2023 m. sausio 02 d. Atnaujinimo data: 2024 m. vasario 19 d.

Kaip vyksta mokėjimai pagal planą „Naujos kartos Lietuva“?

2021–2026 metų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – planas NKL) įgyvendinimui Lietuvai skirta 3,849 mlrd. eurų. Lėšos Lietuvai išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet atsiskaitant už įsipareigotus pasiekti rodiklius. Plano NKL pasiekimams matuoti nustatytas 218 rodiklių. Rodiklių pažanga stebima periodiškai ir nuolat prižiūrint Europos Komisijos ekspertams.

Pagal planą NKL finansavimas Lietuvai bus teikiamas iki 2026 m. III ketv.

Lietuva yra pasirašiusi plano finansavimo susitarimą ir gavusi 13 proc. (289 mln. eurų) avansinį mokėjimą.

Už pasiektus rodiklius Lietuva du kartus per metus atsiskaito teikdama mokėjimo prašymus Europos Komisijai. Įprastai Europos Komisija per du mėnesius įvertina mokėjimo prašymą bei pritarus ES Tarybai, išmokamos lėšos.

 

Kaip mums sekasi?

Įvykdėme pusę reforminių veiksmų ir intensyviai skelbiame kvietimus: nuo plano „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) įgyvendinimo pradžios, įvykdyta pusė reforminių veiksmų, o suplanuotos investicijos – įgauna pagreitį. 

Informacija atnaujinta 2024 m. vasario 6 dieną.

Mokėjimo prašymuose pateikti „Naujos kartos Lietuva“ pasiekti komponentų rodikliai

[[#ex]]

Žalioji Lietuvos transformacija

Reforma ir jos tikslas Rodiklis Atsakinga institucija
Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos
Reformos tikslas – skatinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą, perdavimą ir vartojimą naudojant ekonomiškai efektyviausias technologijas, tobulinant institucinius ir teisinius mechanizmus bei teikiant verslui ir gyventojams paskatas investuoti.
Teisės aktais įtvirtinta, kad VšĮ Lietuvos energetikos agentūra konsultuos ir teiks metodinę pagalbą veiklos elektros energetikos sektoriuje klausimais. Taip pareiškėjams bus palengvintos procedūros ir užtikrinta, kad informacija būtų suteikta laiku. Energetikos ministerija
Judame neteršdami aplinkos 
Reformos tikslas – reikšmingai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, laipsniškai atsisakant taršiausių kelių transporto priemonių (asmeninių, viešojo sektoriaus, komercinių, viešojo transporto ir krovininių) miestuose ir regionuose ir padidinant AEI dalį transporto sektoriuje.
Siekiant skatinti alternatyviųjų degalų naudojimą transporto sektoriuje ir darnų judumą, patvirtintas teisės aktas, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarka. Susisiekimo ministerija
Įsteigtas Darnaus judumo fondas, siekiant tikslingai ir nepertraukiamai finansuoti netaršių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą ir transporto priemonėms skirtos alternatyviųjų degalų infrastruktūros įrengimą, modernizavimą ir plėtrą. Susisiekimo ministerija
Pradėjusi veikti informacinė sistema, kurioje surenkami ir vartotojams skelbiami duomenys apie šalyje veikiančias viešai prieinamas elektromobilių įkrovimo prieigas, pvz.: įkrovimo prieigos operatorius, įkrovimo prieigos vieta (gatvė, miestas), įkrovimo galimybės (galia, įkrovimo standartai), įkrovimo prieigos darbo valandos, atsiskaitymo už paslaugas būdai, įkrovimo prieigos pasiekiamumo statusas (veikia / neveikia), įkrovimo prieigos užimtumo statusas (laisva / užimta), įkrovimo paslaugos kaina (taikoma vartotojui be sutarties). Susisiekimo ministerija
Siekiant užtikrinti kuo efektyvesnę elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą, patvirtintas veiksmų planas, kuriame nustatytos prioritetinės plėtros kryptys ir elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo reikalavimai.  Energetikos ministerija
Siekiant transporto sektoriaus  pertvarkos, susijusios su klimato kaitos mažinimo tikslais, startavo degalų iš AEI apskaitos vienetų sistema, kuri skatins pažangiųjų degalų gamybą ir naudojimą transporto sektoriuje. Energetikos ministerija
Žaliųjų finansinių produktų kūrimas 
Reformos tikslas – Finansų ministro įsakymo „Dėl 2023–2026 m. Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų plano patvirtinimo“, kuriuo siekiama sutelkti viešąjį ir privatųjį finansavimą, kad būtų pasiekti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslai ir padidintas Lietuvos patrauklumas investuotojams į žaliuosius finansinius produktus, įsigaliojimas.
Patvirtintas Žaliųjų finansų veiksmų planas. Plane numatyti veiksmai užtikrina  viešųjų ir privačiųjų finansų, skirtų klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie to sutelkimą, taip pat padidina Lietuvos patrauklumą investuojantiems į žaliuosius finansinius produktus. Visi numatyti veiksmai padės Lietuvai tapti Baltijos regiono lydere žaliųjų finansų srityje. 
Įgyvendinus šį Planą, žaliuoju aspektu įvertintų valstybės biudžeto išlaidų dalis 2026 m. sieks 50 proc. visų valstybės biudžeto išlaidų. Tikimasi, kad iki 2026 m. pabaigos bus pritraukta papildomai 900 mln. eurų privačių lėšų žaliesiems projektams įgyvendinti.
Finansų ministerija

