Iš pirmo žvilgsnio – tai paprastas mineralinis vanduo. Tačiau vos pažvelgus giliau, paaiškėja, kad „Akvilė“ – tai kruopščiai saugoma Lietuvos gamtos dovana, kuriai pavyko pavergti ne tik vietos gyventojų, bet ir užsienio rinkų širdis. Dzūkijos nacionaliniame parke išgautas unikalus mineralinis vanduo tvirta koja žengia net į Azijos rinką, o didžiulės ambicijos užtikrina, kad tai – dar ne paskutinė stotelė. UAB „Akvavita“ įkūrėja ir vandens someljė Aistė Miliūtė pasakoja apie minėto mineralinio vandens kelionę, išskirtinę jo kilmę, technologines inovacijas ir ambicingą plėtrą į globalias rinkas.
Itin saugomas ir turtingas resursas
Dzūkijos miškuose, 50 metrų gylyje, slypi natūralaus mineralinio vandens šaltinis, kuris susiformavo daugiau nei prieš 100 milijonų metų kvarteto uolienose. Būtent iš šio gręžinio išgaunamas vanduo, turtingas mineralų ir elektrolitų, specialios technologijos dėka pasiekia butelius visiškai nepakitęs – toks pat, koks buvo giliai po žeme.
„Hidrogeologai sako, kad tikriausiai, slenkant ledynams, vanduo įsikapsuliavo po žeme ir tapo milžinišku gėlo vandens resursu. Jis yra ypač tyras, nes visai neturi nitratų ir nitritų, neturi jokios sąsajos su paviršiniu vandeniu, todėl yra labai apsaugotas nuo taršos“, – pasakoja A. Miliūtė. Šis mineralinis vanduo yra vienas iš nedaugelio sertifikuotų natūralių mineralinių vandenų Lietuvoje, tinkamų kūdikių maistui ruošti, tačiau ne vienintelis – Lietuvoje yra ir kitų, kurie taip pat atitinka reikalavimus kūdikiams skirtam vandeniui. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ne visi jie yra natūralūs mineraliniai vandenys – kai kurie yra šaltinio ar švarus geriamasis vanduo, papildomai filtruotas ir paruoštas kūdikiams. Pašnekovė aiškina, kad vandens filtravimo metu iš jo išplaunami ne tik teršalai, bet ir mineralai, todėl toks vanduo praranda savo išskirtines savybes. „Tada netenkama visų mineralų, kurių reikia vaikams, kūdikiams vystantis, jų smegenims ir taip toliau. Jiems reikia ne distiliuoto vandens, o vandens su mineralais, tai būtent tuo ir išsiskiriame, kad tai yra pirmasis sertifikuotas vanduo kūdikiams, kuris turi mineralų – yra natūralus mineralinis vanduo“, – teigia pašnekovė.
Turint tokį išskirtinumą, įmonė netruko įsitvirtinti ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. „Sakyčiau, kad Baltijos šalys yra kaip mūsų namų šalys, vietinės, čia esame lyderiai. O kas iš tokių tolimesnių šalių, tai prekiaujame ir Jungtinėje Karalystėje, ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje, taip pat Airijoje. Vandenį tiekiame ir Japonijai, kadangi ten natūralaus mineralinio vandens, kuris būtų tinkamas kūdikiams, iš principo nėra – visi vandenys distiliuoti. Šiuo metu pradedame prekiauti ir su Amerika, nes toje rinkoje kūdikiams pilstomi tik filtruoti, distiliuoti vandenys“, – pasakoja įmonės įkūrėja. Pasiteiravus, kiek per metus mineralinio vandens išpilstoma, A. Miliūtė skaičiuoja, kad matuojant 1,5 l buteliais – 30 milijonų. „Pagal Europos Sąjungos reglamentą tu negali natūralaus mineralinio vandens išgauti iš kelių gręžinių – turi jį išgauti iš vieno, apsaugoto gręžinio, kurį mes labai saugome. Gali pasirodyti, kad mes per daug išnaudosime, per daug išimsime, bet yra hidrogeologai, kurie tiria nuolat gręžinį ir mes matome, kiek per valandą galime išimti vandens, kad jis atsinaujintų pilnai“, – pasakoja A. Miliūtė ir priduria, kad šis išteklius pilnai atsinaujina maždaug kas 70 metų.
