1. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės;
2. 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimas Nr. C(2022)5742, kuriuo patvirtinta 2021–2027 metų Europos Sąjungos investicijų programa (Investicijų programa);
3. 2020 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 998 „Dėl 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“;
4. 2021 m. balandžio 28 d Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos“;
5. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“, kuriuo patvirtintos 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (PAFT).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. V-589 „Dėl Sveikatos centrui priskiriamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Sveikatos centro aprašas).

1. Pagal Aprašą remiamos šios veiklos:
1.1. sveikatos centro efektyvaus veiklos organizavimo ir įgyvendinimo užtikrinimas:
1.1.1. bendradarbiavimo ir vadybinių įgūdžių gerinimo mokymai sveikatos centrų ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigų, dalyvaujančių sveikatos centrų veikloje, darbuotojams ir savivaldybių sveikatos reikalų koordinatoriams (savivaldybių gydytojams);
1.1.2. sveikatos centro koordinavimo įgūdžių tobulinimo mokymai sveikatos centrų koordinavimo funkcijas vykdantiems specialistams (toliau – sveikatos centro koordinatorius);
1.1.3. sveikatos reikalų koordinavimo savivaldybėse mokymai savivaldybių sveikatos reikalų koordinatoriams (savivaldybių gydytojams);
1.1.4. renginių penkiuose funkcinės sveikatos priežiūros regionuose organizavimas;
1.1.5. sveikatos centro veiklos koordinavimo gairių (rekomendacijų) parengimas;
1.2. sveikatos centro paslaugų teikimą koordinuojančiosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – koordinuojančioji įstaiga), nurodytos sveikatos centro bendradarbiavimo sutartyje, funkcijų vykdymo užtikrinimas:
1.2.1. sveikatos centro veiklos koordinavimo procesus reglamentuojančio dokumento parengimas;
1.2.2. sveikatos centro koordinatoriaus veiklos finansavimas (darbo užmokestis);
1.3. efektyvių paslaugų teikimo modelių (metodų), gerinančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams, sergantiems viena ar keliomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kurios žymimos šiais TLK-10-AM kodais: E10 – 1 tipo cukrinis diabetas, E11 – 2 tipo cukrinis diabetas, E13 – kitas patikslintas cukrinis diabetas, E14 – nepatikslintas cukrinis diabetas, I11 – hipertenzinė širdies liga, I12 – hipertenzinė inkstų liga; I13 – hipertenzinė širdies ir inkstų liga, I15 – antrinė hipertenzija, I48 – prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas, I50 – širdies nepakankamumas, J44 – kita lėtinė obstrukcinė plaučių liga, J45 – astma, taikymas sveikatos centre. Taikant paslaugų teikimo pacientams, sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, modelį rekomenduojamos pasirinkti šios komponentės: koordinuojanti daugiadalykė komanda; tęstinis, reguliarus ir visa apimantis (t. y. holistinis) paciento ištyrimas; individualizuoto paciento sveikatos priežiūros plano sudarymas bei šio plano vykdymo ir kontaktų su pacientu ir jo šeima koordinatoriaus paskyrimas (atvejo vadybininkas); daugiadalykės komandos narių mokymai, skirti profesinėms žinioms ir įgūdžiams, reikalingiems sergančių lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis pacientų priežiūrai, gerinti, taip pat mokymai, kaip pagelbėti pacientui ir šeimai įsisavinti ar pagerinti savipriežiūrą, atsižvelgiant į paciento poreikius ir sugebėjimus; pacientų ir jų šeimos narių (artimųjų) mokymai, skirti savipriežiūros įgūdžiams tobulinti; gydytojo ir paciento bendras sprendimo priėmimas dėl gydymo; technologijos, leidžiančios pacientams nuotoliniu būdu pateikti savo sveikatos duomenis / informaciją sveikatos priežiūros specialistams, naudojimas. Taikant paslaugų teikimo modelį finansuojama:
1.3.1. daugiadalykės specialistų komandos veiklos, vykdomos taikant naują paslaugų teikimo modelį, finansavimas (darbo užmokestis). Daugiadalykę specialistų komandą sudaro šeimos gydytojo komandos nariai (šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas arba išplėstinės praktikos slaugytojas, akušeris, atvejo vadybininkas, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, apylinkės administratorius, socialinis darbuotojas) ir atitinkamos profesinės kvalifikacijos gydytojas specialistas, kuris pagal atitinkamą Lietuvos medicinos normą turi teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, sergantiems Aprašo 2.1.3 papunktyje nurodytomis ligomis;