Skaitmeninė transformacija ekonomikos augimui

Reforma ir jos tikslas Rodiklis Atsakinga institucija
Į klientą orientuotos paslaugos
Reformos tikslas – viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimas įgyvendinant visišką nacionalinės ir vietos valdžios institucijų procesų pertvarką, visišką skaitmenizaciją ir sistemų integraciją ir užtikrinant pakartotinį duomenų panaudojimą, aukščiausią teikiamų paslaugų kokybės lygį ir viešojo valdymo orientaciją į vartotoją.
Lietuvoje pradėjo veikti Atvirų duomenų ir skaitmeninės transformacijos kompetencijų centras, kuris užtikrina, jog verslui ir gyventojams būtų teikiami atviri duomenys ir kokybiškos elektroninės paslaugos.  Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Žingsnis 5G link
Reformos tikslas – užtikrinti efektyvią labai pralaidžių elektroninių ryšių tinklų aprėptį ir skverbtį, atitinkančias skaitmeninę veiklą vykdančių įmonių poreikius ir pritaikytas labai didelio pralaidumo tinklų, įskaitant 5G ryšio tinklus, tolygiai plėtrai.
Ryšių reguliavimo tarnyba išdavė leidimus naudoti radijo dažnius 5G tinklams diegti, todėl ryšio tiekėjai pradeda teikti spartesnio ryšio paslaugas savo vartotojams. Susisiekimo ministerija
Įsigaliojo statybos techninių reglamentų ir elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo reikalavimų pakeitimai, siekiant didinti viešųjų judriojo ryšio paslaugų prieinamumą visose visuomeninės paskirties pastatų patalpose ir sudaryti geresnes sąlygas viešųjų ryšių tinklus įrengti valstybės ir savivaldybių kelių juostose, aikštėse, tiltuose, viadukuose ir tuneliuose. Susisiekimo ministerija
Paskirta kompetentinga institucija – CPVA – kuri parengia finansuotinos veiklos programą ir konkurso dėl susisiekimo inovacijų procedūros sąlygas bei atrankos kriterijus. Susisiekimo ministerija

Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui

Reforma ir jos tikslas Rodiklis Atsakinga institucija
Šiuolaikiškas bendrasis ugdymas – pagrindas įgyti bazines kompetencijas
Reformos tikslas – pagerinti bendrąjį ugdymą ir sumažinti mokinių mokymosi rezultatų atotrūkį.
Įsigaliojo teisės aktas dėl bendrojo ugdymo programas vykdančių švietimo įstaigų veiklos kokybės išorinio vertinimo metodikos tvarkos aprašo, kuriame nustatyti mokyklų veiklos kokybės kriterijai, mokyklų įsivertinimo ir išorinio vertinimo procedūros.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Įsigaliojo Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimas, kuriame nustatyti mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas kriterijų kokybinės ir kiekybinės reikšmės, reikalavimai dėl mokyklų ir klasių dydžių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Savivaldybės peržiūri bendrojo udymo mokyklų pertvarkos bendruosius planus ir, jei jų nuostatos neatitiks Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, juos keis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Pasirašytos 58 sutartys su savivaldybėmis dėl „Tūkstantmečio mokyklų“ programos įgyvendinimo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Atlikta ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtros savivaldybėse galimybių studija. Studijoje išanalizuota tiek esamos struktūros modernizavimo, tiek naujos infrastruktūros plėtros galimybės, kad visiems vaikams nuo gimimo iki privalomojo mokyklinio amžiaus būtų sudarytos ikimokyklinio ugdymo sąlygos.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Profesinio orientavimo sistema darbo rinkos pasiūlai ir paklausai subalansuoti
Reformos tikslas – šia priemone siekiama sukurti ugdymo karjerai ir karjeros planavimo sistemą, kuri turi būti pradedama taikyti nuo ankstyvo amžiaus (nuo pirmos klasės).
Patvirtintas Profesinio orientavimo teikimo tvarkos aprašas, kuris nustato profesinio orientavimo teikimo planavimo ir koordinavimo, organizavimo ir administravimo, karjeros specialistų pasiskirstymo bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose tvarką. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Kompetencijos žaliajai ir skaitmeninei transformacijai, įgyjamos profesinio mokymo sistemoje
Reforma turi būti įgyvendinama naudojant penkias papriemones: 
1) Nacionalinės profesinio mokymo pažangos platformos sukūrimas;
2) kompetencijų vertinimas;
3) pameistrystė ir mokymasis darbo vietoje;
4) mobilumo programa;
5) daugiau galimybių mokiniams įgyti profesiją.
Ministro įsakymu patvirtinta Nacionalinės profesinio mokymo pažangos platformos darbo grupės sudėtis. Platformos tikslas – suburti profesinio mokymo socialinių partnerių atstovus, atstovaujančius verslo, pramonės, profesinių sąjungų, švietimo bendruomenės ir valdžios institucijų interesams, ir aptarti svarbiausius profesinio mokymo plėtros Lietuvoje klausimus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Siekiant rodiklio, patvirtintas 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos ŠMSM plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ aprašas bei nustatyti Projektų dalyvių (bedarbių) profesinio mokymo pagal pameistrystės formą fiksuotųjų vieneto įkainiai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Aukštasis mokslas, nuosekli mokslo ir inovacijų skatinimo sistema ir aukštos pridėtinės vertės verslas

