Didinti mokslo tarptautiškumo lygį

Kvietimas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-813 „Dėl Šveitimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. V-1250 „Dėl 2022-2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemos mokslo centruose“ aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu 2022-2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr.  12-001-01-02-01  „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ projektų finansavimo sąlygų aprašu Nr. 7 (Aprašas).

Projektų įgyvendinimo trukmė 

Projekto veiklos turi būti įgyvendintos per 36 mėnesius nuo projekto sutarties įsigaliojimo. Prireikus veiklos gali būti pratęstos pagrįstam laikotarpiui, bet ne vėliau kaip iki 2029 m. rugpjūčio 31 d.

Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas

Papildomi reikalavimai, negu nustatyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse, netaikomi.

Reikalavimai projektams 

Projektas turi atitikti projekto bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus PAFT 2 priede. 

Projektas gali būti įgyvendinamas Sostinės regione ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regione. Prireikus dalis veiklų gali būti įgyvendinamos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teritorijoje. 

Projekto vykdytojas privalo įgyvendinti privalomas matomumo ir informavimo apie projektą veiksmų priemones, nustatytas PAFT.

Horizontaliųjų principų ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi reikalavimai 

Projektas turi atitikti tris horizontaliuosius principus: 

Darnaus vystymosi horizontalusis principas suprantamas kaip ekonominio, socialinio ir aplinkos sričių vystymosi balansas. Projektas turi prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų – nelygybės mažinimo, klimato kaitos švelninimo, partnerystės stiprinimo. Siekiant didinti viešojo sektoriaus indėlį skatinant darnų vystymąsi, įgyvendinant projektines veiklas bus siekiama, kad dalis pirkimų būtų atliekami kaip žalieji viešieji pirkimai. 

Inovatyvumo horizontalusis principas suvokiamas kaip inovatyvių ir veiksmingiausių veikimo būdų paieška ir taikymas, mokslinių tyrimų ir mokslo pažangos rezultatų taikymas, sprendžiant šaliai aktualius iššūkius, kuriant didesnės vertės, geresnės kokybės paslaugas ir produktus visose valstybės veiklos srityse. Projektas turi tiesiogiai prisidėti prie sisteminės inovacijų ekosistemos problemų, ribojančių inovacijomis grįstos ekonomikos kūrimą ir visuomenės pažangą sprendimo. Taip pat projektas turi prisidėti prie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) ir inovacijų veikloms vykdyti skiriamų viešojo sektoriaus investicijų dalies nuoseklaus didėjimo. 

Lygių galimybių visiems horizontaliojo principo taikymas užtikrina, kad nevaržomos žmogaus teisės ar neteikiamos asmeniui privilegijos dėl jo lyties, tautybės, rasinės ar etninės kilmės, kalbos, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, negalios, socialinės padėties, amžiaus arba seksualinės orientacijos bei nevaržomos galimybės tokiomis pačiomis kaip ir kitų asmenų sąlygomis naudotis paslaugomis, infrastruktūra, transportu ir kitomis priemonėmis. Įgyvendinant projektą privaloma atsižvelgti į neįgaliųjų, moterų ir vyrų, skirtingų amžiaus grupių, tautinių mažumų ir kitų diskriminaciją patiriančių grupių poreikius ir numatyti lygių galimybių principą įgyvendinančias priemones bei rodiklius. 

Projekto veiklos turi nepažeisti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje numatytų žmogaus orumo, asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos reikalavimų.

Reikalavimai valstybės pagalbai 

1. Valstybės pagalba ar de minimis pagalba projekto vykdytojui ir projekto partneriams neteikiama, jeigu projekto vykdytojas ir (ar) projekto partneriai pagrindžia, kad visa nauda, kuri bus gauta vykdant Dotacijos sutartyje nurodytas veiklas, bus perduota Aprašo 2.4 papunktyje nurodytiems galutiniams naudos gavėjams, ir projekto vykdytojas bei projekto partneriai, kaip tarpininkai, negaus jokios naudos.

