Dažniausiai užduodami klausimai
Parengtas PĮP (su visais privalomais priedais) teikiamas per 2021-2027 m. Duomenų mainų svetainę (DMS) adresu https://dms.investis.lt. Mokymus apie PĮP pildymą DMS rasite čia: https://esinvesticijos.lt/igyvendinimas-1/dms Kilus klausimams kreipkitės į kvietime nurodytą atsakingą už kvietimą asmenį.
Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, (toliau – Taisyklės) 3.21. punkte nustatyta: „Nuosavas įnašas – lėšų suma, kuria projekto vykdytojas, partneris (-iai) ir (ar) jungtinio projekto projekto vykdytojas (-ai) prisideda prie projekto įgyvendinimo ir kurią gali sudaryti nacionalinės viešosios lėšos ir privačios lėšos.“ Pagal šią Taisyklėse pateiktą apibrėžtį nuosavu įnašu projekte gali prisidėti tiek projekto vykdytojas, tiek partneris, o nuosavą įnašą gali sudaryti tiek nacionalinės viešosios lėšos, tiek privačios lėšos.
Visą informaciją apie paskelbtus kvietimus teikti paraiškas (projektų įgyvendinimo planus) rasite čia: https://esinvesticijos.lt/kvietimu-sritis/kvietimu-sarasas. Kvietimus galite išsifiltruoti, pasirinkus atitinkamą pareiškėjo tipą. Jei kvietimo aprašas yra neaiškus arba turite papildomų klausimų – susisiekite su atsakingu asmeniu ar įstaiga. Kontaktus rasite kvietime. Naujai paskelbti kvietimai siunčiami ir naujienlaiškiu, kurį užsiprenumeruoti galite čia: https://esinvesticijos.lt/naujienu-prenumerata. Planuojami kvietimai teikti paraiškas (projektų įgyvendinimo planus) skelbiami čia: https://esinvesticijos.lt/igyvendinimas-1/planuojami-kvietimai-teikti-projektu-igyvendinimo-planus.
PFSA yra 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, 2 priedas. Atkreipiame dėmesį, kad visuomet turi būti naudojama aktuali forma.
Metodinė medžiaga, kurioje būsimiems bei esamiems projektų vykdytojams pristatomi 2021 – 2027 metų Europos Sąjungos fondų finansuojamų projektų sutarčių rengimo, pasirašymo bei keitimo aktualūs aspektai. Pristatymas yra skirtas tik dėl su CPVA pasirašomų sutarčių, t. y. netaikomas finansinių priemonių sutartims. Metodinę medžiagą rasite čia.
Sutartį gali pasirašyti ir kitas asmuo, svarbu, kad pridėtų pasirašymo pagrindą (būtų nuoroda į nuostatus ir įsakymas, kuriuo pavaduojančiam pavesta atlikti vadovo funkcijas konkrečiu laikotarpiu ar pan.).
Projekto sutartį gali pasirašyti ne tik pareiškėjo vadovas, bet ir pareiškėjo vadovo įgaliotas asmuo, tokiu atveju projekto sutartyje kaip atstovaujantis asmuo nurodomas pareiškėjo vadovo įgaliotas asmuo, o atstovavimo pagrindas – pareiškėjo vadovo suteiktas įgaliojimas. Šis įgaliojimas CPVA turi būti pateiktas iki projekto sutarties pasirašymo momento. Įgaliojimo turinys turi aiškiai atskleisti, kad įgaliotas asmuo turi teisę pasirašyti projekto sutartį. Įgaliojimas gali būti suteikiamas visam projekto įgyvendinimo laikotarpiui, tokiu atveju įgaliojimo turinyje tokia suteikta teisė taip pat turi būti aiškiai įvardinta.
Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ patvirtintų taisyklių 157 p., ministerija rengdama PFSA gali nurodyti 10 p. tik tuos SAI fiksuotus dydžius, kurie yra įtraukti į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą.
