Šiuo metu yra diegiama naujojo 2021-2027 m. finansinio periodo DMS. Iki naujos DMS eksploatavimo pradžios PĮP (su visais privalomais priedais) turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu ir pateiktas el. paštu info@cpva.lt iki 2023-07-31 18:00 val.

Pateikiame 2 būdus kaip galima rasti projekto įgyvendinimo plano ir jo priedų formas bei kvietimo projektų finansavimo sąlygų aprašą:
1.    E-tar portale atsidarius teisės aktus, kuriais šie dokumentai buvo patvirtinti:
•    Projekto įgyvendinimo plano forma, partnerio deklaracijos forma, Informacijos apie projekto biudžeto paskirstymą forma, Informacijos apie projektui taikomus aplinkosaugos reikalavimus forma ir Informacijos apie pareiškėjui (partneriui) suteiktą valstybės pagalbą (išskyrus de minimis) forma yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu 1K-237 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/14e33320f1ed11ec8fa7d02a65c371ad/asr  (žr. aktualią suvestinę redakciją 2023-05-26).
•    Projektų finansavimo sąlygų aprašas, Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašo forma ir Pažymos dėl projekto tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų detalizavimo forma yra patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2023 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3-175  „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 3-581 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c003e0b0d48211ed9978886e85107ab2
•    Verslo plano forma skelbiama Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje https://sumin.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/2022-2030-metu-susisiekimo-pletros-programa.
•    Vienos įmonės deklaracijos forma skelbiama Europos Sąjungos fondų investicijų interneto svetainėje https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/viena-imone-deklaracijos-forma.
 

2. Visas šias formas vienoje vietoje taip pat galima rasti šio kvietimo Nr. 08-006-K „Susisiekimo inovacijų skatinimas startuoliams (privatus sektorius)“ internetinio puslapio https://2021.esinvesticijos.lt/kvietimai/susisiekimo-inovaciju-skatinimas-startuoliams-privatus-sektorius apačioje skiltyje „Dokumento priedai“.

Kvietimo Nr.  08-006-K „Susisiekimo inovacijų skatinimas startuoliams (privatus sektorius)“ projektų finansavimo sąlygų apraše reikalavimai pareiškėjams dėl pajamų per praėjusius metus nenustatytas.

SVV deklaracijas būtina pateikti ir pareiškėjui, ir visiems partneriams, jei jie yra mažos arba vidutinės įmonės, kaip šios sąvokos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnyje.

Projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.3 p. lentelėje, kurios nustato tinkamas finansuoti išlaidas, patalpų nuomos išlaidos nėra numatytos, todėl jos nėra tinkamos finansuoti.

Patikslintas atsakymas: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1183 „Dėl sąnaudų priskyrimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.4 p., MTEP darbų sąnaudoms priskiriamos patalpų ir (arba) įrengimų nuomos paslaugos, todėl patalpų nuomos paslaugų įsigijimo išlaidos, jeigu bus pagrįsta, kad šios patalpos būtinos MTEP veiklai, bus tinkamos finansuoti lėšos pagal projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.3 išlaidų kategorijos „Projekto vykdymas (paslaugos ir darbo užmokestis)“ dalį „išlaidos, susijusios su konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, skirtų vien tik projekto MTEP veiklai, įsigijimu, taip pat išlaidos MTEP veiklai reikalingoms paslaugoms, kurios nėra MTEP ir be jų nebus pasiekti projekto tikslai, įsigyti“. 

Vadovaujantis Frascati vadovu, patentavimas ir licencijavimas nepriskiriami MTEP , todėl tokios išlaidos nėra tinkamos finansuoti. Analogiškai traktuotume ir sertifikavimo išlaidas.

Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 301.1 papunkčiu, projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio išlaidos yra tinkamos finansuoti, jei jų dydis atitinka įprastą projekto vykdytojo, partnerio arba JP projekto vykdytojo darbo užmokesčio praktiką atitinkamos kategorijos pareigoms arba pagal taikomą nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis ar oficialiąją statistiką.