1.3.2. daugiadalykės specialistų komandos narių mokymai taikyti efektyvius paslaugų teikimo modelius;
1.3.3. pacientų ir jų šeimos narių (artimųjų) mokymai savarankiškai valdyti lėtines neinfekcines ligas;
1.3.4. prietaisų, skirtų pacientų sveikatos būklei ambulatoriškai ir nuotoliniu būdu stebėti ir vertinti, įsigijimas ir reikalingų programėlių, įgalinančių stebėti pacientų sveikatos būklę ir pateikti rekomendacijas, įsigijimas ir įdiegimas mobiliajame telefone ir (ar) kompiuteryje;
1.4. pacientų srautų valdymo ir (ar) paslaugų teikimo priemonių, kad konkrečiam pacientui būtų užtikrintas vientisas (taikant žaliojo koridoriaus principą) visų reikiamų sveikatos centro paslaugų sąrašo paslaugų suteikimas per kuo trumpesnius terminus, įgyvendinimas:
1.4.1. atvejo vadybininko veiklos finansavimas (darbo užmokestis);
1.4.2. dokumentų, reikalingų pacientų srautų valdymo ir (ar) paslaugų teikimo priemonių (taikant žaliojo koridoriaus principą) įgyvendinimui, parengimas.
2. Aprašo 2.1.2, 2.1.3 ir 2.1.4 papunkčiuose nurodytos remiamos veiklos turi būti vykdomos įgyvendinant 1 (vieną) projektą.
Projekto įgyvendinimo metu kiekvienoje savivaldybėje, išskyrus savivaldybes, kuriose gyventojų skaičius 2024 m. pradžioje buvo mažesnis nei 10 000 asmenų, privaloma siekti šių stebėsenos rodiklių: P-11-002-02-11-01-64 (P.S.2.1522) „Asmenys, dalyvavę veiklose, skirtose lėtinei ligai savarankiškai valdyti“ ir R-11-002-02-11-01-26 (R.S.2.3527) „Asmenų, teigusių, kad pagerėjo jų gyvenimo kokybė po dalyvavimo veiklose, skirtose savarankiškam lėtinės ligos valdymui, dalis“. Rekomenduojama pareiškėjams ir (ar) partneriams įvertinti savivaldybės sergančiųjų lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, nurodytomis Aprašo 2.1.3 papunktyje, hospitalizacijos dažnį ir atsižvelgti į šio rodiklio reikšmes pasirenkant projekto veiklose dalyvaujančią tikslinę grupę – pacientus, sergančius lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, nurodytomis 2.1.3 papunktyje.
4. Pagal Aprašą veiklos įgyvendinamos valstybės planavimo būdu.
5. Iki projekto sutarties sudarymo pareiškėjas su partneriu (-iais) turi susitarti dėl tarpusavio teisių ir pareigų įgyvendinant projektą ir pateikti administruojančiajai institucijai tai įrodantį dokumentą.
6. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, turi būti finansuojama iš projekto vykdytojo ir (ar partnerių) lėšų.
7. Projekto veiklos turi būti vykdomos Lietuvos Respublikoje.
8. Projektas priskiriamas Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui. Taikant Reglamento (ES) 2021/1060 63 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl ESF+, su veiksmais susijusios išlaidos gali būti priskirtos bet kuriam Investicijų programos įgyvendinimo regionui nepriklausomai nuo to, kuriam Investicijų programos regionui atitenka investicijos kuriama nauda, kadangi projektas padeda siekti Investicijų programos konkretaus uždavinio, pagal kurį jis finansuojamas, tikslų.
9. Pareiškėjas savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo.
10. Projektui taikomos matomumo ir informavimo priemonės nurodytos PAFT VIII skyriaus „Kiti projektų reikalavimai“ pirmame skirsnyje „Informavimas apie projektą ir komunikacija“. Papildomi matomumo reikalavimai nenustatomi.
11. Projekto veiklos gali būti pradėtos vykdyti iki projekto sutarties pasirašymo, tačiau turi atitikti PAFT ir šio Aprašo nuostatas. Visos projekto veiklos negali būti baigtos iki pareiškėjui pateikiant PĮP.
12. Pareiškėjas ir (ar) partneris, vykdydami projekto veiklas iki projekto sutarties pasirašymo, įsipareigoja, kad projekto veiklos atitiks Apraše numatytas finansuoti projekto veiklas, o patirtos išlaidos bus tinkamai dokumentuotos, patirtos vadovaujantis PAFT ir šio Aprašo nuostatomis bei tinkamos finansuoti ESF+ lėšomis. Pareiškėjas ir (ar) partneris prisiima riziką apmokėti administruojančiosios institucijos pripažintas netinkamomis finansuoti išlaidas.
13. Pagal Aprašo 2.1.1.5 papunktyje nurodytą veiklą parengtas dokumentas turi būti patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir paskelbtas Ministerijos tinklalapyje, pagal Aprašo 2.1.2.1 ir 2.1.4.2 papunkčiuose nurodytas veiklas parengti dokumentai turi būti patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įsakymu.

