1. 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) 2023/2391 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1408/2013);
2. 2023 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 2023/2831 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2831/2023);
3. 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) 2023/2391(toliau – Reglamentas (ES) Nr. 717/2014);
4. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo su visais pakeitimais;
5. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės su visais pakeitimais (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2021/1060);
6. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, patvirtintą 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742 su visais pakeitimais (toliau – 2021-2027 m. ES fondų investicijų programa);
7. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymą;
8. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą;
9. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą;
10. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą;
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. 5 „Dėl Sostinės regiono ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono sudarymo“;
12. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai pritarta 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“;
13. Strateginio valdymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika);
14. 2021–2030 metų Nacionalinę energetikos plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1064 „Dėl Nacionalinės energetikos plėtros programos patvirtinimo“;
15. 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“;
16. Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. XIV-2856 redakcija);
17. Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K - 237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – PAFT);
18. Finansinių priemonių įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“;
19. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės).
20. Lietuvos Respublikos bendrąjį planą, patvirtintą 2021 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“.
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 612 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ Lietuvai skirtų lėšų paskirstymo“.

Aprašas: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/6e2655f1ae4411ef90b5ee8931e5ce5e

1. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB;
2. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą;
3. Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“ (toliau – Energinio efektyvumo didinimo programa);
4. Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021-2030 m., kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo 2024 m. spalio 2 d. protokolas Nr. 30) (toliau – NEKSVP);
5. Statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo;
6. 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-05-01 „Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones viešuosiuose centrinės valdžios pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir įmonėse“ aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2022 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 1-250 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-05-01 „Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones viešuosiuose centrinės valdžios pastatuose, individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir įmonėse“ aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pažangos priemonė).
7. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą.
8. Valstybės pagalbos arba nereikšmingos (de minimis) pagalbos priemonių projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo, pranešimų ir kitos informacijos apie valstybės pagalbą pateikimo Europos Komisijai taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1136 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 55 ir 55-1 straipsnių nuostatų įgyvendinimo“.
9. Neteisėtos ar nesuderinamos valstybės pagalbos arba nereikšmingos (de minimis) pagalbos grąžinimo procedūros aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1136 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 55 ir 551 straipsnių nuostatų įgyvendinimo“.
10. Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl suteiktos valstybės pagalbos registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“.

Įgyvendinant projektą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos architektūros įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais, normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Atnaujinant pastatą, jo statinio projekte turi būti atsižvelgiama į Naujojo europinio bauhauzo principus Projektų kūrimo įrankis – Naujojo europinio bauhauzo pagalba projektų iniciatoriams – naujasis europinis bauhauzas (neb.lt), taikomi reikalavimai dėl pastato pritaikymo specialiesiems asmenų su negalia poreikiams pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kitus statybos techninius dokumentus.

Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 1 punkte nurodytuose teisės aktuose.