Jeigu darbo užmokestis grindžiamas įprasta darbo užmokesčio praktika, darbo užmokesčio išlaidos neturi viršyti atitinkamos specializacijos ar kvalifikacijos darbuotojams taikomų dydžių, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Projekto vykdytojas, partneris ar JP projekto vykdytojas darbo užmokesčio išlaidas turi pagrįsti duomenimis apie įprastai įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar ūkinę ir (arba) ekonominę veiklą vykdančio fizinio asmens taikomą darbo užmokestį už tas pačias ar panašias funkcijas ir (ar) pareigas (pavyzdžiui, pažymomis dėl konkretaus darbuotojo 3–12 mėnesių darbo užmokesčio vidurkio, pažymomis dėl atitinkamos pareigybės (ar panašias funkcijas atliekančių) darbuotojų bendro darbo užmokesčių vidurkio, SODRA viešai skelbiama informacija apie vidutinį darbo užmokestį įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pan.).

Skaičiuojant planuojamą vidutinį darbo valandos (dienos) įkainį gali būti įvertinamas numatomas įkainio kitimas projekto įgyvendinimo metu, remiantis Lietuvos banko interneto svetainėje lb.lt skelbiamomis naujausiomis darbo užmokesčio prognozėmis.

Jeigu darbo užmokestis grindžiamas taikytina nacionaline teise ir kolektyvinėmis sutartimis, darbo užmokesčio dydis negali būti mažesnis, negu nustato darbo santykiams taikomi įstatymai, kolektyvinės sutartys, kitos darbo teisės normos ar darbovietėje patvirtinta darbo apmokėjimo sistema. Darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) ar darbo valanda (valandinis atlygis) negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni minimaliosios mėnesinės algos ir minimaliojo valandinio atlygio dydžiai. Iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka.

Jeigu darbo užmokestis grindžiamas oficialiąja statistika, Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos oficialiąją statistiką tvarkančios įstaigos: 1) Valstybės duomenų agentūra; 2) Lietuvos bankas; 3) kitos oficialiąją statistiką tvarkančios įstaigos – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurioms oficialiosios statistikos rengimo funkcija priskirta teisės aktų, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurioms oficialiosios statistikos rengimo funkcija priskirta Lietuvos Respublikos įstatymų, o pavedimai rengti konkrečios srities statistinę informaciją nustatyti Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, jeigu jų atliekami statistiniai tyrimai yra įtraukti į Oficialiosios statistikos programos I dalį. Pagal Oficialiosios statistikos 2023 metų programos I dalį oficialiąją statistinę informaciją apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį (mėnesinį ir valandinį) šalies ūkyje pagal sektorius bei ūkio subjektų ekonominės veiklos rūšis rengia Valstybės duomenų agentūra. Darbo užmokesčio dydžiui pagrįsti gali būti remiamasi oficialiosios statistikos portale hosp.stat.gov.lt/ (Rodiklių duomenų bazė) Valstybės duomenų agentūros skelbiamais naujausiais statistiniais darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio duomenimis. Darbo užmokesčio dydžiui pagrįsti negali būti remiamasi paskelbtais tyrimais, studijomis ar kitais duomenimis, kurie parengti įmonių ar įstaigų, nepriskirtinų oficialiąją statistiką tvarkančiosioms įstaigoms.
 

Vadovaujantis projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.19.4 p. papildomai prie Aprašo 2.19.3. papunktyje nurodytų privalomų matomumo ir informavimo priemonių projekto biudžete turi būti numatyta iki 
1 proc. visų projekto išlaidų skirti informavimui apie projektą ir bendradarbiavimo veikloms (bendri seminarai, mokymai su kitais programos projektų vykdytojais); tokių veiklų tikslas – informuoti visuomenę, valstybės įstaigas, mokslo ir verslo bendruomenę apie svarbiausius projekto rezultatus ir prireikus pasidalinti gerąja patirtimi, kokios yra rezultatų, sukurtų įgyvendinant projektą, pritaikymo galimybės, ir bendradarbiauti su kitais pagal Aprašą finansuojamų projektų vykdytojais; pareiškėjas ir partneris (-iai) savarankiškai pasirenka informavimo ir bendradarbiavimo formas, būdus ir temas. Projektų finansavimo sąlygų aprašas neriboja papildomų informavimo apie projektą ir bendradarbiavimo veiklų formų, tačiau projektų įgyvendinimo plane ir jo prieduose turi būti pateikta informacija ir pagrindimai, leisiantys įvertinti kokios tai veiklos, koks jų tikslas, turinys, kokia jų auditorija, kaip jos siejasi su pagrindinėmis projekto veiklomis ir kaip tai atitinka minėto aprašo papunkčio nuostatas.
 