Siekiant plėstis, teko modernizuotis
O siekiant didinti eksportą ir konkuruoti su pasauliniais žaidėjais mineralinio vandens ir gaiviųjų gėrimų rinkoje, tolesnis įmonės augimas reikalavo investicijų į įmonės pajėgumų ir efektyvumo didinimą, automatizuojant ir skaitmenizuojant technologinius bei organizacinius procesus. Tad prieš daugiau nei dešimtmetį pastatytą modernų fabriką Druskininkų rajone teko modernizuoti. Dėl šios priežasties įmonėje įgyvendintas projektas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 03.3.1-LVPA-K-854 „Pramonės skaitmeninimas LT“ – „UAB „Produktyvumo didinimo technologijos diegimas įmonėje UAB „Akvavita“ NR. 03.3.1-LVPA-K-854-01-0094. Projektas pradėtas 2019 metais, užbaigtas – 2023-iaisias. Projekto vertė siekia 3,2 mln. Eur, skirtas finansavimas – 1,12 mln. Eur. „Inovacijų agentūra prioritetą skiria įmonėms, kurios prisideda prie sumanios specializacijos krypčių. Vienas iš sumanios specializacijos prioritetų yra „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“, kur skatinamos lanksčios produktų kūrimo, gamybos ir procesų valdymo, dizaino technologijos, energijos vartojimo efektyvumas. UAB „Akvavita“ gamybos skaitmenizacijos projektas yra pavyzdys, kaip įmonė gali moderniai dirbti, priimti sprendimus naudojant duomenis ir taip užtikrinti lanksčią gamybą prisitaikant prie rinkos poreikių. Įmonė ne tik įsidiegė programinę įrangą, kuri skaitmenizuoja gamybos procesą, tačiau investuoja į darbuotojų ugdymą, dizaino ir organizacines inovacijas, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą. Kompleksinis požiūris užtikrina tvarų įmonės augimą ir konkurencingumą Lietuvos ir užsienio rinkose“, – sako Inovacijų agentūros investicijų vertinimo vadovė Gintarė Kuncaitytė.
„Mums buvo labai aktualu po 10 metų veiklos atsinaujinti technologijas, vėl pasivyti ir įdiegti visus automatizavimo procesus. Kaip aš sakau – kad išvengtume žmogiškųjų klaidų, nes kaip ir lėktuvai krenta ne dėl technologijų, o dėl žmonių klaidų, taip ir čia – visur, kur yra technologijos, skaitmenizavimas, pasikliovimas IT sistemomis, kurios seka visą procesą, [išvengiama klaidų]“, – sako A. Miliūtė.
Įmonės įkūrėjos teigimu, tai – didžiulis projektas, kuris apėmė kone visas įmonės veiklas – nuo technologinių procesų iki žmogiškųjų išteklių valdymo. Vienas esminių pokyčių, pasak įmonės įkūrėjos, – stiklo ir plastiko linijų sujungimas, kuris leido padidinti įmonės našumą ir veiklos efektyvumą. „Stiklo linija iki tol nebuvo integruota į visą IT sistemą, tai mums pavyko visiškai pilnai tai padaryti ir dabar vienu metu gali dirbti tiek plastiko buteliukai, tiek stiklo buteliukai, ko anksčiau nebūdavo. Plastiko buteliukų linija gali pagaminti 15 tūkst. butelių per valandą, kai stiklo – 6 tūkst., o kai vienu metu galėjo dirbti arba viena linija, arba kita, prarasdavome labai daug laiko, nes jeigu tu gamini stiklą, prarandi dvigubai plastiko taros, kurią tuo metu galėjai gaminti“, – pasakoja A. Miliūtė.