1. Pagal Aprašą remiamos veiklos – „1. Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas visoje Lietuvoje“ bei „4. Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje“. Šias veiklas administruoja VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA).
2. Aprašo 2.1 papunktyje nurodytos veiklos derinamos su Energijos efektyvumo fondo centrinės valdžios pastatų modernizavimo finansine priemone (toliau – Finansinė priemonė), kurią administruoja Nacionalinė plėtros įstaiga UAB ILTE (toliau – ILTE). Šio Aprašo 2.1 papunkčio remiamų veiklų derinimas su finansine priemone nustatytas vadovaujantis 2023 m. vasario 28 d. Energijos efektyvumo išankstinio (ex ante) vertinimo ataskaita ir 2021-2027 m. ES fondų investicijų programos 2 prioriteto Žalesnė Lietuva konkretaus uždavinio 2.1. Skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį skyriumi Planuojamas finansinių priemonių naudojimas.
3. Detalus derinamų priemonių pasiskirstymas pagal finansavimo šaltinius ir finansavimo formas nurodytas Aprašo 2.3. papunkčio lentelėje.
4. Mažiausia ar didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma projektui ir (ar) projekto veiklai įgyvendinti nenustatoma.
Reikalavimai projektams:
1. Remiamomis veiklomis siekiama atnaujinti Aprašo 2.7 papunktyje nurodytus viešuosius pastatus ir pagerinti jų inžinerinių sistemų fizines ir energetines savybes didinant energijos vartojimo efektyvumą. Įgyvendinant pagal Aprašą finansuojamą projektą privaloma:
1.1. Pagal Aprašą finansuojami projektai turi prisidėti prie energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų, nustatytų NEKSVP EE3 priemonėje „Viešųjų pastatų atnaujinimas“ (centrinės valdžios viešųjų pastatų atnaujinto ploto 510 tūkst. m2 ir 0,55 TWh pirminės energijos sutaupymo) bei atitikti Energinio efektyvumo didinimo programos nuostatas.
1.2. mažinti pirminės energijos suvartojimą;
1.3. mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas;
1.4. atnaujinti pastatą (pastatus) iki ne žemesnės kaip B energinio naudingumo klasės;
1.5. įdiegti ir naudoti AEI technologijas šilumos energijai gaminti prie centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sistemos neprijungtuose pastatuose, jei iki projekto įgyvendinimo pradžios nebuvo įdiegtos AEI technologijos šilumos energijai gaminti;
1.6. įdiegti ir naudoti AEI technologijas elektros energijai gaminti pastatuose, kuriuose iki projekto įgyvendinimo pradžios nebuvo naudojamos AEI technologijos elektros energijai gaminti.
2. Projektu diegiamų AEI naudojančių technologijų galia, nustatoma pastato energijos vartojimo audito metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo reikalavimais ir atsižvelgiant į pastato energijos vartojimo poreikius. Jeigu pareiškėjas jau naudoja AEI energiją atnaujinamame pastate ir naudojama AEI technologijų galia netenkina pastato poreikių, trūkstamos AEI technologijų galios įsigijimas gali būti įtrauktas į projekto apimtis, įsigyjant elektros energiją iš AEI kitais pagrindais. Jeigu pastato energijos vartojimo audito metu nustatoma, kad pastate (įskaitant jo išorę bei sklypą) nėra galimybių įrengti AEI technologijų, tenkinančių pastato energijos vartojimo poreikius, arba dėl teisės aktuose nustatytų apribojimų AEI technologijų, reikalingų elektros energijos gamybai, įrengti negalima, arba šių technologijų įrengimas techniškai ar ekonomiškai netikslingas, audite turi būti numatyta, kad elektros energijos vartojimo poreikis būtų tenkinamas iš AEI kitais pagrindais.
3. Pirminės energijos sąnaudos kiekviename pagal Aprašą atnaujinamame pastate turi būti sumažintos ne mažiau kaip 30 procentų. Pirminės energijos sąnaudų sumažėjimas (procentais) projekto įgyvendinimo plano (toliau – PĮP) vertinimo metu įvertinamas lyginant skaičiuojamąsias pirminės energijos sąnaudas prieš pastato atnaujinimą pagal pateikiamą energinio naudingumo sertifikatą, išduotą ir registruotą Pastatų energinio naudingumo sertifikatų registre, su skaičiuojamosiomis pirminės energijos suminėmis sąnaudomis, nurodytomis projektiniame energinio naudingumo sertifikate, pateiktame energijos vartojimo audito ataskaitoje. Po pastato atnaujinimo pirminės energijos sąnaudos, nurodytos atnaujinto pastato energinio naudingumo sertifikate, registruotame Pastatų energinio naudingumo sertifikatų registre, lyginamos su pirminės energijos sąnaudomis, prieš pastato atnaujinimą pagal pateiktą energinio naudingumo sertifikatą, registruotą Pastatų energinio naudingumo sertifikatų registre.
4. Atnaujinant pastatą, jo statinio projekte turi būti užtikrinami esminiai statinio architektūros reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme ir atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo Naujojo europinio bauhauzo principus Projektų kūrimo įrankis – Naujojo europinio bauhauzo pagalba projektų iniciatoriams – naujasis europinis bauhauzas (neb.lt). Statinio atitiktį visų teisės aktų reikalavimams tikrina prieš statybą leidžiančio dokumento išdavimą, savivaldybės administracija ir kitos institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 9 ar 10 dalyje, vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
5. Siekiant įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus, nustatytus Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. gairėse, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimo sprendimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 21 d. protokolas Nr. 21) pastato atnaujinimui įsigyjamos ir naudojamos statybinės medžiagos turi būti pagamintos iš perdirbtų medžiagų, pagal Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. D1-508 “Dėl Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo patvirtinimo” XIII skyriuje “Statybinės medžiagos” nustatytus reikalavimus.
6. Pagal Aprašą remiamos veiklos (Aprašo 2.1 papunktis) turi būti vykdomos Lietuvos Respublikoje.