Reforma ir jos tikslas Rodiklis Atsakinga institucija
Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos
Reformos tikslas – gerinti Lietuvos aukštojo mokslo ir mokslo sistemos kokybę, didinti jos efektyvumą ir tarptautinį konkurencingumą.
Prie Lietuvos mokslo tarybos (LMT) prijungta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Naujos struktūros LMT perima MITA atliekamas funkcijas ir formuos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) palankią aplinką, skatins MTEP veiklos kokybę bei rezultatų perdavimą visuomenei. Naujos struktūros LMT sutelkiamas ES ir tarptautinių mokslo programų koordinavimas. Į instituciją galės kreiptis visi Lietuvos mokslininkai, norintys dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontas“. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Efektyvus inovacijų politikos įgyvendinimas ir didesnė inovacijų paklausa, startuolių ekosistemos ir žaliųjų inovacijų plėtra
Reformos tikslas – padidinti Lietuvos inovacijų politikos įgyvendinimo efektyvumą, peržiūrint institucinę sąrangą, mokslinių tyrimų ir inovacijų rėmimo teisinę sistemą ir didinant inovacijų paklausą.
Prie VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) prijungus VšĮ „Versli Lietuva“ ir perėmus Mokslo, inovacijų ir technologijos agentūros (MITA) inovacinės veiklos funkcijas, 2022 m. balandžio 12 d. pradėjo veikti Inovacijų agentūra. Inovacijų agentūra tapo „vienu langeliu“ verslo pradžiai, plėtrai ir inovacijoms: teikia verslo pradžios ir plėtros konsultacijas, tarptautinės plėtros galimybes, augina verslo kompetencijas, suteikia prieigą prie finansavimo bei tinklaveikos resursų bei jungia paslaugų verslui bendrakūrėjus.  Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Pakeitus inovacinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, buvo pradėtas konsoliduojamų institucijų reorganizavimo procesas, prijungiant VšĮ „Versli Lietuva“ prie VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros, o vėliau buvo inicijuotas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros pavadinimo keitimas į VšĮ Inovacijų agentūra. Įtvirtintu įstatymų paketu nustatytas įgaliojimas viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai įgyvendinti valstybės technologijų ir inovacijų politiką. Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Bendros mokslo ir inovacijų misijos sumaniosios specializacijos srityse
Reformos tikslas – sukoncentruoti verslo ir mokslo bendradarbiavimą peržiūrėtose sumaniosios specializacijos srityse, remiant bendrų mokslo ir inovacijų misijų įgyvendinimą.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (sumaniosios specializacijos) koncepcija patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 17 d. Ja siekiama stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus, kurti naujas technologijas bei kartu auginti šalies konkurencingumą ir pozicijas globaliose rinkose. Ekonomikos ir inovacijų ministerija
Paskolos įmonėms, skirtos žaliosioms ir didelės pridėtinės vertės technologijoms kurti siekiant pramonės plėtros
Šia priemone siekiama pagerinti įmonių galimybes gauti finansavimą žaliosioms ir didelės pridėtinės vertės technologijoms kurti ir Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumui didinti.
Parengtos Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 m. gairės: kuriama palankesnė aplinka gynybos ir saugumo pramonės vystymuisi bei naujų gynybos produktų kūrimui, skatinamas gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus vystymasis, šalies viduje išlaikytos gynybai reikalingos kritinės technologijos ir strateginės kompetencijos. Gairių įgyvendinimas padidins Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės tarptautinį konkurencingumą, kurs didesnę pridėtinę vertę ir skatins eksportą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Veiksmingas viešasis sektorius ir prielaidos atsitiesti po pandemijos

