1.1.1. bendruosius teisės aktus:
1.1.1.1. 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. kovo 15 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2021/452;
1.1.1.2. 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė;
1.1.1.3. 2021 m. liepos 26 d. Europos Sąjungos Tarybos patvirtintą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“;
1.1.1.4. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymą;
1.1.1.5. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai pritarta 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“;
1.1.1.6. Strateginio valdymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“;
1.1.1.7. Vadovaujančiosios, administruojančiosios ir audito institucijų funkcijų, įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, paskirstymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos lėšas ir jų administravimo“;
1.1.1.8. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklėmis ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (toliau – PAFT), patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo;
1.1.1.9. Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos sąjungos struktūrinės paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodiką, patvirtintą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 „Dėl Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“.

1.1.2. specialiuosius teisės aktus:
1.1.2.1.Europos Komisijos komunikatą dėl Žaliojo kurso, pagal kurį siekiama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, sumažinti Europos Sąjungos (toliau – ES) energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.
1.1.2.2. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą.
1.1.2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 1217 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą“.
1.1.2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą Nr. 1064 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos patvirtinimo“.
1.1.2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių didžiausios leistinos generuoti galios ir mažiausios įrengtosios galios nustatymo“.
1.1.2.6. 2020 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos fondų lėšas“.
1.1.2.61. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 171 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) netaikant skatinimo priemonių atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių didžiausios leistinos generuoti galios ir mažiausios įrengtosios galios nustatymo“.
1.1.2.7. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133, 25.1.3 papunktį.

- Projekto veiklos turi būti įgyvendintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.
- Pagal šį Aprašą išlaidos numatomų plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimui (pavadinimas EGADP – Jūrinių vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai vertinimas) – pradžia 2021, pabaiga 2023 m. IV ketv. nebus finansuojamos EGADP lėšomis ir bus finansuojamoms valstybės biudžeto lėšomis.
- Iki projekto įgyvendinimo plano pateikimo administruojančiajai institucijai dienos turi būti parengti ir kartu su projekto įgyvendinimo planu pateikti dokumentai, pagrindžiantys projekto išlaidų pagrįstumą (sudarytos sutartys ir (arba) komerciniai pasiūlymai, ir (arba) nuorodos į rinkoje esančias kainas), ir (arba) išlaidų paskaičiavimai, ir (arba) techninės specifikacijos, ir (arba) rinkos konsultacijų dokumentai, ir (arba) gauti viešųjų pirkimų pasiūlymai.
- Papildomi komunikacijos ir matomumo (viešinimo) reikalavimai (kurie nenumatyti PAFT) nėra taikomi.

Neutralus – projektas negali daryti neigiamo poveikio horizontaliems principams. Įgyvendinant veiklas bus numatytas projektų vykdytojų ir (ar) kitų dalyvių bei tarpininkų įsipareigojimas laikytis Europos Komisijos tvarumo tikrinimo gairių, priimtų „InvestEU“ fondo tvarumo užtikrinimui, taip pat 2018 m. gruodžio 14 d. Direktyvos (ES) 2018/2001[1] reikalavimų. Įgyvendinant veiklas bus užtikrintas Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyvos 2008/98/EB[2] (dėl atliekų) reikalavimų laikymosi. Bus užtikrinta, kad įgyvendinant veiklas bus laikomasi 1992 m. gegužės 21 d. direktyvos[3] ir 2009 m. lapkričio 30 d. direktyvos 2009/147/EB[4] reikalavimų. Įvertinus komponento Žalioji Lietuvos transformacija planuojamų reformų ir investicijų poveikį šešiems aplinkos veiksniams, nurodytiems Taksonomijos reglamento 17 straipsnyje, nustatyta, kad reformos ir investicijos neturi jokio numatomo poveikio aplinkos tikslams arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, atsižvelgiant į jos pobūdį, ir todėl laikoma, kad jos atitinka principą „Nedarome reikšmingos žalos“: nustatyta, kad planuojamos įgyvendinti reformos „Pasirengimas jūrinių vėjo elektrinių infrastruktūros plėtrai“ veikla „Pasirengimas jūrinių vėjo elektrinių infrastruktūros plėtrai, kurios tikslas – atlikti parengiamuosius darbus jūrinių vėjo elektrinių plėtrai, neturi jokio tiesioginio ar netiesioginio neigiamo poveikio visiems šešiems aplinkos tikslams. Reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimo reikalavimas pateikiamas Aprašo priede.

Netaikoma

Projekto veiklos turi būti įgyvendintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Projektas turi atitikti PAFT 2 priede nustatytus bendruosius projektų atrankos kriterijus.

Specialieji ir prioritetiniai atrankos kriterijai nėra nustatomi.

Parengtas projektų įgyvendinimo planas (su visais privalomais priedais) pasirašomas kvalifikuotu elektroniniu parašu ir teikiamas el. paštu info@cpva.lt.

3 priedas: Informacija apie projektui taikomus aplinkosaugos reikalavimus 9 priedas: Informacija apie pareiškėjui (partneriui) suteiktą valstybės pagalbą (išskyrus de minimis) 10 priedas: Dokumentai, pagrindžiantys projekto išlaidų pagrįstumą sudarytos sutartys ir (arba) komerciniai pasiūlymai, ir (arba) nuorodos į rinkoje esančias kainas, ir (arba) išlaidų paskaičiavimai, ir (arba) techninės specifik., ir (arba) rinkos konsultacijų dok, ir (arba) gauti viešųjų pirkimų pasiūlymai