40 proc. fiksuotoji norma taikoma daliai tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų apmokėti (įskaitant ir netiesiogines (projekto administravimo ir susijusias) išlaidas), kai fiksuotoji norma sudaro 40 procentų visų tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio (įskaitant atlygį pagal paslaugų ar autorines sutartis) išlaidų. Projekto, kuriam taikoma 40 proc. fiksuotoji norma, išlaidas gali sudaryti tik tinkamos finansuoti tiesioginės projektą vykdančio personalo išlaidos ir išlaidos pagal šią fiksuotąją normą. Kai projektas bendrai finansuojamas iš ESF+, ERPF, TPF, EGADP ir nepanaudotų EGADP lėšų – dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į šią fiksuotąją normą. Į 40 proc. fiksuotąją normą įskaičiuota projekto matomumo ir informavimo apie projektą priemonėms skirta suma. Pavyzdžiui, Projekte planuojama, kad veiklos įgyvendinimui bus įdarbinti 4 darbuotojai, kurių bendra darbo užmokesčio suma - 140 000 Eur. Netiesioginės ir kitos tiesioginės išlaidos apskaičiuojamos tik nuo suplanuotų išlaidų darbo užmokesčio išlaidų: 140 000 Eur x 40 / 100 = 56 000 Eur. Projekto įgyvendinimo plane (PĮP) nurodoma projekto netiesioginių išlaidų suma - 56 000 Eur. Bendra projekto vertė yra 196 000 Eur.
Vienoje veiklos ataskaitoje (VA) negali būti ir prašoma avanso, ir kompensuoti patirtas išlaidas, t. y. vienoje VA negali būti iš avanso mokėjimo prašymo (MP) dalis ir MP dalis.
Su pirkimu susijusios išlaidos deklaruojamos ir apmokamos tik po to, kai administruojančioji institucija patvirtina pirkimo informaciją ar pirkimo tinkamumą finansuoti, jei atliekama paskesnė pirkimo patikra (Pirkimų taisyklių 37 p.). Išankstinė pirkimų patikra, taip pat paskesnė pirkimų patikra baigiamos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pirkimų dokumentų gavimo dienos. Kitais atvejais paskesnė pirkimų patikra baigiama, kai administruojančioji institucija patikrina atlikto pirkimo tinkamumą ar patvirtina su pirkimu susijusį mokėjimo prašymą, ar tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažįsta mokėjimo prašyme nurodytų su pirkimu susijusių išlaidų sumos, ar pradeda su patikrintu pirkimu susijusį įtariamo pažeidimo tyrimą (Pirkimo taisyklių 44 p.). Kartu su VA projekto vykdytojai gali teikti tik mažos vertės pirkimų, kurių vertė neviršija (<) 10 tūkst. Eur be PVM (nuo 2023 m. sausio 1 d. įvykdytų pirkimų atveju vertė neviršija (≤) 15 tūkst. Eur be PVM), pirkimų, kuriems netaikomi VPĮ reikalavimai, ir pirkimų per Centrinę perkančiąją organizaciją atveju – Paskesnė pirkimo patikra atliekama su pirkimu susijusios VA vertinimo metu ir baigiama, kai patvirtinama su pirkimu susijusi VA arba pradedamas įtariamo pažeidimo tyrimas) arba pagal PAFT 144 punktą, kai kartu su veiklos ataskaita vertinti pateikiami pirkimo sutarčių pakeitimo dokumentai, kurie susiję su deklaruojamomis išlaidomis. Visais kitais atvejais išlaidos deklaruojamos tik po to, kai atliekama paskesnė pirkimo patikra.
Projektuose, finansuojamuose 2021–2027 m. ES Investicijų programos (IP) lėšomis, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) išlaidos nėra tinkamos finansuoti ES lėšomis, išskyrus: a) projektus (jungtinius projektus), kurių bendros išlaidos mažesnės nei 5 mln. eurų b) projektus (jungtinius projektus), kurių bendros išlaidos yra 5 mln. eurų ir daugiau, ir kai PVM negalima susigrąžinti pagal nacionalinius PVM teisės aktus. Projektuose, finansuojamuose Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšomis, visas PVM netinkamas finansuoti ES lėšomis, tačiau jei PVM negalima susigrąžinti pagal nacionalinius PVM teisės aktus, PVM, tenkantis finansavimo daliai, gali būti finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Visą informaciją apie projektų viešinimo reikalavimus rasite ČIA.