Projektų finansavimo sąlygų apraše numatytos dvejopo tipo projekto viešinimo išlaidos:
•    privalomos matomumo ir informavimo priemonės (pagal aprašo 2.19.3 p.), numatytos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VIII skyriaus pirmajame skirsnyje, kurios apskaičiuojamos taikant projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytą Įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo apie ES fondų investicijų veiklas priemonių fiksuotąją sumą, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma be PVM - 15,45 Eur;
•   be minėtų privalomų matomumo ir informavimo priemonių projekto biudžete turi būti numatyta iki 1 proc. visų projekto išlaidų skirti informavimui apie projektą ir bendradarbiavimo veikloms (bendri seminarai, mokymai su kitais programos projektų vykdytojais) (pagal aprašo 2.19.4 p.); tokių veiklų tikslas – informuoti visuomenę, valstybės įstaigas, mokslo ir verslo bendruomenę apie svarbiausius projekto rezultatus ir prireikus pasidalinti gerąja patirtimi, kokios yra rezultatų, sukurtų įgyvendinant projektą, pritaikymo galimybės, ir bendradarbiauti su kitais pagal aprašą finansuojamų projektų vykdytojais; pareiškėjas ir partneris (-iai) savarankiškai pasirenka informavimo ir bendradarbiavimo formas, būdus ir temas. Šios išlaidos finansuojamos pagal faktinį jų patyrimą.
 

Privalomos matomumo ir informavimo priemonės, numatytos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VIII skyriaus pirmajame skirsnyje.

Jeigu projekte nebus fizinių investicijų, įrangos įsigijimo, viršijančio 500 000, 00 Eur, tai šių taisyklių 341.3 p. netaikomas, taikomi 340, 341.1-341.2 ir 341.4 p. reikalavimai.

Atitinkamai projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyta įgyvendintų privalomų matomumo ir informavimo priemonių apie ES fondų investicijų veiklas fiksuotoji suma, pirmojo rinkinio fiksuotoji suma be PVM (15,45 Eur) susideda iš šių dėmenų:  a) projekto vykdytojo oficialioje interneto svetainėje, jei tokia yra, ir socialinės žiniasklaidos svetainėse patalpinta informacija; b) pakabintas bent vienas ne mažesnio nei A3 formato spausdintas skelbimas (plakatas) arba elektroniniame ekrane paskelbtas lygiavertis pranešimas; c) visuomenei arba dalyviams skirtuose dokumentuose ir komunikacijos medžiagoje, pateiktas pareiškimas, kuriame akcentuojama gaunama ES parama.

Fiksuotosios sumos apskaičiavimo metodiką galima rasti čia https://www.esf.lt/veiklos-sritys/metodines-pagalbos-centras/parengti-fiksuotuju-dydziu-tyrimai/1105#c-47/t-80 .
  
Interneto svetainėje https://2021.esinvesticijos.lt/igyvendinimas-1/viesinimas galima rasti visą su projektų viešinimu susijusią informaciją, taip pat šablonus. Šioje svetainėje patalpintame Komunikacijos vadove projekto vykdytojams (12 psl.) nurodyta kokius privalomus viešinimo veiksmus turi atlikti projekto vykdytojas, o kokius veiksmus viešinant turi atlikti partneriai.

5G ryšį laikytume paslauga, priskirtina minėtai kategorijai. Programinės įrangos nuomą laikytume preke. Atkreipiame dėmesį, kad Projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.3 p.  nustatyta, kad tinkamos finansuoti išlaidos yra tik projekto vykdymo išlaidos prekėms (medžiagoms, mažaverčiam inventoriui, atsargoms ir panašiems produktams, priskirtiniems trumpalaikiam turtui, tiesiogiai susijusiomis su MTEP įgyvendinama veikla) įsigyti.

