Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) plečia pagalbos onkologiniams ir kitiems sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams spektrą – duris atveria Paliatyviosios pagalbos dienos stacionaras. Čia pacientams vienoje vietoje bus teikiama kompleksinė medicininė, slaugos, psichologinė, kineziterapinė, socialinė bei kita pagalba. Planuojama, kad per dieną stacionare paslaugas gaus apie 20–30 pacientų iš viso Vakarų Lietuvos regiono.
Paliatyvi pagalba nėra tik slauga
Pasak KUL Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovo Alvydo Česo, naujasis dienos stacionaras užpildo svarbią grandį pacientų priežiūros kelyje. Paliatyvioji pagalba šiuolaikinėje medicinoje nėra suprantama tik kaip pagalba paskutinėje ligos stadijoje – ji gali ir turi būti integruojama gerokai anksčiau, kartu su aktyviu ligos gydymu.
„Paliatyvioji pagalba nėra vien slauga ar pagalba žmogui gyvenimo pabaigoje. Tai specializuota, daugiakomponentė medicininė pagalba, kurios pacientui gali prireikti įvairiais ligos etapais. Jos tikslas – kontroliuoti skausmą ir kitus simptomus, padėti išvengti komplikacijų, kuo ilgiau išsaugoti žmogaus mobilumą, savarankiškumą ir gyvenimo kokybę“, – pabrėžia prof. dr. A. Česas.
Visa reikalinga pagalba – vienoje vietoje
Paliatyviosios pagalbos dienos stacionare pacientais rūpinsis daugiadalykė specialistų komanda. Čia dirbs gydytojai, slaugytojai ir jų padėjėjai, kineziterapeutai, psichologai, socialiniai darbuotojai, prireikus pacientus konsultuos gydytojai onkologai, skausmo medicinos ir kitų sričių specialistai.
Pacientams bus atliekama infuzinė terapija, koreguojamas medikamentinis gydymas, taikomas nuskausminimas, prižiūrimos sudėtingos ir ilgai negyjančios žaizdos, stomos, teikiamos psichologo konsultacijos, kineziterapijos paslaugos. Pagal individualų paciento poreikį bus sudaromas jam tinkamiausias pagalbos planas.
Nors didžiąją dalį – daugiau kaip 90 proc. – dienos stacionaro pacientų, prognozuojama, sudarys onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, pagalba bus skirta ne tik jiems. Paslaugos galės būti teikiamos ir kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems reikalinga specializuota paliatyvioji pagalba.
Ryte atvyksta, vakare grįžta namo
Vienas svarbiausių naujojo stacionaro principų – pacientui suteikti reikalingą pagalbą neatitraukiant jo nuo įprastos gyvenamosios aplinkos ilgiau, nei būtina.
Tai nebus visą parą veikiantis stacionaras. Pacientas ryte atvyks į ligoninę, gaus jam paskirtas procedūras bei specialistų konsultacijas ir tą pačią dieną galės grįžti namo.
„Žmogui nereikės gultis į ligoninę ir ilgam atsiskirti nuo savo artimųjų, namų ar net augintinių. Jis galės gauti reikalingą medicininę ir kitą profesionalią pagalbą, o vakare grįžti į savo aplinką. Tai ypač svarbu ilgai gydomiems pacientams, kuriems ligoninė ir taip tampa didele jų kasdienybės dalimi“, – pažymi KUL Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas.
Pacientams, kuriems sudėtinga savarankiškai atvykti į ligoninę ar nėra galinčių jų atvežti artimųjų, numatoma pavėžėjimo galimybė – į dienos stacionarą ir atgal į namus.
Stacionare įrengta 12 lovų, tačiau didžioji dalis procedūrų bus atliekama specialiuose funkciniuose foteliuose-reklaineriuose. Pacientams, kurie dėl sveikatos būklės ar skausmo negali sėdėti, bus skirtos lovos.
Pagalba derinama prie paciento
Kiek ir kokių paslaugų pacientui reikės, priklausys nuo individualios jo būklės. Vienam gali prireikti kelių procedūrų per savaitę, kitam – periodinės psichologo konsultacijos, kineziterapijos ar skausmo kontrolės.