Tokiu atveju informacija apie projektą tai pat turi būti atnaujinta svetinėje bei atitinkamai perdarytas plakatas, stendas ar lentelė (jei keičiasi turinys). Skelbiama informacija apie projektą turi sutapti visuose viešinimo kanaluose. Jei informacija buvo paskelbta laiku projekto pradžioje, tačiau pasikeitė finansavimo sąlygos, rekomenduojame, kad ir soc. tinkluose taip pat būtų pateikiama aktuali informaciją apie projektą. Tačiau tai nėra prievolė, nes formaliai reikalavimas paskelbti žinutę soc. tinkle buvo įvykdytas.
Visas projekto finansavimo sutartyje numatytas atlikti viešinimo priemones reikia įgyvendinti, nes tai yra sutartinės nuostatos ir jų įgyvendinimas yra privalomas.
Rengiant prezentaciją (jos pradžioje arba pabaigoje) reikia įdėti ES emblemą su teiginiu ir NKL logotipą (jei projektas finansuojamas EGADP). Jei dėl techninių priežasčių to negalima padaryti, tuomet galima įrašyti atitinkamą sakinį apie suteiktą ES finansavimą.
Pranešimuose spaudai ir užsakomuosiuose straipsniuose rekomenduojame dėti tiek ES emblemą su teiginiu bei NKL logotipą (jei projektas finansuojamas EGADP), tiek ir apie gautą ES finansavimą paminėti tekste.
ES emblema su teiginiu ir NKL logotipas (jei projektas finansuojamas EGADP) turi būti dokumentuose, kurie yra skirti naudoti išorinėje komunikacijoje, t.y., kvietimai, renginio programa, ataskaitos, studijos, pažymėjimai, leidiniai, dalyvavimo renginiuose patvirtinimo dokumentai ir t. t. Jei mokslinės publikacijos yra skirtos viešumai, tai galima nedėti emblemos ar logotipo ir paminėti, kad tyrimas yra finansuotas iš atitinkamo šaltinio. Vidinėje komunikacijoje (pavyzdžiui, pirkimo dokumentai, perdavimo – priėmimo aktai), ES emblemos su teiginiu ir NKL logotipo (jei projektas finansuojamas EGADP) dėti nebūtina. Jei komunikacija apie projektą vykdoma nevizualinėmis priemonėmis (pvz., radijas), tuomet apie ES finansavimą būtina pasakyti žodžiu.
Jau publikuotų įrašų soc. tinkluose koreguoti nerekomenduojame, nes tuo metu, kai jie buvo skelbiami, informacija buvo teisinga. Todėl yra tikslingiau sukurti naują įrašą, kuriame būtų aptariami įvykę pasikeitimai. Galima įrašą formuoti tik apie pasikeitimus, akcentuojant, kad projektas padidėjo, pasipildė ir pan.
Socialiniam tinklui žinutė turėtų būti trumpesnė: 3-5 esminiai sakiniai apie tai, kas bus pasiekta, įgyvendinus projektą. Žinutėje taip pat reiktų įrašyti frazę apie finansavimo šaltinį (pvz., „Projektas bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis“ ir/arba pridėti grotažymes #bendraifinansuojaEuroposSajunga. Galima įdėti papildomai: #ESinvesticijos; #InvesticijuPrograma; #MESkuriamES). Jei prie žinutės dedama nuotrauka ar kitas vizualas, tai tuomet reiktų įterpti ir ES emblemą. Žinutės komentare galima įdėti ir nuorodą į svetainės polapį, kuriame aprašomas projektas.