Nustatant planuojamų patirti paslaugų pirkimo išlaidų apimtį ir pagrindžiant išlaidų tinkamumą finansuoti, svarbu įvertinti projekte numatytų įsigyti paslaugų poreikį ir rinkos kainas, todėl rekomenduojama pateikti preliminarius paslaugų teikėjų komercinius pasiūlymus (pateiktus pagal detalias numatomų įsigyti paslaugų technines specifikacijas) ar kainų apklausos suvestinę, arba vadovautis viešuosiuose informacijos šaltiniuose (pavyzdžiui, interneto svetainėse) skelbiama informacija arba istoriniais, statistiniais duomenimis, ekspertinėmis įžvalgomis ir pan. 

Projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.3 p. nenumato savanoriškos veiklos išlaidų, todėl jos nėra tinkamos finansuoti iš projekto lėšų. Projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.26 p. nustatyta, kad pareiškėjo ir (ar) partnerio įnašas į projektą gali būti ir nepiniginis įnašas, kaip numatyta Projektų taisyklių 3.19 ir 304.3 papunkčiuose. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 3.19  ir 304.3 p. neapima savanoriškos veiklos išlaidų, todėl pagal šį kvietimą savanoriška veikla nėra tinkama finansuoti ir kaip nepiniginis projekto vykdytojo ar partnerio įnašas. 

Pažymėtume, kad sąvokos „nepiniginis įnašas“ ir „nuosavas įnašas“ yra ne tapačios, nors nepiniginis įnašas yra viena iš nuosavo įnašo formų. Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 304 p. nuostatomis, darbo užmokestis projekto veiklas vykdantiems asmenims nepatenka tarp išlaidų, kurios būtų laikomos nepiniginiu įnašu. Tačiau nuosavas įnašas gali būti nepiniginis ir piniginis. 

Vadovaujantis projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.3 p., projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio, komandiruočių ir atlygio projektą vykdantiems fiziniams asmenims pagal paslaugų (civilines), autorines ar kitas sutartis išlaidos yra tinkamos finansuoti iš Plano „Naujos kartos Lietuva“ ir projekto vykdytojo lėšų. 

Svarbu atkreipti dėmesį, kad išlaidos darbo užmokesčiui turi atitikti išlaidų tinkamumo reikalavimus, nustatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 301-302 punktuose. 

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 312. p., pagal kurį Iš Plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų netinkamos finansuoti išlaidos, kuriomis pakeičiamos periodinės nacionalinės biudžeto išlaidos (tokios kaip valstybės tarnautojų, mokytojų, gydytojų atlyginimai už kasdienį darbą, periodinės infrastruktūros priežiūros išlaidos ir pan.), išskyrus atvejus, kai tokios išlaidos numatytos Plane „Naujos kartos Lietuva“ arba suderintos su EK.   
 

Užsienyje registruotas projekto partneris gali patirti visas projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.3 p. lentelėje nurodytas išlaidas. Tačiau aprašo 9.9 p. nustatyta, kad užsienyje registruotų juridinių asmenų patirtos išlaidos negali viršyti daugiau kaip 50 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Taip pat papildomai informuojame, kad aprašo 2.4. p. nustatyta, kad jeigu projektų veiklos vykdomos ne Lietuvos Respublikoje, šių veiklų tinkamų finansuoti išlaidų dalis neturi viršyti 15 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

Vadovaujantis projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.9 papunkčiu, užsienyje registruotų juridinių asmenų patirtos išlaidos negali viršyti daugiau kaip 50 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Tai reiškia, kad jeigu projekto pareiškėjas ar partneris būtų užsienyje registruotas juridinis asmuo, jis galėtų patirti ne daugiau kaip 50 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų.

