Šiuo metu pasaulis išgyvena technologijų renesansą. Europos Sąjunga (ES) numato, kad per ateinantį dešimtmetį dirbtinis intelektas (DI) turės ypač didelį poveikį pramonei ir ekonomikai globaliu mastu. Keisis ir darbo rinka. Teigiama, kad per artimiausią dešimtmetį darbo rinkoje įsitvirtins Y ir Z kartos atstovai, kurie formuos naujus socialinius požiūrius ir įpročius. Tai tik kelios ateities tendencijos, apie kurias pasakojo užsienio ir Lietuvos ekspertai lapkričio 28 d. vykusioje konferencijoje „ES+U“.
Įprastą naršymą pakeis meta visatos
Besikeičiant demografijai ir vykstant interneto evoliucijai, pasaulyje vis labiau klesti, o Lietuvoje dar tik formuojasi, meta visatos. Tai tokios interneto vietos, kuriose yra galimybė egzistuoti virtualiose erdvėse, sąveikauti, judėti tarp virtualių pasaulių taip pat paprastai, kaip perjungti tinklalapius naršyklėje. Pavyzdžiui, kompiuterinių žaidimų mėgėjai su meta visatomis turbūt susidūrė ne kartą – jos įsitvirtinusios ar jų užuomazgos pastebimos tokiuose žaidimuose kaip „Roblox“, „Fortnite“ ir „Minecraft“.
„Meta visatoms vis labiau įsitvirtinant visose gyvenimo srityse, plėsis ir informacinių technologijų sistemos, reikės apdoroti kur kas daugiau duomenų. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog Lietuva yra viena iš geriausiai pasiruošusių valstybių priimti šiuos pokyčius", - konferencijoje sakė futuristė, pranešėja, knygų autorė ir TOP25 moteris meta visatoje Amelia Kallman.
„Meta visatos atvers daugybė galimybių. Jūs galėsite net susikurti draugą: galėsite išrinkti stilių, šukuoseną, net humoro jausmą. Nors tai skamba nerealiai, tačiau tai tiesa. Ir tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip pasikeis mūsų ateitis ir galimybės. Tačiau mums dar reikia išmokti šias technologijas standartizuoti, įdiegti ir pritaikyti versle, pramonėje. Tai tik pradžia, todėl mes patys galime nusistatyti taisykles, kurios padės priimti strateginius sprendimus bei elgtis etiškai“, – teigė A. Kallman.
Anot jos, šios technologijos pakeis ir mūsų darbo ateitį. Iki 2030 m. 58 proc. darbo jėgos bus Y ir Z kartos atstovai, po truputį į darbo rinką jungsis ir vadinamoji Alfa karta. Šių kartų atstovai nebus linkę dirbti iš biurų. Atsirandant naujoms technologijoms, išliks (ir tik didės) noras dirbti nuotoliu.
Visuomenės senėjimas – nei iššūkis, nei problema
Konferencijos metu didelis dėmesys skirtas ne tik interneto evoliucijai, bet ir ateities darbo rinkai. Įžvalgomis apie ilgaamžiškumą ir jo įtaką visuomenės užimtumui dalijosi žmogiškųjų išteklių ir komunikacijos bendrovės „Erda Group“ įkūrėja bei partnerė Zane Čulkstēna.
„Iki 2050 m. pasaulio gyventojų, kurie bus vyresni nei 60 m., skaičius išaugs dvigubai, o bendras gyventojų skaičius išaugs net 3 kartus. Tuo metu vaikai, kurie šiandien gimsta šalyse su vidutinėmis ir aukštomis pajamomis, turės didesnę nei 50 proc. galimybę sulaukti 105 metų amžiaus“, - teigė Z. Čulkstēna.
Jos teigimu, šie pokyčiai daro reikšmingą poveikį ekonomikai – ateityje gali atsirasti iššūkių pensijų sistemoje ar sveikatos priežiūros srityje, nes reikės pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonėmis. Tačiau pranešėja sako, kad problema slypi visai ne tame.
„Visuomenei reikėtų keisti požiūrį į amžių. Darbingo amžiaus žmogus gali kelis kartus persikvalifikuoti, išbandyti naujas sritis ir profesijas. Juk tai – naujos galimybės. Puikus pavyzdys – dabartinis JAV prezidentas. Joe Bidenui suėjo 81-eri, tačiau jis antrą kartą kandidatuos į prezidento postą. Darbas yra geriausias prieš senėjimą veikiantis produktas. Todėl visuomenės senėjimas nėra nei iššūkis, nei problema – tai nuostabus pasiekimas ir galimybė, kuria turėtume džiaugtis“, – sakė Z. Čulkstēna.
Senjorai turėtų būti labiau įtraukiami
Tuo tarpu Andrius Milinavičius, bendrovės „Baltic Sandbox Ventures“, investuojančios į gilumines technologijas ir gyvybės mokslus, bendraįkūrėjas ir partneris, amžėjimą mato, kaip neišnaudotą galimybę. „Turime beveik 120 mln. nematomą auditoriją, kurios poreikiai neatliepiami. Beje, Lietuvoje tokių žmonių – 620 tūkst.“, - sakė A. Milinavičius.
Senstančios Europos pasaulį, anot A. Milinavičiaus, žmonės stipriai stigmatizuoja ir įsivaizduoja, jog pensinio amžiaus žmonės neturi pinigų, jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, jie nenori aktyvių užsiėmimų, nesidomi technologijomis ir naujomis pažintimis. Tačiau tyrimai rodo, kad iš tikrųjų daugelis senjorų elgiasi priešingai. Vyresnioji karta nori leisti savo uždirbtus pinigus, jie vis dar nori pripažinimo ir stengiasi suprasti technologijas.
„Tik 5 proc. investicijų keliauja senjorų supažindinimui su technologijomis, pramogoms, pažintims, kelionėms. Tai pagrindinė visuomenės problema. Tačiau tam, kad būtų galima paprasčiau įtraukti senjorus į skaitmeninį pasaulį, reikėtų daugiau paprastumo skaitmeniniuose procesuose. Pavyzdžiui, paprastesnės galimybės susimokėti mokesčius elektroniniu būdu, supaprastinto bankinių pavedimų proceso“, - įžvalgomis dalijosi A. Milinavičius.
Jo teigimu, dėl gerėjančios gyvenimo kokybės pensinis amžius žmogui gali būti kaip naujas gyvenimo etapas. „Senjorai yra tokie pat smalsūs, jie nori pasikalbėti, būti išgirsti. Jei bent šiek tiek pradėsime judėti kita kryptimi, tai senatvė ir skaitmeninis pasaulis – du dalykai, kurių išvengti negalime, ateityje galės būti suderinami. Padėkime žmonėms, kurie norėtų tame dalyvauti. Blogiausia, kas gali nutikti yra tai, kad mums visiems nuo to bus tik geriau“, – pranešimo pabaigoje sakė A. Milinavičius.
Susipažinkite su visais konferencijos pranešimais! Juos rasite www.esukonferencija.lt puslapyje. ES+U konferencija vyko lapkričio 28 d., Vilniuje. Renginį organizavo VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“, Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir VšĮ „Inovacijų agentūra“.
