1. Pagal Aprašą finansuojama veikla – dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros vystymas šalia valstybinės reikšmės kelių, prioritetą teikiant dviračių vientisų trasų įrengimui šalia valstybinės reikšmės kelių sujungiant jas su savivaldybių dviračių takais.
2. Pagal Aprašą galima pareiškėja yra akcinė bendrovė „Via Lietuva“ (toliau – Pareiškėjas); galimi partneriai yra savivaldybių administracijos, AB „LTG Infra“. Partneriai galimi, kai projekto lėšomis tvarkomas partnerio turtas, kurio apskaita priklauso partnerio dispozicijai. Tuomet partneris turi prisidėti savo lėšomis prie projekto. Pareiškėjas yra tiesiogiai atsakingas už projekto parengimą, įgyvendinimą ir rezultatus nepriklausomai nuo to, ar Pareiškėjas projektą įgyvendina vienas, ar kartu su partneriais.
3. Jeigu projektas įgyvendinamas su partneriu (-iais), partnerystė projekte turi būti pagrįsta, teikti naudą, prisidėti prie projekto tikslo įgyvendinimo ir iki projekto įgyvendinimo plano (toliau – PĮP) pateikimo viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – Administruojančioji institucija) turi būti sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį pasirašo Pareiškėjas ir projekto partneris (-iai). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti aiškiai išdėstyti šalių įsipareigojimai, teisės projekto atžvilgiu (nurodytas kiekvienos šalies finansinis ir dalykinis indėlis į projektą, kokias veiklas vykdys kiekviena šalis, projekto rezultatai ir kita) ir šalių atsakomybė, taip pat įsipareigojimai laikytis pagrindinių geros partnerystės praktikos taisyklių.
4. Kiekvienas projektas turi atitikti Investicijų programos 3 prioriteto „Geriau sujungta Lietuva“ konkretų uždavinį 3.2. „Plėtoti ir stiprinti tvarų, klimato kaitai atsparų, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regioninį ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą“; laikoma, kad projektas atitinka šį kriterijų, jeigu projektas įgyvendina Nacionalinio pažangos plano 6 tikslo „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ 6.1 uždavinį „Didinti atsinaujinančių ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą“.
5. Projekto veiklos turi šalinti Susisiekimo plėtros programos 6.1 uždavinio „Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą“ 1 problemos „Transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje“ 2.3 priežastį „Netolygiai išvystyta bevariklio transporto infrastruktūra“.
6. Projekto veiklos turi būti vykdomos Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
7. Projektu turi būti siekiama Apraše nustatytų stebėsenos rodiklių, kurių skaičiavimo aprašus galima rasti pagal Aprašo dalyje „Ministerijos stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės“ pateiktas nuorodas.
8. Projektų įgyvendinimo reikalavimai:
8.1. projektas įgyvendinamas pagal projekto sutartyje, Apraše ir Projektų taisyklėse nustatytus reikalavimus;
8.2. Pareiškėjas turi įgyvendinti privalomus matomumo ir informavimo reikalavimus, numatytus Projektų taisyklių VIII skyriaus pirmajame skirsnyje;
8.3. Pareiškėjas privalo užtikrinti, kad visi su projekto įgyvendinimu susiję viešieji pirkimai būtų vykdomi vadovaujantis pirkimų vykdymo ir vertinimo tvarka, nustatyta Projektų taisyklių 7 priede; projekto sutartys turi būti įgyvendinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, Statybos įstatymu, statybos techninių reglamentų reikalavimais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.
9. Projektu turi būti plėtojama dviračiams ir pėstiesiems skirta infrastruktūra, kuri apima šalia valstybinės reikšmės kelių naujai tiesiamus dviračių ir pėsčiųjų takus, atskirtus nuo transporto priemonių eismui skirtų kelių ar kitų to paties kelio dalių inžinerinėmis priemonėmis (kelkraščiais, užtvaromis).