Vadovaujantis Aprašo 2.4 p. nuostatomis, projekto veiklų vykdymo vieta yra laikoma vieta, kurioje projekto veiklą vykdo projektą vykdantis personalas. Tačiau prašome atkreipti į Aprašo 2.29.p., pagal kurį finansavimas nėra skiriamas pareiškėjui ir (ar) partneriui (-iams), kuriam (-iems) pritaikytos tarptautinės sankcijos ir (arba) jo ir (arba) su juo susijusių įmonių vykdomoje veikloje, veiksmuose, sandoriuose dalyvauja subjektai, kuriems pritaikytos tarptautinės sankcijos, kai šių įmonių veiklos, veiksmų ir (ar) sandorių vykdymas draudžiamas ar prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 9 straipsniu, arba veikloje, veiksmuose, sandoriuose dalyvauja užsieniečiai, įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, viešąjį sąrašą, skelbiamą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje www.migracija.lt.

Vertinant projektą pagal prioritetinį projektų atrankos kriterijų Nr. 4 „Nuosavų lėšų dalis“ balai skiriami tik už piniginį nuosavą įnašą tinkamoms finansuoti projekto veikloms.

Jeigu kalbėti apie finansavimo skyrimą atrinktam projektui ir projekto finansavimo sutarties sudarymą, tuomet svarbūs šie terminai: pasibaigus kvietimui projektų įgyvendinimo planų vertinimas truks apie 70 d. d., taip pat finansavimo skyrimas ir projekto sutarties suderinimas bei pasirašymas truks dar apie 1 mėn.
Jeigu kalbėti apie finansavimo išmokėjimą, projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.6. p. nustatyta, kad projekto išlaidos apmokamos įgyvendinus projekto veiklas išlaidų kompensavimo būdu projekto vykdytojui deklaruojant patirtas ir apmokėtas išlaidas, supaprastintai apmokamas išlaidas arba kartu derinant šias abi apmokėjimo formas. Tai reiškia, kad finansavimas bus išmokėtas tik pasiekus galutinį projektu įsipareigotą pasiekti MTEP TPL lygį.
 

Vadovaujantis projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.4 papunkčio ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų LR finansų ministro 2022 m. birželio mėn. 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ 313.3. papunkčio nuostatomis, PVM yra netinkamas finansuoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.

Vadovaujantis šiame kvietime nurodyto projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.15 papunkčiu, projekto veiklos gali būti pradėtos įgyvendinti tik pateikus (užregistravus) PĮP CPVA, tačiau projekto išlaidos nuo PĮP registravimo CPVA dienos iki projekto sutarties pasirašymo yra patiriamos pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) rizika. Projektui, kurio veiklos pradėtos įgyvendinti iki PĮP registravimo CPVA dienos, finansavimas neskiriamas.

Projektų finansavimo sąlygų aprašo 6 punkte nustatyti prioritetiniai projektų atrankos kriterijai ir jų vertinimo tvarka. 6.3 papunktyje nustatyta, kad mažiausia balų suma, kurią turi surinkti planuojamas finansuoti projektas yra 25 balai.

Projekto trukmė nėra nustatyta, ją nusprendžia projekto vykdytojas pagal tai kada planuoja pradėti vykdyti projekto veiklas ir per kiek laiko planuoja jas baigti vykdyti. Projektų finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustato vėliausią galimą terminą iki kurio turi būti baigtos įgyvendinti visų kvietimo projektų veiklos ir pasiekti stebėsenos rodikliai – 2025-12-31. Veiklų įgyvendinimo terminą planuoti siūlome įvertinant jau minėtą vėliausią projektų veiklų pabaigos datą, kvietimo teikti projektų įgyvendinimo planus pabaigos datą ir projektų įgyvendinimo planų vertinimo laiką (kuris truks apie 70 d. d.) taip pat laiką finansavimo skyrimui ir projekto sutarties suderinimui bei pasirašymui (apie 1 mėn.). Projektų finansavimo sąlygų aprašas numato galimybę pradėti vykdyti projekto veiklas nuo projektų įgyvendinimo plano registravimo CPVA dienos, tačiau išlaidos nuo plano įregistravimo iki projekto sutarties pasirašymo bus patiriamos pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) rizika. Taigi siūlome įsivertinti ir šį aspektą ar planuojate pradėti įgyvendinti projekto veiklas nelaukdami vertinimo pabaigos ir projekto sutarties pasirašymo.

Projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.26 p. nustatyta, kad pareiškėjo ir (ar) partnerio įnašas į projektą gali būti ir nepiniginis įnašas, kaip numatyta Projektų taisyklių 3.19 ir 304.3 papunkčiuose. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 304.3 p. nustato, kad nepiniginiu įnašu laikomas į projekto vykdytojo, partnerio ir (arba) JP projekto vykdytojo finansines ataskaitas įtrauktas nematerialusis turtas, kuris sukurtas ar įsigytas nepažeidžiant Taisyklių 308.7 papunktyje nustatytų reikalavimų. Nepiniginis įnašas yra tinkamas finansuoti, tačiau tik iš nuosavo įnašo. 

Kalbant apie nepiniginį įnašą, nematerialaus turto įsigijimo ir jo nusidėvėjimo išlaidas, svarbūs šie aspektai:

1.    Vadovaujantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.15 p. projektui, kurio veiklos pradėtos įgyvendinti iki PĮP registravimo CPVA dienos, finansavimas neskiriamas, vadinasi ir programinės įrangos įsigijimo išlaidos, patirtos iki PĮP registravimo CPVA dienos nėra tinkamos finansuoti. Be to, jeigu programinė įranga priskiriama ilgalaikiam nematerialiajam turtui ir jeigu ji įsigyjama po PĮP pateikimo, jos įsigijimo išlaidos taip pat nėra tinkamos finansuoti vadovaujantis Projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.3 p.

2.    Programinės  įrangos nusidėvėjimo išlaidos nepatenka į Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 304.3 p. ir nelaikytinos nepiniginiu įnašu. Tačiau nuosavas įnašas gali būti piniginis ir nepiniginis. Kadangi ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos yra bendrai tinkamos finansuoti išlaidos pagal Projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.3 p., jos gali būti finansuojamos iš nuosavo įnašo (tik jos nebus prilyginamos nepiniginiam įnašui). Ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos turi atitikti finansavimo ir jų apskaičiavimo reikalavimus, nustatytus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 298 p. CPVA turi būti pateikti nusidėvėjimo sąnaudas pagrindžiantys dokumentai. Šios išlaidos tinkamos finansuoti laikotarpiu nuo projekto įgyvendinimo plano pateikimo dienos (pagal projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.15 p.) iki projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos, bet ne vėliau nei 2025-12-31 (pagal projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.14 p.).

3.    Kadangi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 304.3 p. nurodytas projekto vykdytojo, partnerio ir (arba) JP projekto vykdytojo finansines ataskaitas įtrauktas nematerialusis turtas dėl aukščiau nurodytų punktų negali apimti programinės įrangos kaip ilgalaikio nematerialaus turto įsigijimo išlaidų ir jos nusidėvėjimo išlaidų, iš esmės pagal šį papunktį galimas nepiniginis įnašas tokiu nematerialiuoju turtu, kuris turi periodines išlaidas, projekto vykdymo laikotarpiu. Tokio nematerialaus turto pvz. galėtų būti licencijų metinės išlaidos, projekto veiklų vykdymo laikotarpiu, apskaičiuotos proporcingai pagal jų naudojimą projekto poreikiams taikant Pro rata principą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į projekto vykdytojo nuosavą įnašą (bendrai – tiek piniginį, tiek nepiniginį) ir į tinkamas finansuoti išlaidas nebus skaičiuojamos programinės įrangos kaip ilgalaikio nematerialaus turto įsigijimo išlaidos (jos neatitinka projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.15 p. ir 9.3 p. nuostatų). Gali būti skaičiuojamos tik programinės įrangos kaip ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidos (vadovaujantis projektų finansavimo sąlygų aprašo 9.3 p., tik jos nebus laikomos nepiniginiu įnašu), tačiau atkreipiame dėmesį, kad vertinsime programinės įrangos įsigijimo laiką, nudėvėjimą iki projekto veiklų pradžios ir atitinkamai nudėvėjimo išlaidas projekto veiklų vykdymo laikotarpiu projekto poreikiams taikant Pro rata principą. Jeigu po PĮP pateikimo būtų įsigyjama programinė įranga, kuri priskiriama trumpalaikiam nematerialiam turtui, tokios išlaidos būtų tinkamos finansuoti tiek iš Plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų, tiek iš nuosavo įnašo.
 