Siuntimą paliatyviosios pagalbos paslaugoms galės skirti pacientą gydantys specialistai, įvertinę, kad šalia pagrindinio gydymo žmogui reikalinga papildoma kompleksinė pagalba.
„Pacientui ar jo artimiesiems nereikės patiems spręsti, kur ir kokios pagalbos ieškoti. Gydantis gydytojas, matydamas poreikį, nukreips pacientą į dienos stacionarą“, – aiškina A. Česas.
Naujasis stacionaras bus glaudžiai integruotas ir į kitų KUL Onkologijos ir hematologijos klinikoje teikiamų paslaugų sistemą. Pavyzdžiui, po spindulinės terapijos iš kito miesto atvykusiam pacientui pasireiškus ryškesnėms nepageidaujamoms reakcijoms, jis galės gauti pagalbą dienos stacionare – čia jam galės būti skiriamas nuskausminimas, infuzinė terapija ar kita reikalinga pagalba.
„Tai savotiška saugi stotelė paciento gydymo kelyje. Žmogui, kuriam po procedūros pasidarė blogiau, nereikia iš karto vykti namo ar ieškoti pagalbos kitur. Turime galimybę jį prižiūrėti, padėti suvaldyti simptomus ir užtikrinti, kad gydymo kelias būtų kuo saugesnis“, – teigia prof. dr. A. Česas.
Svarbi grandis onkologinio paciento kelyje
„Paliatyviosios pagalbos dienos stacionaro atidarymas mūsų įstaigoje papildo ligoninėje kuriamą visapusišką onkologinių paslaugų sistemą – nuo diagnostikos ir aktyvaus onkologinės ligos gydymo iki pagalbos valdant ligos ar gydymo sukeltus simptomus ir komplikacijas“, – sako KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė sako, kad paliatyvioji pagalba yra vienas sudėtingiausių, bet kartu ir labai svarbių onkologinio paciento kelio etapų – tai pagalba žmogui tada, kai ypač svarbu suvaldyti ne tik ligos simptomus, bet ir išsaugoti kuo geresnę gyvenimo kokybę, orumą bei saugumo jausmą jam ir jo artimiesiems.
„Specializuotame paliatyvios pagalbos centre turėtų būti sutelktos kompetencijos tiems atvejams, kai paciento poreikiai tampa sudėtingi ir kompleksiniai: kai reikia suvaldyti sunkiai kontroliuojamus simptomus, atlikti specifines trumpalaikes intervencijas, sudaryti aiškų tolesnio simptomų valdymo planą ar konsultuoti kitas gydymo įstaigas. Jeigu žiūrėtume į visą sistemą, bazinė paliatyvioji pagalba turėtų būti prieinama visose onkologinės priežiūros grandyse, tęstinė pagalba – kuo arčiau žmogaus namų, o sudėtingiausiems atvejams turi būti stiprus tretinis kompetencijos lygis specializuotuose vėžio centruose. Būtent tokį – stiprinantį visą paliatyviosios pagalbos sistemą Klaipėdos regione – šio centro vaidmenį ir linkime išvystyti“, – sako POLA vadovė.
Naujajame KUL Paliatyviosios pagalbos dienos stacionare specializuotos paslaugos bus teikiamos ne tik Klaipėdos miesto, bet ir viso Vakarų Lietuvos regiono pacientams.
Projektas finansuotas Europos Sąjungos lėšomis pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę – „NextGenerationEU“. Projekto vėrtė – daugiau nei 772 tūkst eurų. Už šias lėšas atliktas „Kopos“ korpuso 2-ojo aukšto (Liepojos g. 49, Klaipėda) paprastasis remontas ir patalpos pritaikytos dienos centro veiklai, įsigyta medicininė ir techninė įranga bei baldai, užtikrinantys saugią, patogią ir modernią aplinką pacientams bei personalui, įsigytas elektromobilis, pritaikytas asmenims su judėjimo negalia pervežti į dienos centrą ir iš jo.
KUL informacija
