Pavojingiausia oro tarša dažnai yra nematoma. Itin smulkios kietosios dalelės, susidarančios pramonėje, transporto ar kuro deginimo procesuose, gali patekti į žmogaus plaučius, o iš jų – į kraujotaką. Būtent šiai problemai spręsti technikos mokslų daktaras Povilas Vabalas sukūrė naujos kartos elektrostatinį filtrą, galintį sulaikyti net mažiausias žmogaus sveikatai pavojingas daleles.
Žinios iš dviejų sričių virto sprendimu
1993 m. technikos mokslų daktaro laipsnį aplinkosaugos srityje įgijęs P. Vabalas savo veikloje sujungė dvi kompetencijas – elektronikos inžineriją ir aplinkosaugą. Jo vadovaujama individuali įmonė „Rigva“ projektuoja technologinius įrenginius, skirtus aplinkosaugai.
Pasak išradėjo, poreikis kurti naują sprendimą atsirado, stebint tiek mokslinių tyrimų rezultatus, tiek griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus.
„Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama itin smulkių kietųjų dalelių poveikiui žmogaus sveikatai. Mažiausios dalelės nėra sulaikomos kvėpavimo takuose – jos patenka į plaučius, o iš ten ir į kraujotaką. Tuo metu įprasti oro valymo įrenginiai tokių dalelių efektyviai nesurenka“, – pasakoja P. Vabalas.
Naujos kartos filtras – efektyvesnis
Elektrostatinių filtrų technologija pasaulyje naudojama jau daugiau kaip šimtmetį, tačiau P. Vabalas įsitikinęs, kad šiandien atsirado galimybės ją pakelti į naują lygį.
Jo sukurtame filtre panaudota speciali elektrodų sistema sukuria itin stiprų elektrinį lauką, leidžiantį nusodinti ypač smulkias kietąsias daleles (mažesnes nei 0,1 mkm). Laboratorinių bandymų metu buvo pasiektas ne mažesnis kaip 99,9 proc. valymo efektyvumas.
Dar vienas sprendimo privalumas – modulinė konstrukcija. Keli filtrai gali būti jungiami nuosekliai, taip dar labiau padidinant valymo efektyvumą.
Išradėjo teigimu, perspektyviausia technologijos taikymo sritis – biokurą deginančių įrenginių išmetamųjų dūmų valymas. Tačiau filtras gali būti naudojamas ir kituose procesuose, kuriuose būtina surinkti itin smulkias kietąsias daleles.
Nuo prototipo – link mokslinių tyrimų
Šiuo metu yra pagaminta penkių filtrų bandomoji partija. Prototipai tiriami Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos institute, kuriame atliekami jų efektyvumo bandymai, naudojant specializuotą matavimo įrangą.
Technologija sulaukė ir akademinės bendruomenės dėmesio. Jos pagrindu suformuota doktorantūros tema „Selektyvios pakopinės elektrostatinės nanodalelių nusodinimo dujose technologijos tyrimai ir kūrimas“, o doktorantas artimiausius kelerius metus atliks išsamius šios technologijos tyrimus.
Pasak P. Vabalo, toks bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms – mokslininkai gauna galimybę tirti inovatyvią technologiją, o jos kūrėjas gali pasinaudoti mokslinių tyrimų rezultatais ir toliau tobulinti savo sprendimą.
ES investicijos padėjo idėją paversti realybe
Išradėjas neabejoja, kad projektą paspartino Europos Sąjungos investicijos.
„ES investicijos buvo stimulas imtis šio projekto. Be jų darbai būtų vykę gerokai lėčiau, o galbūt apskritai nebūtų prasidėję“, – sako P. Vabalas.
Jo teigimu, kuriant inovatyvias technologijas vien idėjos neužtenka – būtini ilgi bandymai, brangi mokslinė įranga ir nuolatinis sprendimų tobulinimas. Todėl finansinė parama tampa svarbiu postūmiu, leidžiančiu mokslines idėjas paversti praktiškai pritaikomais sprendimais.
Šiandien technologija dar tik skinasi kelią į platesnį pritaikymą, tačiau pirmieji bandymai rodo, kad ji gali tapti reikšmingu postūmiu, siekiant mažinti itin smulkių kietųjų dalelių taršą.
CPVA informacija