Atsižvelgiant į projekto specifiką (pvz., sukuriamas tarptautinei rinkai aktualus produktas) ir tikslinę grupę (pvz., projekto rezultatai svarbūs ir aktualūs ne tik Lietuvos visuomenei), aprašymą tinklapyje bei žinutę soc. tinkluose galima rašyti ir anglų kalba. Tik tokiu atveju reiktų naudoti ir anglišką ES emblemą su teiginiu bei atitinkamą NKL logotipą (jei projektas finansuojamas EGADP) .
Projekto aprašymas gali būti ir tituliniame svetainės puslapyje. Svarbu pabrėžti, kad informacija apie projektą svetainėje turi būti lengvai randama ir aiškiai matoma bent iki projekto pabaigos. Ilgalaikiam matomumui užtikrinti naujienų rubrika yra netinkama.
ES emblemą su atitinkamu teiginiu bei NKL logotipą (jei projektas finansuojamas EGADP) įkelti yra privaloma ir, jei techninės galimybės leidžia, juos reiktų įkelti polapio viršuje, kuriame aprašomas projektas.
Jeigu projekto veiklos yra tik seminarai/susitikimai/konferencijos/paskaitos ir neįsigyjama jokia fizinė įranga ar pan., tai nėra traktuojama, kaip fizinė investicija. Tačiau, jei tokiame projekte pagrindinė veikla ir didžioji projekto vertė yra susijusi su apčiuopiamo/materialaus daikto, elemento (objekto), t.y. įrangos įsigijimu, tuomet projektas jau yra traktuojamas, kaip turintis fizinių investicijų.
Plakato/lentelės atveju QR kodas ir nuoroda į projekto aprašymą turėtų vesti ten, kur svetainėje aprašomas projektas (pvz., polapis). Jei dedama nuoroda į svetainės polapį, kuriame aprašytas projektas, tai privaloma užtikrinti, kad ši nuoroda ir QR kodas būtų veikiantys viso projekto metu. Be to, jei jau nusprendžiama dėti nuorodą į savo tinklapio polapį, tuomet dar privaloma prie aprašymo dėti nuorodą ir į www.esinvesticijos.lt (pvz., sakinys „Daugiau informacijos apie ES investicijas galite rasti www.esinvesticijos.lt)“. Kad viso to nereiktų, tai rekomenduojama iš karto QR kode ir plakato viršuje dėti nuorodą į esinvesticijos.lt, tuomet papildomai jokių frazių nereikia įrašyti. Bet to nebėra rizikos, kad ateityje reiks daryti plakatą iš naujo, nes nebeveiks vietinė nuoroda.
Jei plakate/stende naudojamas savo vizualas (nuotrauka, koliažas ar pan.), tai jis turėtų būti originalus ir susijęs su projektu. Jei tokio vizualo neturima, tuomet rekomenduojama naudoti bendrai siūlomą standartinį vizualą.
Atsakingu už publikaciją reikia nurodyti projekto vykdytoją.
Plakate/stende/lentelėje galima trumpinti tiek projekto pavadinimą, tiek ir aprašymą. Europos Komisijos sukurtas el. įrankis riboja ženklų skaičių, todėl į tai yra būtina atsižvelgti. Jei stendas/lentelė/plakatas maketuojami savarankiškai, tuomet taip pat rekomenduojame įtilpti į nurodytą ženklų skaičių, nes plakatas/stendas/lentelė yra skirti visuomenei pateikti esminę informaciją apie projektą. Tačiau jei nežymiai viršijamas ženklų skaičius, tai tikrai nebus traktuojama, kaip neatitikimas.
Fizinės investicijos – tai fiziškai įgyvendinamos, materialios ir apčiuopiamos projekto veiklos, kurias įgyvendinant yra vykdomi statybos, rekonstrukcijos (atnaujinimo) ar kiti infrastruktūros darbai ir/arba įsigyjama įranga, būtini projekto tikslams Atkreiptinas dėmesys, kad projekte fizinės investicijos gali apimti tik dalį projekto veiklų. Žemiau pateikiami galimi, bet ne baigtiniai, fizinių investicijų projektų tipų pavyzdžiai:
a) Infrastruktūros projektas – tai projektas, kuriame finansuojamas įvairių sričių kompleksas. Tai inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, komunalinių, visuomeninių, prekybos ir kita gyventojų paslaugoms teikti ar aplinkos kokybei gerinti reikalinga infrastruktūra. Finansinė komplekso vertė apima didesnę projekto dalį.