Pagal Aprašą galimi pareiškėjai – viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime yra valstybė, ar centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kai nemažiau kaip 51 % administruojamo pastato ploto naudotojas yra viešoji (-sios) įstaiga (-os) (išskyrus kitas valstybės įmones) (toliau - pareiškėjai).

Pagal aprašą atnaujinami viešieji pastatai – Aprašo 2.6 papunktyje nurodytiems pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys arba naudojami pastatai, kurių bendras plotas yra 250 kv. metrų ar didesnis, esantys sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 1-7 „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų – valstybinio administravimo subjektų naudojamų pastatų, kurių bendras plotas yra 250 kv. metrų ar didesnis, sąrašo patvirtinimo“.

Socialinės globos namai, nurodyti Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ (toliau – Katalogas) 17.1 papunktyje (išskyrus socialinės globos namus senyvo amžiaus asmenims) ir stacionarinės ilgalaikės priežiūros įstaigos, nurodytos Katalogo 18.1.1 ir 18.1.2 papunkčiuose (išskyrus stacionarines ilgalaikės priežiūros įstaigas senyvo amžiaus asmenims), negali būti pareiškėjais ir negali gauti finansavimo pagal šį Aprašą https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.274453/asr.

Paraiškoje turi būti prašoma finansuoti tokią (-į) energijos vartojimo audito ataskaitoje pateiktą energijos taupymo priemonių grupę (paketą), kurią (-į) įgyvendinus būtų pasiekiamas didžiausias ekonominis efektyvumas (nauda), t. y. vienu investuotu euru būtų sutaupoma daugiausia energijos, išreikštos kilovatvalandėmis vienam eurui (kWh/Eur) per metus, skaičiuojant energijos sutaupymus per metus, padalijus iš investicijų dydžio.

Pareiškėjas raštu arba elektroniniu paštu turi informuoti pastate įsikūrusį ūkio subjektą apie tai, kad jam suteikiama de minimis pagalba, nurodydamas de minimis pagalbos dydį bei pobūdį, pateikdamas nuorodą į de minimis reglamentą (taikoma de minimis pagalbos, esant pastate įsikūrusiam ūkio subjektui, atveju).

Pareiškėjui nepasiekus projekto sutartyje nustatyto pirminės energijos suvartojimo modernizuotuose (atnaujintuose) viešuosiuose pastatuose sumažėjimo ir (arba) bendro metinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo rodiklio, dotacija grąžinama proporcingai nepasiektų projekto rodiklių reikšmėms.

Ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 20 dienos CPVA pateikia Energetikos ministerijai informaciją apie per praėjusius kalendorinius metus pagal Investicinę priemonę gautas bei įvertintus PĮP, sudarytas sutartis, skirtą finansavimą, išmokėtas lėšas, atnaujintus viešuosius pastatus ir pasiektus kitus stebėsenos rodiklius.

1. Vykdant viešųjų pastatų atnaujinimo veiklą taikomas universalaus dizaino principas, įskaitant lengvesnio žmonių patekimo su negalia patekimą į pastatą (-us) užtikrinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 109 punktu ir 5 str., 1 dalies 6 punktu taip pat Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, projekto techninis projektas turi būti parengtas vadovaujantis bendraisiais projektavimo aspektais, nustatytais ISO 21542:2011.
2. Pastatų valdytojai atnaujindami pastatus galės gauti finansavimą taikydami universalaus dizaino elementus ir kitas inžinerines priemones nurodytas Energinio efektyvumo didinimo programoje (kaip: lauko ir tambūro durų keitimas, taip pat ir įėjimo laiptų remontas ir pritaikymas asmenų su negalia poreikiams).
3. Projektų atitikties Reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašas pateikiamas Aprašo 1 priede „Projekto (įskaitant jungtinį projektą) atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašas“.
4. Projekte negali būti numatyti apribojimai, kurie turėtų neigiamą poveikį moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, pilietybės ir kitų požymių principams įgyvendinti.