2. Jei projekto vykdytojas ir (ar) projekto partneriai nepagrindžia, kad nauda, kurią jie gavo vykdant Dotacijos sutartyje nurodytas veiklas, buvo perduota Aprašo 2.4 papunktyje nurodytiems galutiniams naudos gavėjams, projekto vykdytojo arba projekto partnerių vykdomoms arba įvykdytoms veikloms gali būti teikiama valstybės pagalba taikant Reglamento (ES) Nr. 651/2014 I skyriaus ir 27 straipsnio 1 ir 8 dalies nuostatas. Priešingu atveju, projekto veikloms, nurodytoms Dotacijos sutartyje, skirtas finansavimas, kurį panaudojus gauta nauda nebuvo perduota Aprašo 2.4 papunktyje nurodytiems galutiniams naudos gavėjams ir kuris apskaičiuojamas iš projektui suteikto finansavimo atėmus Aprašo 2.4 papunktyje nurodytiems galutiniams naudos gavėjams suteiktų nuolaidų sumą, kartu su teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotais delspinigiais projekto vykdytojas privalo grąžinti į valstybės biudžetą.

3. Valstybės pagalba Aprašo 2.4.1 papunktyje nurodytiems galutiniams naudos gavėjams labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms teikiama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 651/2014 I skyriaus ir 28 straipsnio nuostatomis. Tinkamoms finansuoti išlaidoms: priskiriamos patentų ir kito nematerialiojo turto gavimo, tvirtinimo ir apsaugos išlaidos, mokslinių tyrimų ir žinių sklaidos organizacijos arba didelės įmonės aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie atlikdami naujai sukurtas pareigas pagalbą gaunančioje įmonėje vykdo mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų veiklą, bet nepakeičia kitų darbuotojų, komandiravimo išlaidos ir (ar) inovacijų konsultacinių paslaugų ir paramos paslaugų išlaidos. Bendra pagalbos suma inovacijų konsultacinėms paslaugoms ir paramos paslaugoms negali būti didesnė kaip 200 000  (du šimtai tūkstančių) Eur vienai įmonei per trejus finansinius metus. Tuo atveju, jei Aprašo 2.4.1 papunktyje nurodytiems galutiniams naudos gavėjams labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms konsultacinės paslaugos buvo suteiktos iki šio Aprašo patvirtinimo, laikoma, kad buvo suteikta de minimis pagalba.

4. De minimis pagalba Aprašo 2.4.1 papunktyje nurodytiems galutiniams naudos gavėjams didelėms įmonėms teikiama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 nuostatomis. Didžiausia de minimis pagalbos suma vienai įmonei, atitinkančiai vienos įmonės apibrėžtį pagal Reglamento Nr. 1407/2013 2 straipsnio 2 dalį, negali būti didesnė kaip 200 000 Eur (du šimtai tūkstančių eurų) per 3 (trejus) finansinius metus.

5. Valstybės pagalba neteikiama Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio 4 dalyje nustatytoms įmonėms, kurioms išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Europos Komisijos sprendimą, kuriame tos pačios valstybės narės suteikta valstybės pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, taip pat sunkumų patiriančioms įmonėms, kurios susiduria su bent viena iš aplinkybių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte, išskyrus pagalbos schemas, skirtas tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, verslo pradžios pagalbos schemas ir regioninės veiklos pagalbos schemas su sąlyga, kad tokiomis schemomis sunkumų patiriančioms įmonėms nesudaromos palankesnės sąlygos nei kitoms įmonėms. 

6. Valstybės pagalba arba  de minimis pagalba Aprašo 2.4.2 papunktyje nurodytiems galutiniams naudos gavėjams neteikiama, jei jų vykdoma veikla nėra laikytina ūkine veikla. Jeigu konsultacinės paslaugos teikiamos viešojo sektoriaus įstaigoms, kurių vykdoma veikla laikytina ekonomine veikla, neatsižvelgiant į tai, kad jos pelnas yra panaudojamas išimtinai neekonominėms veikloms plėtoti, šioms paslaugoms taikomos valstybės pagalbos taisyklės, nurodytos Aprašo 5.3–5.5 ir 5.7–5.14 papunkčiuose.