Pagal prioritetinį projektų atrankos kriterijų  „Nuosavų lėšų dalis“ balai bus skaičiuojami tik nuo tinkamų finansuoti išlaidų.

Vertinant projektą pagal prioritetinio projektų atrankos kriterijaus „Pareiškėjo arba partnerio (-ių) patirtis“ aspektą „20 balų suteikiama, jei pareiškėjas arba partneris (-iai) dalyvavo (dalyvauja) įgyvendinant bent vieną finansavimą gavusį tarptautinį verslo ir mokslo bendradarbiavimui skirtą MTEP projektą“ bus vertinama: 1) ar įgyvendintas projektas buvo skirtas MTEP veikloms ir 2) ar projektas buvo įgyvendintas su tarptautiniais verslo ar mokslo partneriais (tarptautiškumas bus vertinamas šiuo aspektu). Patirtis šio kriterijaus aspektu vertinama naudojant projekto sąvoką ir finansavimo iš išorės šaltinių sampratą, į kurią nepatektų įmonių grupės viduje suakumuliuotas finansavimas. Taip pat pažymime, kad kriterijaus vertinimui pareiškėjas turi pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, kuriais remiantis bus galima minėtus aspektus įvertinti (pvz., projekto sutarties, partnerystės sutarties, finansavimo skyrimo dokumento kopijos ir kt. dokumentus, įrodančius, kad toks projektas buvo ar yra vykdomas).

Prioritetiniame projektų atrankos kriterijuje „Pareiškėjo arba partnerio (-ių) patirtis“ nurodyta, kad 20 balų suteikiama, jei pareiškėjas arba partneris (-iai) dalyvavo (dalyvauja) įgyvendinant bent vieną finansavimą gavusį tarptautinį verslo ir mokslo bendradarbiavimui skirtą MTEP projektą. 20 balų bus suteikiama tik kartą jeigu prašomos patirties turės arba pareiškėjas, arba partneris. Jeigu prašomos patirties turėtų abu – balai nesumuojami ir skiriami tik už vieną iš jų.

Pagal projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus 6 prioritetinius projektų atrankos kriterijus maksimaliai projektas gali surinkti 100 balų. Pagal prioritetinį projektų atrankos kriterijų Nr. 5 „Pareiškėjo arba partnerio (-ių) patirtis“ projektas maksimaliai gali surinkti 20 balų. Kadangi šiame atrankos kriterijuje taip pat yra nustatyti 3 kriterijaus aspektai už kuriuos teikiami balai, siekiant išvengti situacijų, kad sumuojant balus pagal visus 3 kriterijaus aspektus, būtų viršyta maksimali galima surinkti balų suma pagal šį kriterijų, bus skiriamas balas tik už vieną - projektui palankesnį kriterijaus vertinimo aspektą. Šiuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų deklaravęs MTEP veiklai skirtas lėšas Valstybės duomenų agentūrai (5 balai) ir kartu dalyvavęs pateikiant tarptautinio verslo ir mokslo bendradarbiavimui skirto MTEP projekto paraišką, tačiau tokia paraiška nebuvo finansuota pritrūkus finansavimo lėšų (10 balų), projektui būtų skiriamas balas tik pagal vieną, projektui palankesnį kriterijaus vertinimo aspektą, suteikiantį 10 balų.

Pagal prioritetinį projektų atrankos kriterijų Nr. 5 „Pareiškėjo arba partnerio (-ių) patirtis“ 5 balai suteikiami, jei pareiškėjas arba partneris (-iai) yra deklaravęs Valstybės duomenų agentūrai MTEP veiklai skirtas lėšas, t. y. minėtame prioritetiniame atrankos kriterijuje nenurodytas laikotarpis, per kurį turėtų būti deklaruotos MTEP veiklai skirtos lėšos.

Vadovaujantis kvietimo Nr. 08-006-K „Susisiekimo inovacijų skatinimas startuoliams (privatus sektorius)“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.3. p., nustatant, ar projekte numatyta veikla yra mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veikla, vadovaujamasi „Frascati vadovu 2015: Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros duomenų rinkimo bei teikimo rekomendacijos“ (angl. Frascati Manual 2015: Guidelines for Collecting and Reporting Data on Research and Experimental Development), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, 2015 m. (toliau – „Frascati vadovas“).