Labai stipriai pasikeitė ir procesų valdymas: „Nuo užsakymo priėmimo, žiūrėjimo kokybinių rodiklių, atsekimo, kad būtų viskas IT sistemoje matoma, iki planavimo, kiek tau kokioje rinkoje ir kokių produktų reikia. Iš principo, kai tu matai tiesiogiai, koks produktas yra kurioje vietoje, kur jo reikia, kaip jis apsisuka, koks klientas ir kokio produkto nori – sistema tapo kaip veidrodis, kuris matomas kiekvienam darbuotojui pagal jo pareigas, kad jis matytų, kas ir kaip vyksta, kokie yra gamybos planai, kokie užsakymai ir koks tiekimo terminas.“ Nauja IT sistema ir jos integravimas atidarė duris ir į precizišką produkto kokybės monitoringą: „Jeigu gauname kažkokį nusiskundimą, pavyzdžiui, kad per daug sunkiai atsisuka kamštelis, tai mes iš karto matome pagal serijos numerį, kada jis buvo pagamintas, kas gamino, kokie žmonės gamino, kas prie jo prisilietė, kur ta serija nukeliavo. Atsekamumas tapo ne tik vizualiai geriau matomas, bet ir geriau valdomas.“
Permainų vėjai neaplenkė ir vadybinių procesų: jie buvo peržiūrėti, optimizuoti ir pritaikyti prie šiuolaikinių verslo standartų: „Anksčiau labai dažnai nesusikalbėdavome – gamyba sakydavo, kad jūs užsakinėjate, darote vieną, o mes gamyboje nežinome, ką jūs ten planuojate. Tai šitą irgi pamatėme per procesų planavimą, kad reikia susitikti kiekvieną savaitę – komercijos žmonės susitinka su gamybos žmonėmis, pasidalina, ką gamina, kiek pagamino. Dalinimasis informacija atsirado po šio projekto, to prieš tai nebuvo. Atrodo, kad tai – toks paprastas dalykas, bet tai labai pagerina visus įgyvendinimo rodiklius.“ O pasiteiravus, kas projekto įgyvendinimo metu kėlė daugiausiai iššūkių, pašnekovė pasakoja, kad vyravo IT sistemos diegimo baimė – komanda nebuvo tikra, ar pavyks išmokyti su ja dirbti visus darbuotojus, ar neatsitiks taip, kad dalis jų atsisakys, nenorės keisti darbo principų. Tačiau sprendimas buvo paprastas: ne pirkti paruoštą sistemą, o ją pritaikyti pagal realius darbuotojų įpročius.
„Mes investavome labai daug laiko nagrinėdami, kaip dabar žmonės tuos procesus daro ir kaip mes galime juos pagerinti. Va čia ir buvo didžiausia investicija. Rėmėmės nuostata, kad turime IT sistemą pritaikyti prie mūsų darbo ir tobulinti mūsų procesus, o ne pirkti iš išorės IT sistemą ir sakyti, kad dabar visi išmokite pagal ją dirbti. Tai neveikia, aš esu turėjusi tokios patirties. Tada žmonės atsisako ir jie nedirba. Kai žmonės pamatė, kad jiems lengviau, geriau ir patogiau, jie iš karto ir pradėjo tą daryti. Tai aš manau, kad čia buvo vienas iš sėkmės rodiklių“, – šypteli ji. Šiandien pašnekovė viliasi, kad pokyčiai padės žengti į tolimesnes rinkas: „Mūsų tikslas yra labai stipriai plėstis Amerikos rinkoje [...]. Dirbame su Japonija, Singapūru ir Taivanu, kas yra Azijos pagrindinės šalys, o kas liečia Ameriką, tai Los Andželas ir Niujorkas – dvi valstijos, kuriose dabar koncentruojamės.“