Reforma ir jos tikslas Rodiklis Atsakinga institucija
Teisingesnė ir augti palankesnė mokesčių sistema
Reformos tikslas – sudaryti prielaidas subalansuoti mokesčių sistemą, užtikrinant socialiai teisingesnę, ekonomikai augti palankią mokesčių struktūrą, mokesčiais skatinant vartotojus keisti elgseną, prisitaikant prie kintančių visuomenės poreikių.
Atliktos aplinkosauginių mokesčių ir kitų ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo plėtros galimybių analizės pagrindu parengti ir pateikti Seimui atitinkamų mokesčių įstatymų pakeitimo projektai. Finansų ministerija
Tarptautinės institucijos (EBPO ir Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras) atliko studiją, vertinančią gyventojų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų efektyvumą mažinant skurdą ir pajamų nelygybę Lietuvoje. Ši studija buvo numatyta Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, į jos rengimą įsitraukė ir Finansų ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Remiantis studijos įžvalgomis, Vyriausybė Seimui 2023 metais pateikė pasiūlymus tobulinti gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų sistemą. Su studija galima susipažinti čia. Finansų ministerija
Nacionalinio biudžeto ilgalaikis tvarumas ir skaidrumas
Reformos tikslas – padidinti ilgalaikį valstybės ir savivaldybių biudžetų tvarumą, vidutinės trukmės biudžeto formavimo ir viešųjų paslaugų finansavimo skaidrumą. Daug dėmesio taip pat skiriama išlaidų peržiūroms ir būdams, kaip padidinti savivaldybių finansinį savarankiškumą.
Sudarytos sąlygos apjungti savivaldybių viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus į didesnes grupes, taip padidinant tokių savivaldybių rengiamų projektų konkurencingumą ir patrauklumą investuotojams ir sumažinant tokių projektų rengimo ir įgyvendinimo kaštus. Finansų ministerija
Mokestinių prievolių vykdymo gerinimas
Reformos tikslas – pagerinti mokestinių prievolių vykdymą didelės rizikos sektoriuose ir padidinti sandorių skaidrumą.
Vykdant kovą su šešėline ekonomika įdiegta transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, taip užtikrinant, jog būtų sumokami mokesčiai už įvykusius pirkimo-pardavimo sandorius. 
Per laikotarpį nuo 2021 m. iki 2024 m. fizinių asmenų, įregistravusių automobilių prekybos veiklą išaugo  41 %, o atitinkamai juridinių asmenų skaičius -  10 %). Sumokėtų mokesčių suma išaugo nuo 167 mln. eurų 2020 m. iki 495 mln. eurų 2023 m. arba 196 %.
Finansų ministerija
Išmanusis mokesčių administravimas siekiant sparčiau mažinti PVM atotrūkį
Reformos tikslas – modernizuoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir Lietuvos muitinėje vykdomus analizės ir sprendimų priėmimo procesus, panaudojant pažangius analitinius metodus bei metodus, grįstus dirbtinio intelekto metodų taikymu, ir sustiprinti jų darbuotojų kompetencijas.
Dviejų procesų Valstybinėje mokesčių inspekcijoje automatizavimas prisideda prie sklandesnio ir greitesnio administracinio nusižengimo nutarimų ir protokolų surašymo bei beviltiškų mokestinių nepriemokų ir baudų revizavimo. Taip prisidedama prie mokesčių mokėtojų sąmoningumo ugdymo, PVM ir kitų mokesčių surinkimo į biudžetą padidinimo. Finansų ministerija
Duomenų kaupimo sistema (kontrolė ir auditas)
Reformos tikslas – užtikrinti, kad iki pirmojo mokėjimo prašymo būtų įvykdyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano reikalavimai dėl duomenų rinkimo ir stebėsenos.
Sukurta ir veikianti duomenų kaupimo sistema EGADP įgyvendinimo stebėsenai. Finansų ministerija
Centralizuotų viešųjų pirkimų gerinimas
Reformos tikslas – padaryti Lietuvos viešųjų pirkimų sistemą veiksmingesnę ir padidinti dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose, centralizuojant viešuosius pirkimus per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO LT).
Priimtas Sveikatos įstaigų ir agentūrų viešųjų pirkimų centralizavimo planas. Nuo 2023 m. sveikatos sektoriaus perkančiųjų organizacijų viešieji pirkimai, išskyrus mažos vertės, bus vykdomi per centrinę perkančiąją organizaciją CPO LT. Centralizuoti pirkimai sumažins administracinę naštą, nes jie nulems profesionaliau parengtus pirkimo dokumentus, vieningesnius pirkimų reikalavimus, prie kurių verslui bus lengviau prisitaikyti. Be to, sveikatos sektoriaus viešųjų pirkimų centralizavimas prisidės prie viešųjų pirkimų profesionalizavimo, korupcijos rizikų mažinimo, leis efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas, standartizuoti procesus. Sveikatos apsaugos ministerija

