Sveikatos sistema Lietuvoje keičiasi ne tik per pavienius projektus, bet ir per visą paslaugų grandinę – nuo skubios pagalbos iki kasdienių konsultacijų ar priežiūros namuose. Europos Sąjungos (ES) investicijos šiuos pokyčius leidžia įgyvendinti greičiau ir plačiau, ypač regionuose, kur paslaugų stoka ilgą laiką buvo vienas didžiausių iššūkių.
Kaip šios investicijos veikia sveikatos paslaugas ir jų prieinamumą šiandien, pasakoja sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas.
– Kokio masto ES investicijos pasiekė sveikatos sektorių ir kur jos pirmiausia nukreipiamos?
2021–2027 m. laikotarpiu Lietuvos sveikatos sektoriui numatyta daugiau nei 550 mln. eurų ES investicijų. Šios lėšos kryptingai nukreipiamos į pacientams svarbiausias sritis – gydymo įstaigų infrastruktūros atnaujinimą, moderniausios medicininės įrangos įsigijimą, greitosios medicinos pagalbos stiprinimą, specialistų pritraukimą, psichikos sveikatos ir ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrą.
Kartu stiprinamas ir visos sistemos pasirengimas krizinėms situacijoms – investuojama į specialistų kompetencijas bei dvejopo naudojimo infrastruktūrą, kuri gali būti pasitelkiama tiek kasdienėms paslaugoms, tiek ekstremalių situacijų atvejais.
Pagrindinis tikslas išlieka aiškus – siekiame užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų kokybiškesnės, greičiau prieinamos ir kuo arčiau žmogaus gyvenamosios vietos.
– Kokios sritys šiandien laikomos prioritetinėmis ir kodėl?
Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas pirminės sveikatos priežiūros stiprinimui, psichikos sveikatai, greitosios medicinos pagalbos modernizavimui, ilgalaikei priežiūrai, specialistų trūkumo sprendimui ir sveikatos sistemos skaitmenizavimui.
Šios kryptys pasirinktos neatsitiktinai – jos tiesiogiai lemia, kaip greitai ir efektyviai žmogus gauna pagalbą kritiniu momentu. Visuomenė sensta, daugėja lėtinių ligų, o emocinė sveikata tampa vis svarbesne bendros gerovės dalimi, todėl stiprinamos grandys, turinčios didžiausią įtaką kasdieniam paciento gyvenimui.
Svarbi šio pokyčio dalis – ir E. sveikatos sistemos plėtra. Ji leidžia greičiau keistis duomenimis, sudaro galimybes nuotolinėms konsultacijoms, mažina administracinę naštą gydytojams ir padeda efektyviau valdyti prevencines programas.
– Kokius konkrečius pokyčius pacientai jau gali pajusti ir kaip šios investicijos keičia paslaugų prieinamumą visoje Lietuvoje?
Pokyčiai jau matomi praktiškai visose srityse – nuo greitesnio reagavimo į iškvietimus iki paprastesnio ir greitesnio paslaugų gavimo arčiau gyvenamosios vietos.
Vienas aiškiausių pavyzdžių – greitosios medicinos pagalbos stiprinimas: visoje Lietuvoje parkas pildomas naujais, moderniais automobiliais, o bendras jų skaičius sieks net 200 vienetų, užtikrinančių aukštesnę paslaugų kokybę ir greitesnį reagavimą.
Regionuose stiprinami sveikatos centrai leidžia daugiau paslaugų gauti savo savivaldybėje, taip mažinant eiles ir poreikį vykti į didžiuosius miestus. Tai padeda nuosekliai mažinti skirtumus tarp regionų ir didmiesčių. Prie to prisideda ir tikslinės priemonės specialistams pritraukti – finansuojamos studijos, skiriamos stipendijos būsimiems medikams.
Svarbus pokytis matomas ir psichikos sveikatos srityje: plečiamos dienos stacionaro paslaugos, o mobilios specialistų komandos pagalbą teikia tiesiog bendruomenėse.
Technologiniai sprendimai taip pat keičia pacientų patirtį. E. sveikatos mobilioji programėlė leidžia patogiai registruotis pas gydytojus, peržiūrėti receptus, siuntimus ir kitą informaciją. Per trumpą laiką ji pritraukė šimtus tūkstančių naudotojų ir buvo įvertinta nacionaliniame konkurse „Skaitmeninis knygnešys 2025“ bei pateko į tarptautinių „World Summit Awards“ finalą.
Itin reikšmingas proveržis – mobilios paslaugos pažeidžiamiausioms grupėms. Pradėtos teikti mobilios odontologijos ir burnos higienos paslaugos sunkią negalią turintiems pacientams, kai pagalba atvyksta į jų namus.
Vyresnio amžiaus žmonėms plečiamos ilgalaikės priežiūros paslaugos, leidžiančios ilgiau išlikti savarankiškiems, išvengti ligų paūmėjimo ir gyventi savo įprastoje aplinkoje.
– Kur matote didžiausią potencialą artimiausiais metais?
Didžiausias potencialas matomas ten, kur paslaugos tampa kuo arčiau žmogaus – stiprinant šeimos gydytojo komandas, plečiant bendruomenines paslaugas ir pagalbą namuose. Artimiausiais metais planuojama dar daugiau dėmesio skirti psichikos sveikatai, medikų rengimui bei ligoninių pasirengimui veikti ekstremaliomis sąlygomis. Taip pat bus vystomos inovacijos, pavyzdžiui, didesnis vaistininkų įsitraukimas į pacientų priežiūrą, siekiant geriau valdyti vaistų vartojimą ir stiprinti prevenciją. Tikslas yra, kad sistema taptų ne tik efektyvesnė, bet ir labiau orientuota į individualius žmogaus poreikius.
– Ačiū už pokalbį.