1. Galimas pareiškėjas – viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
2. Galimi partneriai – viešoji įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos ir viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė.
3. Mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (toliau – ŠKL) jau ilgus metus išlieka viena pagrindinių Lietuvos gyventojų mirties priežasčių, kasmet nusinešanti daugiau nei 22 tūkst. žmonių gyvybių ir beveik triskart viršijanti Europos Sąjungos vidurkį. Akivaizdu, jog efektyviam ŠKL valdymui reikalinga duomenimis ir mokslo įrodymais paremta visapusiška ŠKL valdymo strategija, apimanti infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, paciento kelią, gydymo rezultatų vertinimą ir nuolatinį proceso tobulinimą. Tačiau savalaikis ŠKL prevencijos, diagnostikos, gydymo ir stebėsenos procesų tobulinimas bei mokslo pasiekimų diegimas šioje srityje nėra įmanomi be realiuoju laiku surenkamų kokybiškų, išsamių ir teisingai interpretuojamų ŠKL duomenų. Skandinavijos bei Vakarų Europos valstybėse jau daugelį metų funkcionuoja specializuoti registrai, kuriuose kaupiami išsamūs ŠKL duomenų rinkiniai, leidžiantys laiku priimti klinikinius ir sveikatos politikos sprendimus, taip pat užtikrinantys antrinio duomenų panaudojimo galimybes mokslui ir naujų technologijų vystymui.
Investicijos į ligoninių informacinių sistemų tobulinimą, užtikrinant kokybišką susistemintą duomenų surinkimą ir visapusišką analizę realiuoju laiku, įdiegus inovatyvius sprendimus, leistų sumažinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) ŠKL valdymo kaštus, efektyviau naudoti ŠKL valdymui skirtą infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, didinti aptarnaujamų pacientų skaičių, prisidėtų prie medicinos personalo darbo sąlygų gerinimo. Išsamūs ŠKL duomenų rinkiniai suteiktų galimybę jungtis į Europos klinikinės kokybės ir būsimų pragmatinių klinikinių tyrimų tinklus.
Miokardo infarkto klasterio skaitmenizavimo bandomojo projekto tikslas – pagerinti ŠKL valdymui reikalingų duomenų surinkimą ir įgalinti jų analizę realiuoju laiku.
Bandomasis projektas leis pagerinti ŠKL situaciją šalyje atspindinčių duomenų surinkimo kokybę, įgalins surinkti standartizuotus, išsamius duomenų rinkinius, sukurs įrankius, įgalinančius atlikti detalią situacijos realiuoju laiku analizę. Siekiant išlaikyti bandomojo projekto naudą ir poveikį, duomenų rinkiniai sudaryti atsižvelgiant į EuroHeart standartą, įgalinantį Lietuvos ASPĮ jungimąsi į Europos klinikinės kokybės ir pragmatinių tyrimų tinklus bei antrinį šių sveikatos duomenų panaudojimą:
3.1. Bandomojo projekto įgyvendinimo metu numatoma įdiegti ir pritaikyti nacionaliniams poreikiams Europos kardiologų draugijos sukurtą informacinę sistemą EuroHeart, skirtą miokardo infarkto (toliau – MI) klasterinių ASPĮ duomenų analizei ir stebėsenai. Bandomajame projekte dalyvaujančios įstaigos atliks savo informacinių sistemų ir formų atnaujinimus, įgalinančius MI stebėsenos rodikliams apskaičiuoti ir analizuoti reikalingų duomenų homogenišką surinkimą ir galimybę duomenis perduoti stebėsenai ir analizei atlikti nacionaliniu lygmeniu. Bus investuojama į infrastruktūros sukūrimą, t. y. bendros MI duomenų surinkimo ir analizės platformos sukūrimą MI klasterio funkcionavimui MI ASPĮ.
4. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo.
5. Finansuojama:
5.1. EuroHeart licencijos su vienų metų palaikymu įsigijimas;
5.2. bendros IT platformos programavimo ir diegimo darbai;
5.3. projekto dalyvių informacinių sistemų ir infrastruktūros adaptacija ir integracija su sukurta bendra IT platforma;
5.4. MI duomenų rinkimo ir analizės procesų pritaikymas nacionaliniu lygmeniu;
5.5. sukurto IT sprendimo pritaikymas perduoti duomenis į nacionalinę Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą;
5.6. bendrų analitinių ataskaitų parengimas ir rodiklių stebėsenos realiuoju laiku (analitinių švieslenčių) išbandymas ir įdiegimas;
5.7. įrangos įsigijimas.
6. Projektas turi atitikti projekto bendruosius atrankos kriterijus, nustatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede „Projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašas ir jų vertinimo metodika“.
7. Projektų komunikacijos ir informavimo apie projektą veiksmai atliekami vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VIII skyriaus pirmojo skirsnio nuostatomis.
8. Jeigu projektas įgyvendinamas su partneriu, projekto vykdytojas atstovauja partneriui, vadovaudamasis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 90 punktu. Partnerystė projekte turi būti pagrįsta, teikti naudą ir prisidėti prie projekto tikslo įgyvendinimo; iki pateikiant projekto įgyvendinimo planą, turi būti sudaryta partnerystės sutartis. Partnerystės sutartį pasirašo projekto vykdytojas ir projekto partneris. Partnerystės sutartyje turi būti aiškiai išdėstyti šalių įsipareigojimai ir teisės dėl projekto (nurodytas kiekvienos šalies finansinis ir dalykinis indėlis į projektą, kokias veiklas vykdys kiekviena šalis, teisės į bendrai sukurtą ar įgytą turtą laikantis finansinės apskaitos principų, projekto rezultatai ir kita), šalių atsakomybė, įsipareigojimai laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių.
9. Įgyvendindamas projektą projekto vykdytojas privalo reguliariai konsultuotis su partneriu ir nuolat jį informuoti apie projekto įgyvendinimo eigą.
10. Taikomi reikalavimai projekto įgyvendinimo metu:
10.1. atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies reikalavimus, steigdama valstybės informacinę sistemą, institucija turi parengti valstybės informacinės sistemos nuostatų ir valstybės informacinės sistemos saugos nuostatų projektus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalį, Valstybės informacinė sistema laikoma įsteigta nuo valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo;
10.2. sukūrus ar modernizavus elektronines paslaugas, turi būti atliktas atsparumo įsilaužimams testas, kaip tai numatyta Elektroninių paslaugų kūrimo metodikoje, nustačius kritinių klaidų, jos turi būti ištaisytos iki projekto veiklų pabaigos;
10.3. sukūrus ar modernizavus elektronines paslaugas, turi būti patvirtintas kuriamos arba modernizuojamos informacinės sistemos priėmimo ir tinkamumo eksploatuoti aktas, kaip tai nustatyta Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodikoje.
11. Galimas pareiškėjas kartu su galimais projekto partneriais nuosavomis lėšomis turi užtikrinti EuroHeart licencijos įsigijimą projekto įgyvendinimo metu (išskyrus licenciją pirmiems metams) ir 5 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos.
12. Planuojama įsigyti įranga privalo atitikti efektyvumo, tvarumo, ilgaamžiškumo reikalavimus pagal Direktyvą 2009/125/EB ir Direktyvą 2011/65/ES.
13. Vadovaujantis Administravimo taisyklių 99.4 papunkčiu, projektą administruojanti institucija gali priimti PĮP, pateiktą po kvietime teikti projekto įgyvendinimo planus nustatyto PĮP pateikimo termino pabaigos, gavusi ir įvertinusi pareiškėjo argumentus.
14. Papildomas finansavimas veiklos įgyvendinimui nebus skiriamas.