Daugiau galimybių kiekvienam aktyviai kurti šalies gerovę 

Reforma ir jos tikslas Rodiklis Atsakinga institucija
Garantuota minimalių pajamų apsauga
Reformos tikslas – didinti pažeidžiamiausių grupių socialinę gerovę ir sumažinti skurdą.
Įsigaliojo vienišo asmens išmokos įstatymas, kuriuo užtikrinama, kad vienišiems (sutuoktinio neturintiems) neįgaliems ir pagyvenusiems asmenims būtų skiriama ir mokama papildoma mėnesinė išmoka (vienišo asmens pensija).  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Nustatyti vienodi reikalavimai akredituotai socialinei priežiūrai teikti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Į klientą orientuotas užimtumo rėmimas
Šia priemone siekiama patobulinti valstybinės užimtumo tarnybos veiklos procesus ir teikiamą paramą, taip pat tikslinėmis subsidijomis skatinti verslumą ir tobulinti įgūdžius ir (arba) persikvalifikuoti, orientuojantis į didelės pridėtinės vertės sritis.
Teisės aktų įsigaliojimas suteikia teisinį pagrindą Užimtumo tarnybos skaitmeninei transformacijai  ir naujo paslaugų teikimo modelio įgyvendinimui.
Naujojo paslaugų teikimo modelio tikslas – pašalinti kliūtis, trukdančias skaitmeninti paslaugas ir priemones, užtikrinti sistemingą orientavimąsi į klientą, įgyvendinant standartinius ir kiekvienam klientui pritaikytus sprendimus, atsižvelgiant į jo individualius poreikius, pageidaujamą paslaugų teikimo kanalą.  
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Užimtumo įstatymo ir įgyvendinančiųjų teisės aktų įsigaliojimas suteikia teisinį pagrindą bedarbiams ir užimtiems asmenims gauti subsidiją darbo vietos steigimui sau arba sau ir kitam Užimtumo tarnybos siųstam (-iems) bedarbiui (-iams) bei mokytis įgyjant aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir (arba) kompetencijas.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Socialinių ir užimtumo paslaugų kokybės gerinimas
Reformos tikslas – sumažinti socialinių, užimtumo ir kitų susijusių paslaugų planavimo ir teikimo fragmentaciją, taip pat stiprinti socialinių darbuotojų kompetencijas.
Teisės aktuose numatyta, kad Užimtumo tarnyba teiks pagal individualius poreikius pritaikytas paslaugas ir konsultacijas bedarbiams ir darbo rinkai besirengiantiems asmenims, kuriems kyla sunkumų įsidarbinti. Savivaldybėms, bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba, rekomenduojama įgyvendinti užimtumo didinimo programas taikant atvejo vadybos metodą minėtai tikslinei grupei.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Įsteigtas Socialinių paslaugų srities darbuotojų kompetencijų tobulinimo centras, kuris organizuoja ir veda reguliarius, nemokamus mokymus, teikia metodinę pagalbą, užtikrina naujų socialinių paslaugų srities darbuotojų palydėjimą jų profesinėje veikloje. Socialinių paslaugų srities darbuotojams tobulinant savo profesines kompetencijas efektyviau atliekamas individualizuotas socialinių paslaugų poreikio vertinimas, kartu ir asmens pagalbos priemonių parinkimas, gerinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

[[#ex]]

Paskelbėme kvietimus projektų įgyvendinimo planams teikti daugiau nei trečdaliui numatytos sumos.  Startavo ir dalis projektų. 

Informacija atnaujinta 2024 m. vasario 19 dieną.

Pateikėme pirmąjį subsidijos mokėjimo prašymą Europos Komisijai: 2022 m. lapkričio 30 d. Lietuva pateikė Europos Komisijai pirmąjį plano „Naujos kartos Lietuva“ mokėjimo prašymą atsiskaitydama už pirmuosius 33 rodiklius. Teigiamai įvertinus mokėjimo prašymą, Lietuvai išmokėta 542 mln. eurų subsidija. 

Pateikėme pirmąjį paskolos mokėjimo prašymą Europos Komisijai: 2023 m. gruodžio mėn. Lietuva pateikė Europos Komisijai (EK) pirmąjį papildyto „Naujos kartos Lietuva“ plano paskolos mokėjimo prašymą, atsiskaitydama už 5 rodiklius. Planuojama, kad įprasto proceso tvarka sulaukus pozityvaus Europos Komisijos vertinimo, Lietuva 2024 m. balandį gaus 387 mln. eurų.

Apmokėjimo sieksime dukart per metus: 2023 m. ir vėliau numatoma teikti 2 mokėjimo prašymus per metus pasiekus atitinkamus mokėjimo prašymo teikimui  numatytus rodiklius. Visas siekiamų rodiklių sąrašas su aprašymais pagal atskirus mokėjimo prašymus skelbiamas čia.

Mokėjimo prašymus Europos Komisijai teikia Centrinė projektų valdymo agentūra bendradarbiaudama su Finansų ministerija. 

 

100 didžiausių galutinės naudos gavėjų Lietuvoje: 

[[#ex]]

Galutinių naudos gavėjų sąrašas

Atsisiųsti failą XLSX (36.2 KB )

Atsisiųsti failą PDF (256.7 KB )



[[#ex]]