūra

Autoriai: Milda Damkuvienė. Sigitas Balčiūnas, Jūratė Valuckienė, Evandželina Petukienė (Vilniaus universitetas), Eglė Pranckūnienė (VšĮ Mokyklų tobulinimo centras)

Recenzentai: Doc. dr. Vita Juknevičienė (Vilniaus universitetas)

Doc. dr. Berita Simonaitienė (Kauno Technologijos universitetas)

Dr. Julija Melnikova (Klaipėdos universitetas)

LEIDINYS PROJEKTO „ LYDERIŲ LAIKAS 3“  KONTEKSTE

Trečiasis projekto „Lyderių laiko“ etapas („Lyderių laikas 3“) – tai mokyklų veiklos kontekstas ir kartu veiksnys, inicijavęs savivaldybių mokyklose dinamišką lyderystės ir profesinio augimo kelionę, kurios tematinis laukas ir konceptualus veikimo pagrindas –  profesinis kapitalas. Hargreaves ir Fullan (2012) profesinio kapitalo konstruktas pripažįstamas kaip ugdymo kokybės tobulinimo pagrindas, sujungiantis individualių švietimo praktikų profesionalumą ir kolektyvinę švietimo bendruomenės atsakomybę už profesinį augimą visos sistemos lygiu (Pranckūnienė, 2018).

Profesinio kapitalo vystymo kompleksinių adaptyvių sistemų perspektyvoje analizė inicijuota  projekto „Lyderių laikas“ veiklų kompleksiškumo. Projektas, kaip ilgiausiai trukęs  ir vienas sudėtingiausių projektų Lietuvos švietimo istorijoje, pasižymėjo kompleksiškiems projektams būdingomis savybėmis: projekto detalių / sudedamųjų komponentų gausa, dideliu dalyvių (agentų) skaičiumi, jų tarpusavio sąveikų įvairove, projekto veiklų ir jų rezultatų priežastinių ryšių neapibrėžtumu, savita sistemų kaitos dinamika, ribotu galėjimu iš anksto įvertinti konkrečių veiklų tinkamumą ir prognozuoti konkrečius rezultatus.

Leidinyje analizuojamas Lietuvos mokyklų, kaip pagrindinių švietimo sistemos dalyvių, lyderystės ir profesinio kapitalo vystymas. Remiantis kompleksiškumo teorija mokykla traktuojama kaip kompleksinė adaptyvi sistema, o profesinis kapitalas kaip kompleksinės adaptyvios sistemos pajėgumas, kurio augimas turi įtakos mokyklos, sėkmingai kokybinei kaitai ir prisitaikymui prie dinamiškų aplinkos pokyčių taip, kad gerėtų mokinių mokymasis.

LEIDINIO MOKSLINIS NAUJUMAS

Profesinis kapitalas kaip trijų profesionalumo komponentų sinergija dažniausiai tyrinėjama mokytojų profesinio rengimo / tobulinimosi kontekste (pvz., kaip socialinis mobilumas vysto profesinį kapitalą  (Major ir Weiner, 2021) arba, kaip vertinant mokytojų kompetenciją siekti konkrečių ugdymo tikslų (pvz., koks profesinio kapitalo vaidmuo gerinant mokinių matematinius gebėjimus (Callingham ir kt., 2015), diegiant IKT grįstas mokymo inovacijas (Liu ir kt., 2020)). Profesinis kapitalas dažnai analizuojamas pasitikėjimo vystymo (Nolan ir Molla, 2017), lyderystės (Osmond-Johnson, 2017) kontekstuose, taip pat tyrinėjant mokytojų bendradarbiavimo tinklus, komandiškumą ir veikimą profesinėse bendruomenėse (Chapman ir kt., 2016; Brown ir kt., 2020; Mac ir Albertsen, 2020).