Pagal Frascati vadovą, kad veikla galėtų būti pripažinta MTEP veikla, ši turi būti: nauja (originali); kūrybiška; neapibrėžta; sisteminga;  perduodama ir (arba) atkartojama, todėl būtina įvertinti ar numatomas kurti sprendimas atitiks MTEP veiklos apibrėžtį.    

5G ryšio panaudojimo būtinumas taip pat yra viena pagrindinių projektams taikomų sąlygų, todėl taip pat reikėtų įsivertinti ar numatomo kurti sprendimo veikimui yra būtinas 5 G ryšys.

Taip pat pateikiame keletą veiklų, nelaikytinų MTEP, pavyzdžius:
● verslui skirtos taikomosios programinės įrangos ir informacinių sistemų kūrimas, taikant žinomus metodus ir esamas programinės įrangos priemones;
● esamų taikomųjų programų papildymas naujomis funkcijomis (įskaitant bazines duomenų įvedimo funkcijas);
● interneto svetainių ar programinės įrangos kūrimas naudojant esamas priemones;
● standartinių užšifravimo, saugumo patikrinimo ir duomenų vientisumo patikros būdų naudojimas;
● produkto pritaikymas konkrečiai paskirčiai, išskyrus atvejus, kai šio proceso metu gaunama žinių, leidžiančių gerokai pagerinti bazinę programą;
● įprastinis esamų sistemų ir programų derinimas, išskyrus atvejus, kai tai atliekama prieš užbaigiant eksperimentinės plėtros procesą.
 

Projektų finansavimo sąlygų aprašo 2.13 p. numatyta, kad projektas turi prisidėti prie stebėsenos rodiklio Nr. P.S.1.1090 „Pradėti įgyvendinti susisiekimo inovacijų skaitmeniniai sprendimai“ pasiekimo, 
t. y. užbaigus projekte numatytas veiklas turi būti pradėtas įgyvendinti bent vienas susisiekimo inovacijų skaitmeninis sprendimas. Įgyvendinus projektą ir atitinkamai pasiekus minimalų reikalaujamą TPL6 lygį bus laikoma, kad šis reikalavimas yra išpildytas.
 

Jeigu bent vienas iš projekte kuriamų sprendimų būtų susijęs su transporto sektoriumi, projektui būtų skiriama 20 balų, kaip nustatyta projektų finansavimo sąlygų aprašo 6.2 p. nustatytame prioritetiniame projektų atrankos kriterijuje Nr. 1 „Projekto nauda transporto sektoriui“.

Tuo atveju, jeigu projekte bus kuriamas daugiau nei vienas sprendimas, tai pagal projektų finansavimo sąlygų aprašo 6.2 p. lentelėje nustatytus kriterijus Nr. 2 „TPL projekto pradžioje“ ir Nr. 3 „TPL projekto pabaigoje“ balai projektui bus skiriami atsižvelgiant į tai, kurio sprendimo TPL žemiausias projekto pradžioje ir kurio sprendimo planuojamas TPL žemiausias projekto pabaigoje.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2023 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 3-331 buvo pakeistas kvietimo projektų finansavimo sąlygų aprašas, papildant jo 2.10 ir 2.11 p. nuostatas minėto termino skaičiavimo iki kvietimo teikti PĮP paskelbimo dienos nuostata:

2.10. Pagal Aprašą galimi pareiškėjai – labai mažos ar mažos įmonės, kurios suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, Juridinių asmenų registre arba užsienio šalių juridinių asmenų registruose registruotos ne ilgiau kaip penkerius metus. Šiame papunktyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo juridinio asmens įregistravimo Juridinių asmenų registre arba užsienio šalių juridinių asmenų registruose dienos iki kvietimo teikti PĮP paskelbimo dienos.

2.11.1. partneris yra labai maža ar maža įmonė, Juridinių asmenų registre arba užsienio šalių juridinių asmenų registruose registruota ne ilgiau kaip penkerius metus šį terminą skaičiuojant iki kvietimo teikti PĮP paskelbimo dienos.