b) Statybos projektas – tai projektas, kuriame didžioji dalis veiklų (tiek apimtimi, tiek finansine verte) susijusi su fiziniais darbais, t.y. objekto statymo, griovimo, rekonstravimo ar remontavimo veiklomis.
c) Fizinio objekto (įrangos) įsigijimo projektas – tai projektas, kuriame pagrindinė veikla ir didžioji projekto vertė yra susijusi su apčiuopiamo/ materialaus daikto, elemento (objekto), t.y. įrangos įsigijimu (pvz. medicinos įrenginio įsigijimo projektas). pasiekti.
Informacinė lentelė yra labiau mažo formato, ir yra kabinama, pavyzdžiui, prie sienos, prie suoliuko, gali būti tvirtinama šalia ar ant įrenginio ir pan. Stendas būna didesnio formato, dažniausiai statomas ant dviejų kojų lauke, tam, kad informacija matytųsi iš didelio nuotolio (keliuose, statybose ir pan.). Stendą arba informacinę lentelę reikia statyti tuomet, kai projektas turi fizinių investicijų ir išlaidos viršija nustatytas ribas (Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ar Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamas projektas, kurio visos išlaidos viršija 500 000 EUR; „Europos socialinio fondo +“ lėšomis finansuojamas projektas, kurio visos išlaidos viršija 100 000 EUR). Informacinė lentelė ar stendas statomi/kabinami prasidėjus rangos darbams ar pristačius įrangą. Informacinės lentelės ar stendo dydžiai yra tik rekomendaciniai. Projekto vykdytojas pats pasirenka dydį, atsižvelgdamas į objektą ant (ar prie kurio) stendas ar lentelė bus kabinami ar statomi. Svarbu, kad informacinėje lentelėje ar stende patiekiama informacija būtų aiškiai įskaitoma, o visi logotipai lengvai identifikuojami ir matomi. Jei nėra fizinių investicijų ir/ar investicijos neviršija nustatytų ribų, tai viešai reikia iškabinti bent vieną spausdintą (ar per elektroninį ekraną rodomą) ne mažesnio nei A3 formato pranešimą (plakatą). Nepamirškite, kad ES emblema su atitinkamu teiginiu – privalomas ES investicijų programų informavimo apie projektą ir ES fondų finansavimo naudos parodymo elementas, tad jis turi būti naudojamas ir stenduose, lentelėse bei plakatuose. Atkreipiame dėmesį, kad ES emblema su teiginiais bei vizualizacija skiriasi, o Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ atveju dar prisideda ir papildomas NKL logotipas. Visur rekomenduojame naudoti spalvotą ES emblemą su geltonomis žvaigždutėmis ir teiginiu.
Su VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros dažniausiai nustatomais pažeidimais, susijusiais su viešųjų pirkimų sąlygų parengimu, galite susipažinti ČIA.
Su VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros dažniausiai nustatomais pažeidimais, susijusiais su pirkimo procedūrų vykdymu, galite susipažinti ČIA.
Su VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros dažniausiai nustatomais pažeidimais, susijusiais su pirkimo sutarties įgyvendinimu, galite susipažinti ČIA.
VPT metodinė medžiaga skelbiama ČIA.
Mokymų medžiaga apie tai, kaip parengti techninę specifikaciją:
Mokymų medžiaga apie tai, kaip vykdoma rinkos konsultacija, pirkimo dokumentų rengimas ir paskelbimas bei pirkimo dokumentų tikslinimas:
Mokymų medžiaga apie susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais principus, pasiūlymų tikslinimo bei aiškinimo taisykles:
Mokymų medžiaga apie sutarčių įvykdymo užtikrinimo priemones ir civilinės atsakomybės draudimą:
Mokymų medžiaga apie sutarčių įgyvendinimo priežiūrą:
Visą mokymų medžiagą galite rasti ČIA.