7. Valstybės pagalbą arba de minimis pagalbą Aprašo 2.4 papunktyje nurodytiems galutiniams naudos gavėjams perduoda projekto partneriai, teikdami konsultavimo paslaugas mažesnėmis nei rinkos kainomis. Projekto partneriai turi parengti ir patvirtinti teikiamų konsultavimo paslaugų kainoraštį, pagrįstą rinkos kainomis, jei tokios yra nustatytos, ir nurodyti galimas nuolaidas, kurias ji planuoja pasiūlyti Aprašo 2.4 papunktyje nurodytiems galutiniams naudos gavėjams. Jei rinkos kainų nėra, tada kainos turėtų būti pagrįstos projekto partnerių patirtais kaštais teikiant konsultavimo paslaugas ir pagrįstu pelnu.

8. Vykdydami konsultacinę veiklą projekto partneriai turi vadovautis savo patvirtintomis ir su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba suderintomis projekto partnerių valstybės pagalbos ir (arba) de minimis pagalbos teikimo galutinio naudos gavėjo taisyklėmis, kuriose turi būti numatyta, kad prieš konsultacijos suteikimą įmonei turi būti užpildytas Atitikties de minimis pagalbos taisyklėms patikros lapas arba Atitikties valstybės pagalbos taisyklėms patikros lapas (Aprašo 3 ir 4 priedai).

9. Projekto partneriai turi užtikrinti, kad jų apskaitos dokumentuose būtų aiškiai atskirtos valstybės pagalbos lėšos, panaudotos jų pačių veiklai remti (jei buvo taikoma), ir lėšos, kurios buvo perduotos Aprašo 2.4 papunktyje nurodytiems galutiniams naudos gavėjams sumažintomis kainomis.

10. Projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad projekto partneriai valstybės pagalbą ir (ar) de minimis pagalbą teiktų vadovaudamiesi Aprašo 5.8 papunktyje nurodytomis ir su administruojančia institucija suderintomis taisyklėmis.

11. Projekto partneriai yra atsakingi už suteiktos valstybės pagalbos ir de minimis pagalbos registravimą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre (toliau – Registras), vadovaujantis Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“.

12. Projekto pareiškėjas projektų partnerius konsultuoja dėl valstybės pagalbos ir de minimis pagalbos registravimo Registre.

13. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informaciją apie skirtą valstybės pagalbą, viršijančią Reglamento (ES) Nr. 651/2014 9 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas ribas, turi pateikti į Europos Komisijos valstybės pagalbos skaidrumo viešos paieškos svetainę https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency/ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo valstybės pagalbos skyrimo dienos, remdamasi projekto partnerių pateikta informacija.

14. Valstybės pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti ir kuriai pagal Reglamentą (ES) Nr. 651/2014 taikoma išimtis, gali būti sumuojama su:

5.14.1. bet kokia kita valstybės pagalba, jei tos priemonės yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti;

5.14.2. bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, tik jeigu taip susumavus neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma, pagal šį reglamentą taikoma tai pagalbai.

15. Valstybės pagalba neteikiama, jei ji neturi skatinamojo poveikio, numatyto Reglamento (ES) Nr. 651/2014 6 straipsnyje.

16. Visi su finansavimu pagal Aprašą susiję teisės aktai, dokumentai, informacija ir duomenys tvarkomi ir saugomi 10 (dešimt) metų nuo paskutinės pagalbos pagal schemą suteikimo dienos Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo bei Reglamento (ES) Nr. 651/2014 12 straipsnio 1 punkte ar Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 6 straipsnio 4 punkte nustatyta tvarka.

17. Finansavimas projektams, skiriamas kaip valstybės pagalba, teikiamas per Reglamento (ES) Nr. 651/2014 taikymo laikotarpį arba jo taikymo laikotarpio pratęsimą.

Projektų bendrieji atrankos kriterijai

Projektų bendrieji atrankos kriterijai nurodyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede.