Švietimo sistemą ir joje veikiančių organizacijų elgseną analizuoti remiantis kompleksiškumo mokslo teorija skatina ir vis labiau plintantis požiūris į švietimą, kaip į pasidalytą mokymosi veiksmą (angl. a shared learning action), pripažinimas, kad švietimo sistema yra viena iš kompleksiškiausių sistemų, neišvengiamai esanti nuolatinėje sąveikoje su kitų sistemų (kultūros, socialinės, sveikatos, infrastruktūros, ekonomikos ir kt.) elementais, o šių sistemų dalyvių įvairialypių ir įvairiakrypčių sąveikų tvarka nėra aiškiai apibrėžta ir iš anksto numatyta (Lemke ir Sabelli, 2008) ir ne visuomet nuspėjamu būdu susiliejanti kompleksinėje visumoje (Jappinen, 2014). Taigi, norint suprasti ir analizuoti kompleksines sistemas (ypač jų kaitą), yra reikalingas platesnis matymas, į iššūkį ar kaitos situaciją žvelgiant ir įvertinant ne tik vidines, bet ir išorines sąsajas, tinklines jungtis ir kitus besikeičiančius veiksnius, bet ir suvokiant visą sudėtingos sistemos vaizdą, analizuojant jo dinamiką. Apie poreikį analizuoti švietimo sistemą kaip kompleksinę adaptyvią sistemą kalba Ghaffarzadegan ir kt. (2017), Jacobson ir kt. (2019), teigdami, kad kompleksiškumo perspektyvos taikymas švietimo sistemos tyrimuose yra gana ankstyvoje stadijoje, nors tokių iniciatyvų yra.

Savo darbuose švietimo, kaip kompleksinės sistemos, konceptualias nuostatas tyrinėjo Lemke and Sabelli (2008), Jacobson (2015), Jacobson ir kt. (2019), Mason (2016). Mokyklą, kaip kompleksinę adaptyvią sistemą, taikydami strateginio valdymo perspektyvą – Fidan ir Balci (2017). Bendradarbiaujančios lyderystės (angl. collaborative leadership) fenomeną švietimo institucijose pasitelkdami kompleksiškumo teoriją analizavo Jappinen (2014), sveikatinimo programų diegimo mokyklose iššūkius – Keshavarz ir kt. (2010). Yra ir mokyklos, kaip kompleksinės adaptyvios sistemos, elgsenos modeliavimo tyrimų (pvz., Mital ir kt., 2014), konkrečių pokyčių, vykusių mokyklose, atvejų analizių (pvz., Kershner ir McQuillan, 2016). Lietuvoje organizacijų valdymo problematiką neapibrėžtumų aplinkoje analizavo Jucevičius ir kt., 2017, saviorganizacija grindžiamų industrinių sistemų formavimąsi – Grumadaitė (2018), kompleksiškumo teoriją keliant pokyčių švietimo sistemoje sistemiškumo ir tvarumo klausimus taiko Valackienė ir Želnienė (2018), Pilkauskas (2017, 2018) kompleksiškumo teorija remiasi analizuodamas šiuolaikinius karinius konfliktus.

Monografijoje pristatomų teorinių ir empirinių studijų objektas yra profesinio kapitalo kaip kompleksinės adaptyvios sistemos pajėgumo vystymas įgyvendinat projektą  „lyderių laikas 3“. Tyrimu siekiama atskleisti profesinio kapitalo, kaip kompleksinės adaptyvios sistemos pajėgumo, struktūrą ir dinamiką.

Tyrimo teorinės nuostatos

Siekiant suprasti, kaip vyksta pokyčiai, kaip plėtojasi organizacijų, kaip sistemų, pajėgumai, kokiais principais ir kokia mąstysena turėtume vadovautis, norint paaiškinti organizacijų kaitos procesus (Koopmans, 2017 arba  2020) projekto „Lyderių laikas 3“ inicijuotos profesinio kapitalo transformacijos analizuojamos per kompleksiškumo teorijos prizmę. 

