Šiandien Lietuvos regionams svarbu ne vien tai, kiek investicijų juos pasiekia, bet ir kaip šios investicijos tarpusavyje papildo viena kitą bei realiai kuria gyvenimo kokybės pokyčių grandinę.
Nuosekliai siekiama, kad Europos Sąjungos investicijos regionuose veiktų kompleksiškai – stiprintų viešąsias paslaugas ir kurtų palankesnę ekonominę aplinką. Didelė dalis iniciatyvų įgyvendinama per 2022–2030 m. Regionų plėtros programą, kuri keičia patį planavimo principą: sprendimai vis dažniau grindžiami konkrečiais regionų poreikiais ir vietos iniciatyvomis, o ne vien bendromis nacionalinėmis kryptimis.
Apie tai, ką reiškia regionams būti Europos dalimi šiandien ir ateityje, kokio masto investicijos pasiekia Lietuvos regionus, kur jos nukreipiamos ir kokius realius pokyčius jau gali pajusti žmonės, kalbamės su vidaus reikalų ministru Vladislavu Kondratovičiumi.
– Ministre, kokio masto ES investicijos šiandien pasiekia Lietuvos regionus ir kam jos dažniausiai skiriamos?
– Regioninė politika – tai vienas svarbiausių prioritetų, kai kalbame apie visos valstybės vystymąsi ir norą, kad sėkmingai augtų ne tik didieji miestai, bet net ir mažiausias šalies regionas. Šiuo laikotarpiu Lietuvos regionų plėtrai suplanuota daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų Europos Sąjungos investicijų. Šie skaičiai jau virsta realiais darbais – regioninėms pažangos priemonėms išmokėta beveik 139 mln. eurų, sudarytos sutartys dėl daugiau kaip 750 projektų, o iki metų pabaigos jų turėtų būti per tūkstantį.
Didžioji dalis lėšų nukreipiama į sritis, kurios tiesiogiai lemia žmonių gyvenimo kokybę. Tai viešųjų paslaugų prieinamumas, socialinės atskirties mažinimas, gyvenamosios aplinkos gerinimas – sritys, už kurias atsako savivaldybės. Kalbame apie darželių plėtrą, socialinio būsto sprendimus, vandentiekio infrastruktūrą kaimo vietovėse, pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, taip pat investicijoms parengtų teritorijų kūrimą verslui. Viešųjų paslaugų prieinamumas išlieka viena pagrindinių regioninės politikos krypčių – nuo jų tiesiogiai priklauso, ar žmonės regionuose gali patogiai gyventi ir dirbti.
– Paminėjote, kad viešosios paslaugos – prioritetinė sritis. Kokios kitos regionų plėtros kryptys šiuo laikotarpiu yra svarbios ir kodėl?
– Be viešųjų paslaugų, kurios gyvybiškai svarbios regionuose, yra dar viena prioritetinė kryptis – ekonominei veiklai reikalinga infrastruktūra. Tai pramoninės ir komercinės teritorijos, inžineriniai tinklai, keliai, energijos tiekimas. Be šių bazinių dalykų privatus kapitalas, ypač gamybinis verslas, regionuose paprasčiausiai neinvestuoja. ES fondai čia sumažina verslui tenkančią riziką ir padeda regionams konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir tarptautiniu mastu.
Kartu vis aiškiau matyti, kad nepakanka investuoti vien į „kietąją“ infrastruktūrą. Vis aiškiau matome ir papildomas prioritetines sritis, kurios iki šiol nebuvo pakankamai akcentuojamos: žmogiškieji ištekliai, būstas ir transportas. Būtent šiose srityse regionams reikia daugiau lankstumo ir galimybių priimti sprendimus patiems, atsižvelgiant į vietos poreikius.
Tai puikiai iliustruoja Visagino pavyzdys. Buvusio karinio miestelio teritorija buvo pertvarkyta į pramoninę zoną ir parengta investuotojams, tačiau sprendimą investuoti nulėmė ne vien tai. Didelį vaidmenį suvaidino vietoje rengiami specialistai, transporto sprendimai ir aktyvus savivaldybės įsitraukimas. Tai rodo, kad ilgalaikį rezultatą kuria ne pavienės investicijos, o jų derinys.
Galime sakyti, kad infrastruktūra tampa priemone kurti ekonominę ir socialinę vertę.
– Paminėjote, kad dalis projektų jau yra įgyvendinta, kiti yra įgyvendinimo ar planavimo etapuose. Kaip šios investicijos keičia gyvenimą regionuose – ką realiai šiandien gali pajusti žmonės?
– Regionuose gerėja paslaugų prieinamumas ir atsiranda daugiau galimybių gyventi bei dirbti ne didmiesčiuose. Pokyčiai jau yra apčiuopiami. Tai – daugiau vietų darželiuose, arčiau namų gaunamos socialinės paslaugos, kuriamos regioninės transporto sistemos, kultūros objektai, kurie tampa viso regiono traukos centrais. Gerųjų pavyzdžių yra labai daug, visi jie – puikūs.
Pavyzdžiui, Panevėžyje vystomas Stasio Eidrigevičiaus menų centras – antrajame etape plečiamos erdvės ir veiklos, siekiant, kad jis taptų regioniniu kultūros ir kūrybinių industrijų traukos tašku.
Visagine kuriamas vaikų raidos ir elgesio sutrikimų kompleksinės pagalbos centras leis ne tik šio miesto, bet ir Zarasų bei Ignalinos rajonų šeimoms gauti reikalingas paslaugas arčiau namų. Socialinio būsto srityje planuojama suteikti būstą daugiau kaip pusei jo laukiančių gausių šeimų ir asmenų su negalia.
Ekonomikos srityje regionuose ruošiamos investicijoms pritaikytos teritorijos su visa būtina infrastruktūra, leidžiančia verslui pradėti veiklą greičiau. Tokie sprendimai jau duoda rezultatų Akmenės ir Marijampolės laisvosiose ekonominėse zonose, Alytaus pramonės parke, jau minėtame Visagine konvertuotoje buvusio karinio miestelio teritorijoje. Turizmo srityje vystomi ir didesni projektai – Juodkrantės uostas kaip Kuršių marių vandens transporto mazgas bei Šventosios uosto pritaikymas turizmui ir pramoginei laivybai.
– Jūsų vertinimu, ką Lietuvai šiandien reiškia stiprūs regionai ir kodėl juos būtina stiprinti?
– Stiprūs regionai reiškia stipresnę ekonomiką, mažesnę socialinę atskirtį ir didesnį visos valstybės atsparumą. Regionai yra ne periferija, o valstybės stiprybė – jų gyvybingumas lemia visos šalies balansą ir tvarų augimą.
Regionai kuria vertę tada, kai juose yra žmonių, norinčių ten gyventi, dirbti ir kurti. Todėl investicijos į viešąsias paslaugas, ekonomiką, transportą ir gyvenimo kokybę yra investicijos į pačios valstybės ateitį. ES investicijos čia atlieka itin svarbų vaidmenį, todėl labai svarbu ateityje suteikti regionams daugiau lankstumo ir pasitikėjimo, kad sprendimai būtų formuojami „iš apačios“, atsižvelgiant į pačių regionų ir bendruomenių identifikuotus poreikius.
– Ačiū už pokalbį.