Teikimo tvarka:    

Parengtas projekto įgyvendinimo planas (su visais privalomais priedais) pasirašomas kvalifikuotu elektroniniu parašu ir adoc formatu teikiamas el. paštu info@cpva.lt

Projektų įgyvendinimo planų suderinimas su atsakinga institucija    

☒ Taip

Teikiant PĮP kartu turi būti pateikta:

☒ Partnerio deklaracija (jei projektas  įgyvendinamas su partneriu (-iais)
 
☒ Informacija apie projekto biudžeto paskirstymą pagal pareiškėjus ir partnerius (jei projektas įgyvendinamas
su partneriu (-iais)  

☒ Kiti priedai: 

-    dotacijos sutarties su visais priedais kopija;

-    dokumentai, pagrindžiantys projekto biudžeto pagrįstumą (komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas ir kita);

-    kiti, projekto atitiktį bendriesiems projektų atrankos kriterijams, nurodytiems Taisyklių 2 priede, patvirtinantys dokumentai.

Finansuojamos projektų veiklos

12-001-01-02-01-02-02 - EuroHPC partnerystės kompetencijos centro veiklos, finansuojamos pagal BĮ EuroHPC dotacijos sutartį Nr. 101101903 ir įgyvendinamos pareiškėjo ir partnerių (toliau – Dotacijos sutartis).

Išlaidų tinkamumo reikalavimai

Tinkamos finansuoti išlaidos, būtinos Dotacijos sutartyje numatytoms veikloms įgyvendinti. Išlaidos turi atitikti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (PAFT) VII skyriuje išdėstytus projektų išlaidoms taikomus reikalavimus.

PĮP parengimo išlaidos nėra finansuojamos (išskyrus investicijų projekto parengimo išlaidas).

PVM gali būti finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis vadovaujantis PAFT VII skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

Projekto vykdytojas ar partneriai savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo.

Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, turi būti finansuojama iš projekto vykdytojo ar partnerių lėšų. 

Projekto vykdytojui gali būti mokamas avansas, vadovaujantis PAFT numatytomis avanso mokėjimo sąlygomis.

Kryžminis finansavimas netaikomas.

Pagal Aprašą tinkamos finansuoti išlaidos yra privalomos projekto matomumo ir informavimo apie projektą priemonės. Netiesioginės projekto išlaidos apmokamos taikant fiksuotąją normą (7 proc. nuo tinkamų finansuoti projekto tiesioginių išlaidų).

Projektas ir projekto veiklos negali būti finansuotos ar finansuojamos iš kitų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (ar) savivaldybės, ES struktūrinių fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų, kurioms apmokėti skyrus ES struktūrinių fondų lėšų jos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti ir (arba) apmokėtos daugiau nei vieną kartą.   

Tikslinės grupės    

Galutiniai naudos gavėjai, kuriems Pareiškėjas ir partneriai Aprašo 2.4.1 ir 2.4.2 papunkčiuose numatytoms pagrindinėms tikslinėms grupėms teiks konsultacijas ir įtrauks jas į kitas dotacijos sutartyje numatytas veiklas:

1. (Aprašo 2.4.1 punktas) visoje Lietuvoje veiklą vykdančios pramonės vertės kūrimo grandinėse dalyvaujančios įmonės, ypač labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės;

2. (Aprašo 2.4.2 punktas) viešojo sektoriaus įstaigos, kurių vykdoma veikla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, nėra laikoma ekonomine veikla, ir, jei vykdoma ekonominė veikla, jos pelnas yra panaudojamas išimtinai neekonominėms veikloms plėtoti.

Galimi pareiškėjai    

Vilniaus universitetas

Galimi partneriai    

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kauno technologijos universitetas.

Projektų bendrieji atrankos kriterijai

Projektų bendrieji atrankos kriterijai nurodyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede

Projektų specialieji atrankos kriterijai

Nėra nustatomi.

Projektų prioritetiniai atrankos kriterijai

Nėra nustatomi.