Profesinis kapitalas traktuojamas kaip kompleksinės adaptyvios sistemos profesinis pajėgumas. Pagal Jacobs ir Grant (1999) ir Eisinger (2002), organizaciniai pajėgumai reiškia stiprius ir veikti įgalintus profesionalus ir organizacijos gebėjimą mobilizuoti reikiamus vidinius ir išorinius išteklius priimant  duomenimis grįstus strateginius sprendimus bei nuolatinius vertinimo ir grįžtamojo ryšio mechanizmus (Jacobs ir Grant, 1999), kurie „padeda ir leidžia organizacijai vykdyti savo misiją“ (Eisinger, 2002, p. 117). Profesinis kapitalas, kaip tarpusavyje susijusių žmogiškojo, socialinio ir sprendimų priėmimo dimensijų sinergija (Hargreaves ir Fullan 2019), yra laikomas unikalių (kiekvienai organizacijai savitų) charakteristikų visuma, kurios vystymasis rodo organizacijos gebėjimą transformuotis proaktyviai veikiant nuolat kintančioje situacijoje. Profesinis kapitalas nėra pats sau savaime galutinis rezultatas. Profesinio kapitalo vystymasis, jo augimas yra laikomas inovatyvaus mąstymo ir veikimo šaltiniu, reikalingu sistemos mokymuisi, kokybinei kaitai ir prisitaikymui siekiant geresnio mokinių mokymosi.

Lyderystė – kompleksinės adaptyvios sistemos gyvybinė jėga, iškylanti daugialypių ir įvairiakrypčių sąveikų metu, pasireiškianti kaip neformalių ir formalių galių ir įtakų dinamika, skatinanti organizacijos profesinio pajėgumo kaip organizacijos adaptyvumo potencialo vystymąsi, generuojanti naujo radimąsi organizacijose (Lichtenstein ir kt., 2006, Uhl-Bien ir kt., 2007).

„Lyderių laiko“ trečiasis etapas (projektas „Lyderių laikas 3“, įgyvendintas 2017 – 2020 m.) taip pat traktuojamas kaip iš dalies savaranki kompleksinė adaptyvi sistema, t. y., daugiakomponentė agentų, jų tarpusavio sąveikų ir sąveikų su kitų sistemų elementais sistema, judinanti švietimo bendruomenes (mokyklas ir savivaldos švietimo sistemas) iš pusiausvyros būsenos per įvairialypes lyderystę, asmeninį ir bendruomeninį profesinį augimą vystančias veikimo patirtis. Projekto „Lyderių laikas 3“ veikimo laukas – savivaldybė kaip integralus švietimo įstaigų tinklas, turintis specifinį socialinį, kultūrinį, ekonominį kontekstą ir unikalų potencialą švietimo bendruomenės profesionalumui plėtoti.

Projekto „Lyderių laikas 3“ metu kiekvienoje iš 45 projekte dalyvaujančių Lietuvos savivaldybių rengtas ir įgyvendintas savitas pokyčio projektas, kurio idėjinis pagrindas – organizacijos profesinio kapitalo vystymas (Hargreaves ir Fullan 2019), orientuojantis į glaudesnį sisteminį bendradarbiavimą, švietimo sistemos dalyvių lyderystės stiprinimą, padedantį siekti geresnių mokymosi ir ugdymosi rezultatų. Kiekvienas iš jų sprendė konkrečią, tik tai savivaldybei aktualią, sisteminę problemą, susijusią su mokinių mokymosi pasiekimų gerinimu, turėjo savitą atskaitos tašką ir pasiektų rezultatų mastą. Profesinio kapitalo vystymas lyderystės pagrindu yra bendras visų mokyklose įgyvendintų projektų vektorius.

LEIDINIO STRUKTŪRA

Pirmojoje dalyje pristatomas konceptualus tyrimo pagrindas – profesinio kapitalo kaip kompleksinės adaptyvios sistemos pajėgumo vystymo teorinė samprata, išskiriami mokyklos, kaip kompleksinės adaptyvios sistemos požymiai, pristatomas profesinio kapitalo kaip kompleksinės adaptyvios sistemos pajėgumo konceptas, analizuojama, kuo pasižymi lyderystė kompleksinėje adaptyvioje sistemoje. Skyrius baigiamas pristatant projektinės veiklos modelį, kaip kompleksinės adaptyvios sistemos vystymosi veiksnį.