1. Papildomi reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas, nei numatyta 2021-2027 m. ES fondų investicijų programoje ir PAFT nustatomi šie:
1.1. Paramos gavėjas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka turi apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuris įsigytas ar sukurtas iš projektui skirto finansavimo lėšų, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų. Turtas, įsigytas arba sukurtas iš projektui skirto finansavimo lėšų, turi būti apdraustas projekto įgyvendinimo laikotarpiui nuo tada, kai yra sukuriamas ar įsigyjamas, ir ne trumpesniam laikotarpiui kaip 5 (penkeri) metai po projekto finansavimo pabaigos ir statybos užbaigimo akto įforminimo dienos. Draudimo įvykio atveju paramos gavėjas turi atkurti prarastą turtą.
1.2. Po projekto finansavimo pabaigos turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas – atnaujintas pastatas turi būti naudojamas pagal pastato ar jo dalies naudojimo planą, parengtą pagal Aprašo 2.13.4 papunktyje nurodytus reikalavimus. Projekto vykdytojas privalo užtikrinti investicijų tęstinumą, kaip jis apibrėžtas PAFT X skirsnyje.

Pagal Aprašą teikiamų projektų veiklų įgyvendinimo trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 36 mėnesiai nuo projekto sutarties pasirašymo dienos. Kai projekto veiklos nėra pradėtos įgyvendinti, projekto veiklų įgyvendinimo pradžios data yra projekto sutarties įsigaliojimo data.

Dėl objektyvių priežasčių, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti PĮP pateikimo ir vertinimo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis, numatytas projekto sutartyje, gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 2029 m. rugpjūčio 31 d.

Kiekvienas projektas turi atitikti PAFT 2 priede nustatytus projektų bendruosius atrankos kriterijus.

Pareiškėjas yra informuotas ir sutinka, kad Pareiškėjo PĮP, informacija ir dokumentai, kuriuos Pareiškėjas teikia CPVA, su Pareiškėjo PĮP vertinimu susiję sprendimai ir atlikti veiksmai elektroniniu paštu bus teikiami ILTE, taip pat elektroniniu paštu bus gaunama informacija ir dokumentai iš ILTE, siekiant įvertinti Pareiškėjo PĮP atitiktį (PAFT ir PFSA) nustatytiems reikalavimams ir priimti su pateiktu PĮP susijusius sprendimus.

Specialieji atrankos kriterijai bei jų vertinimo metodika. Šie specialieji atrankos kriterijai buvo patvirtinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų programos Stebėsenos komiteto 2023 m. birželio 22 d. protokoliniu sprendimu Nr. 46P-6 (12).

1. Atitiktis strateginiams dokumentams. Vertinama, ar projektas prisideda prie NEKSVP EE3 priemonės „Viešųjų pastatų atnaujinimas“ tikslo (centrinės valdžios 510 tūkst. m2 ir 0,55 TWh energijos sutaupymo) bei atitinka Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 1328 „Dėl Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“ (toliau – Efektyvumo didinimo programa) nuostatas.
Laikoma, kad numatomas vykdyti projektas atitinka Efektyvumo didinimo programos bei NEKSVP priemonės Nr. EE3 nuostatas, jeigu: 1) projektu bus užtikrintas energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas sumažinant galutines energijos sąnaudas ne mažiau kaip 30 procentų, 2) pastatas, kurį ketinama atnaujinti, dėl įgyvendinamo projekto pasieks mažiausiai B energinio naudingumo klasę ir 3) pastato elektros energijos poreikių tenkinimui bus naudojamos atsinaujinančių energijos išteklių technologijos.
Pagerintas energinis naudingumas suprantamas kaip viešojo pastato energetinės klasės padidėjimas nuo D ir žemesnės (bet iki nežemesnės nei B energinės klasės), kai tai tinkamai dokumentuota pastato energinio naudingumo sertifikatu (audito priedas). Energetinės klasės suprantamos taip, kaip nustatyta nacionaliniame Energinio Naudingumo sertifikate, atitinkančiame statybos techninį reglamentą STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“. Taikoma abiem šio Aprašo 2.1 papunktyje nurodytoms veikloms.