10. Projektu gali būti plėtojama ši nauja bevariklio transporto infrastruktūra:
10.1. dviračių takai;
10.2. dviračių ir pėsčiųjų takai (kai dviračių ir pėsčiųjų eismas tarpusavyje atskirtas bortu, gerai juntama tekstūros juosta, skirtingomis dangomis ir (ar) želdinių juostomis ir pan.);
10.3. bendri dviračių ir pėsčiųjų takai, kai dėl techninių kliūčių (pvz., statinio užimamo žemės sklypo riboto pločio, esamų tiltų riboto pločio, gamtosaugos ir paveldosaugos apribojimų ir pan.) atskiro dviračių tako ar dviračių ir pėsčiųjų tako, kuriame dviračių ir pėsčiųjų eismas tarpusavyje atskirtas bortu, gerai juntama tekstūros juosta, skirtingomis dangomis ir (ar) želdinių juostomis ir pan., tiesimas yra neįmanomas arba kai laukiamas pėsčiųjų eismo intensyvumas bus mažas ir dėl mažo eismo intensyvumo dviračių eismas gali vykti vienoje erdvėje su pėsčiaisiais;
10.4. dviračių eismo juostos, tik tais atvejais, kai dviračių eismo juostos įrengiamos trumpuose dviračių tako ruožuose dėl techninių aplinkybių (pvz., takui priartėjant prie važiuojamosios dalies sankryžos zonoje).
11. Pagal Aprašą finansuojama dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūra (įskaitant tiltus, skirtus dviračiams ir pėstiesiems, kai šie tiltai yra neatskiriama įrengto ar įrengiamo dviračių (ir pėsčiųjų) infrastruktūros tinklo dalis, be kurio esamas tinklas netenkintų vientisumo ir junglumo reikalavimų), jos priklausiniai (pvz., saugaus eismo užtikrinimo inžineriniai įrenginiai, saugaus eismo organizavimo bei informavimo įrenginiai, bevariklio transporto priemonių stovėjimo, saugojimo aikštelės ir atitinkama įranga jose).
12. Pagal Aprašą finansuojamai veiklai įgyvendinti skirtos lėšos gali būti naudojamos vykdant bendrus kelių tiesimo ir (ar) rekonstravimo, ir (ar) kapitalinio remonto projektus, kai statybos darbai vykdomi pagal išskirstytas statybos darbų sąmatas, leidžiančias identifikuoti, kad dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrai įrengti skirtos lėšos bus naudojamos tik šiai konkrečiai infrastruktūrai įrengti ir būtų galima pagrįsti stebėsenos rodiklio „Dviračiams skirta infrastruktūra, kuriai suteikta parama“ pasiekimą kilometrais (pvz., kadastrinių matavimų byloje išskiriant naujai įrengtų dviračių takų matavimo vienetą kilometrais).
13. Pareiškėjas turi įpareigoti rangovą savo lėšomis apsidrausti Statybos įstatymo 46 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ne trumpesniam kaip rangos darbų įgyvendinimo laikotarpiui iki visų rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) dienos, t. y. apdrausti visus su statomu, montuojamu, rekonstruojamu, griaunamu ir pan. statiniu ir (ar) įrenginiu susijusius statybos, montavimo, rekonstrukcijos, griovimo ir panašius darbus ir statybos darbams vykdyti į draudimo vietą pristatytus statybos produktus, medžiagas ir montuotinus įrenginius. Pareiškėjo ir rangovo sutartyje turi būti nustatyta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio statybos veiklos metu sukurtas turtas buvo sunaikintas ar sugadintas, rangovas privalo atlikti visus darbus, kad atkurtų iki draudžiamojo įvykio buvusį turtą.
14. Įgyvendinant projektą, kurio vertė viršija 10 000 000 (dešimt milijonų) eurų, papildomai projekto vykdytojas turi surengti ne mažiau kaip vieną komunikacinį renginį ar įgyvendinti kitą komunikacinę veiklą ir laiku (prieš 2–3 mėnesius) pakviesti ar įtraukti į jį Europos Komisijos ir vadovaujančiosios institucijos atstovus.