1. Projekto įgyvendinimo metu neturi būti pažeidžiamas HP laikymasis. HP – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ir kitų aspektų), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą.
2. Pareiškėjas turi įvertinti, kad tikslinės grupės nariai gali turėti specialiųjų poreikių, į kuriuos reikia atsižvelgti (pvz., parenkant veiklos vietą, prieinamą žmonėms su judėjimo negalia, parenkant tinkamas mokomąsias priemones akliesiems ar silpnaregiams ir pan.), taip bus prisidedama prie horizontaliųjų principų įgyvendinimo rengiant ir įgyvendinant Apraše nurodytas veiklas.
3. Projektų atitikties reikšmingos žalos nedarymo HP vertinimo reikalavimai pateikiami Aprašo 1 priede „Projekto (įskaitant jungtinį projektą) atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašas“.
4. Įvertinus Investicijų programos 4.8 uždavinio „Suteikti daugiau vienodų galimybių už prieinamą kainą laiku gauti kokybiškas ir tvarias paslaugas, įskaitant paslaugas, kuriomis skatinamos galimybės gauti būstą ir į asmenį orientuotą priežiūrą, įskaitant sveikatos priežiūrą; modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, be kita ko, skatinti, kad būtų suteikta galimybė naudotis socialine apsauga, daugiau dėmesio skiriant vaikams ir palankių sąlygų neturinčioms grupėms; gerinti sveikatos priežiūros sistemų ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, taip pat ir neįgaliesiems, rezultatyvumą ir tvarumą“ poveikį šešiems aplinkos veiksniams, nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje nustatyta, kad reforma pagal planuojamų įgyvendinti veiklų pobūdį neturi jokio poveikio visiems šešiems aplinkos tikslams arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, atsižvelgiant į jos pobūdį, ir todėl laikoma, kad ji atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą.
Projekto įgyvendinimo metu turi būti nepažeidžiamos Chartijos nuostatos: žmogaus orumo, asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingos teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos reikalavimų.
Projektuose neturi būti numatyta veiksmų, kurie galėtų riboti ar pažeisti Chartijoje numatytas pagrindines teises.

Papildomi reikalavimai, kurie nėra nurodyti PAFT, nenustatyti.

Projekto veiklos turi būti įgyvendintos per 36 mėnesius nuo projekto sutarties įsigaliojimo. Prireikus projekto veiklos gali būti pratęstos pagrįstam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki 2029 m. spalio 1 d.

Projektų bendrieji atrankos kriterijai nurodyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede. https://esinvesticijos.lt/dokumentai/projektu-bendruju-atrankos-kriteriju-sarasas-ir-ju-vertinimo-metodika-3

Netaikoma

Parengtas PĮP (su visais privalomais priedais) teikiamas per 2021-2027 m. Duomenų mainų svetainę (DMS) adresu https://dms.investis.lt. Kilus klausimams kreiptis į nurodytą kvietime atsakingą už kvietimą asmenį.

1 priedas: Partnerio deklaracija (jei projektas įgyvendinamas su partneriais)