Antrojoje dalyje pateikiama projekto „Lyderių laikas“ konceptuali biografija, jo istorijos apmąstymas, aptariant projekto etapų ir įvykių seką, lyderystės vystymo trajektoriją, prisimenant kontekstą, paaiškinant projekto vystymo sprendimų prasmę, pristatant  projekto veiklų integralumą asmens ir organizacijos profesinei ūgčiai.

Trečiojoje dalyje pristatyta tyrimo metodologija, pateikiant teorines ir metodologines tyrimo nuostatas, mokyklos, kaip kompleksinės adaptyvios sistemos, vystymosi loginę schemą, pristatant naudotus tyrimo instrumentus ir matavimo skales, aprašant tyrimo organizavimo eigą, tyrimo etikos principus, įvardijant taikytus duomenų analizės metodus.

Ketvirtojoje dalyje pateikiami empirinio tyrimo rezultatai. Analizuojama tyrimu nustatyta profesinio kapitalo struktūra ir raiška, vertinamas profesinio kapitalo, pokytis ir vadovų sprendimai vystant profesinį kapitalą, analizuojama, kaip projekto metu kitos lyderystė kaip profesinį kapitalą vystanti gyvybinė jėga ir koks projekto „Lyderių laikas 3“ poveikis mokyklai kaip kompleksinei adaptyviai sistemai.

Penktojoje dalyje pateiktos pagrindinės tyrimo išvados ir diskusija.

Leidinyje pateikiama santrauka anglų kalba, šaltinių sąrašas, priedai.

Sukūrimo data2021-12-28
VykdytojasVilniaus „Atžalyno“ mokykla-darželis

Projekto metu buvo sukurti ir patalpinti virtualioje ugdymo aplinkoje (toliau – VUA) 35 virtualių ugdymo priemonių komplektai ikimokyklinio amžiaus vaikų gebėjimų ugdymui pagal konkrečius gebėjimus nurodytus ugdymo programoje. Kitų mokyklų mokytojai gali kreiptis dėl prisijungimo ir naudojimosi VUA aplinka ir prisiregistravę naudotis joje esančiais funkcionalumais.

Produktas yra riboto naudojimo, nes virtualių ugdymo priemonių komplektai yra projekto metu sukurtos virtualios ugdymo aplinkos dalis ir gali būti naudojamos tik šioje aplinkoje, kurioje yra mokinių vertinimo, komunikavimo, interaktyvaus bendravimo ir kt. funkcionalumai, susiję su integraliu ugdymo procesu, asmens duomenimis ir pan.

Nuoroda į Virtualių pamokų platformą yra čia: https://idejulagaminas.lt/listing.php

Produkto aprašymai čia:

https://idejulagaminas.lt/utils/file-upload/server/php/files/biblioteka.pdf

https://idejulagaminas.lt/utils/file-upload/server/php/files/Virtualios%20pamokos.pdf

Sukūrimo data2021-12-06
VykdytojasNacionalinė švietimo agentūra

Sukurtos užduotys mokinių 2021 m. gamtos mokslų  olimpiadai.

Sukūrimo data2021-12-03
VykdytojasMarijampolės jaunimo organizacijų taryba “Apskritas stalas”

Sukurti 6 1-3 min. vaizdo įrašai, kurie jaunimui, visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms ir jų atstovams patrauklia forma pristato 6  savivaldybių jaunimo organizacijų tarybų dalyvavimą viešojo valdymo sprendimuose jaunimo viešosios politikos srityje

Sukurti 3 3-5 min. vaizdo įrašai, kurie jaunimui, visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms ir jų atstovams patrauklia forma pristato 6 savivaldybių jaunimo organizacijų tarybų dalyvavimą viešojo valdymo sprendimuose jaunimo viešosios politikos srityje.

Sukūrimo data2021-12-02
VykdytojasVšĮ „SOPA“

Gairės sukurtos siekiant padėti organizacijoms tapti atviresniais darbdaviais bei kurti pritaikytas darbo vietas žmonėms su negalia. Jose pristatomos iš tarptautinių partnerių perimtos ir Lietuvoje išbandytos inovatyvios priemonės ir praktiniai pavyzdžiai.