2. Dalinis projekto investicijų finansavimas taikant finansinę priemonę. Laikoma, kad projektas atitinka šį kriterijų, jeigu projekto investicijų dalis bus finansuojama finansinės priemonės lėšomis t. y. iki PĮP įvertinimo pagal veiklą „1. Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas visoje Lietuvoje“ pabaigos yra gautas Nacionalinės plėtros įstaigos teigiamas sprendimas dėl paskolos šiam projektui skyrimo iš Energijos efektyvumo fondo. Atrankos kriterijus taikomas projektų atrankos metu. Taikoma šio Aprašo veiklai „1. Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas visoje Lietuvoje“.
Laikoma, kad projektas atitinka šį kriterijų, jeigu projekto investicijų dalis bus finansuojama finansinės priemonės lėšomis t. y. iki PĮP įvertinimo pagal veiklą „4. Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje“ pabaigos yra gautas Nacionalinės plėtros įstaigos teigiamas sprendimas dėl paskolos šiam projektui skyrimo iš Energijos efektyvumo fondo. Atrankos kriterijus taikomas projektų atrankos metu. Taikoma šio Aprašo veiklai „4. Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas Vidurio ir Vakarų Lietuvoje“
3. Atitiktis konkrečiam regionui pagal projekto įgyvendinimo teritoriją. Vertinama, ar projektas yra įgyvendinamas Vilniaus apskrityje. Atsižvelgiant į tai, kad lygiagrečiai bus skelbiamas kvietimas ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui, todėl šiuo atrankos kriterijumi siekiame užtikrinti tolygesnį finansavimo paskirstymą skirtingose Lietuvos regionuose.
Nustatytas kriterijus padės atrinkti tuos projektus, kurie taip pat prisideda prie 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos 2 prioriteto „Žalesnė Lietuva“ 2.1 konkretaus uždavinio „2.1. Skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“ tikslų ir rodiklių pasiekimo. Taikoma šio Aprašo veiklai „1. Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas visoje Lietuvoje“.

Parengtas PĮP (su visais privalomais priedais) teikiamas per 2021-2027 m. Duomenų mainų svetainę (DMS) adresu https://dms.investis.lt. Kilus klausimams kreiptis į nurodytą kvietime atsakingą už kvietimą asmenį.

3 priedas: Informacija apie projektui taikomus aplinkosaugos reikalavimus 7 priedas: Informacija apie įvykdytus pirkimus, susijusius su projektu 9 priedas: Įgaliojimas, jeigu PĮP teikia ne pats pareiškėjas 10 priedas: Pareiškėjo iš jo valdomame pastate patalpas valdančių ūkio subjektų gautos vienos įmonės deklaracijos (pateikiama „Viena įmonė“ deklaracijos forma - šio Aprašo 5 priedas. Šią formą pildo tas ūkio subjektas, kuriam teikiama de minimis pagalba). 11 priedas: Pagal Metodiką parengta atnaujinamo pastato energijos vartojimo audito ataskaita, pagrindžianti, kad atnaujinus pastatą bus pasiekta ne žemesnė kaip B energinio naudingumo klasė, pirminės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 30 proc ir įdiegtos bei naudojamos AEI technologijos. 12 priedas: Jeigu auditas rengtas ankstesniais kalendoriniais metais, nei teikiamas PĮP, dokumentai, įrodantys projekto biudžeto pagrįstumą (rangos darbų sutartis ir/ar pagal galiojančius SISTELA įkainius parengti skč. ir/ar pagal TP darbų kiekius parengtos projekt. sąmatos) ir ne mažiau 2 komerc pasiūlymai. 13 priedas: Pastato ar jo dalies naudojimo planas visam projekto ataskaitiniam laikotarpiui, kaip numatyta Energinio efektyvumo didinimo programos 25 punkte (ne trumpiau, kaip 10 metų) (11 priedas). 14 priedas: Raštiškas ūkio subjekto sutikimas, kad atitikus de minimis reglamento nuostatas, jam būtų registruojama de minimis pagalba (jeigu taikoma). 15 priedas: Aprašo 2.13.5 papunktyje nurodytais atvejais visų pastato patalpų savininkų ar valdytojų rašytinis susitarimas dėl projekto vykdymo ir kito (-ų) savininko (-ų) ar valdytojo (-ų) lėšų prisidėjimo prie projekto jo atnaujinamai pastato daliai. 16 priedas: Projekto įgyvendinimui reikalingo biudžeto, nustatyto pagal Aprašo 2.13.1. ir 2.18.5. papunkčiuose nurodytus reikalavimus ir pagrindžiančius dokumentus, detalizacija pagal visus finansavimo šaltinius (8 priedas). 17 priedas: Informaciją apie planuojamame atnaujinti pastate įsikūrusius ūkio subjektus (Aprašo 7 priedas), esant nuomininkams papildomai teikiama (-os) nuomos sutartis (-ys). 18 priedas: Užpildyta forma apie pareiškėjui (partneriui) suteiktą valstybės pagalbą (išskyrus de minimis) (10 priedas). 20 priedas: Aprašo priedas Nr. 1 „Projekto (įskaitant jungtinį projektą) atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašas“.