Lietuvos regionai žengia svarbų žingsnį decentralizacijos link. 2022–2030 m. Regionų plėtros programa, kuriai skirta daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų ES fondų lėšų, keičia investicijų planavimo logiką: sprendimai nebe „nuleidžiami iš viršaus“, o priimami regionų plėtros tarybose, kur savivaldybės susitaria dėl bendrų tikslų ir projektų. Tai užtikrina, kad ES lėšos būtų nukreiptos ten, kur jos reikalingiausios konkrečiame regione – nuo pramonės zonų modernizavimo iki socialinio būsto plėtros ar mokyklų pritaikymo vaikams su negalia.
Kodėl bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus regionams?
Regionų plėtros tarybos, įsteigtos 2021 m., jungia savivaldybes ir planuoja regionų plėtrai skiriamas investicijas. Vidaus reikalų ministerija pabrėžia, kad tarybų tikslas – ne tik planuoti, bet ir skatinti savivaldybių partnerystę. „Dabartinė Regionų plėtros programa yra žingsnis į priekį tam, kad valstybės ir ES investicijos geriau atlieptų regionų poreikius. Bet ne galutinis taškas. Įgyvendinant šia programą mokomės veikti kartu, auga tarpusavio pasitikėjimas. Todėl esu įsitikinęs, kad regionų plėtros tarybos ir savivaldybės turi gauti platesnius įgaliojimus įgyvendinant regioninę politiką „iš apačios“,“ – teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Vidaus reikalų ministro teigimu, artėja naujas ES finansinis laikotarpis, kuriam reikia ruoštis jau dabar. Anot jo, šį kartą derybas su ES norėtųsi pradėti nuo to, ko reikia regionams. „Taip pat turime priimti sprendimus tam, kad regioninė politika taptų labiau decentralizuota. Ne tik dėl investicijų, bet ir daugelio kitų klausimų, lemiančių socialinę ir ekonominę plėtrą – sprendimus turi priimti patys regionai.“ – pastebi Vladislavas Kondratovičius.
Regionų plėtros programos svarbą pabrėžia Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininkas, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius: „Regionų plėtros programa – tai pagrindinis mūsų regioninės politikos investicijų planavimo dokumentas. Ji padeda mums (savivaldybėms ir regionams) kurti pokyčius, kuriuos pajus kiekvienas mūsų bendruomenės narys. Jau įžengėme į realių investicijų etapą visuose regionuose. Vyksta projektavimo darbai, projektų derinimas su gyventojais, yra ir baigtų įgyvendinti projektų.“
Skirmantas Mockevičius pritaria vidaus reikalų ministrui dėl būtinybės didinti regionų savarankiškumą. „Regioninės politikos formavimas ir įgyvendinimas turi vykti regionuose – tai regioninės politikos principas. Iki šiol savivaldybės pasigenda galimybės planuoti ir įgyvendinti tokius projektus, kurių labiausiai laukia vietos bendruomenės. Tačiau jau dabar savivaldybėms tariantis tarpusavyje kyla originalių idėjų, kurios tikrai vertos įgyvendinimo“, – teigė Nacionalinės regioninės plėtros tarybos pirmininkas. Anot jo, savivaldybių tarpusavio pasitikėjimas ir bendradarbiavimas, bendrų tikslų siekimas regionams kartu su centrinės valdžios institucijomis įgyvendinant Europos Sąjungos fondų investicijų programą leis regionų gyventojams pajusti investuojamų lėšų naudą.
Funkcinės zonos – jungtinės savivaldybių iniciatyvos – jau rodo realius rezultatus: nuo bendrų viešojo transporto sistemų iki kartu kuriamų turizmo produktų ar kūrybinių industrijų centrų. Tokie sprendimai pavienėms savivaldybėms būtų neįmanomi. Tokios partnerystės didina investicijų grąžą ir kuria tvarų ekonominį augimą regionuose, gerina viešųjų paslaugų prieinamumą, mažina socialinę atskirtį ir užtikrina patogesnę kasdienybę gyventojams.
Projektų įgyvendinimas įgauna pagreitį
Dešimtyje Lietuvos regionų jau vyksta realūs pokyčiai – nuo naujų socialinių būstų iki inovatyvių pavėžėjimo pagal poreikį paslaugų ten, kur viešojo transporto nepakanka. Įgyvendinami projektai apima ilgalaikės priežiūros plėtrą, nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, teritorijų žalinimą ar visuomenės sveikatai skirtų veiklų organizavimą.
Šiuo metu įgyvendinama arba vertinama projektų už beveik 69 proc. visos 1,624 mlrd. eurų sumos. Didelė dalis projektų susijusi su švietimu, sveikatos ir socialinių paslaugų plėtra, mažinant socialinę atskirtį, tačiau daug dėmesio skiriama ir verslo investicijų pritraukimui ir aplinkosaugai. Svarbiausia – kad pačios savivaldybės ir regionų plėtros tarybos sprendžia, kur investuoti, todėl projektai atliepia konkrečius poreikius: vieni regionai daugiau dėmesio skiria darželių ir mokyklų plėtrai, kiti – socialinių paslaugų tinklo stiprinimui, kiti pramonei ir verslui skirtos infrastruktūros modernizavimui.
Tarp lyderių pagal įgyvendinimo pažangą – Marijampolės, Tauragės, Kauno ir Šiaulių regionai, kur projektų vertė sudaro daugiau kaip 80 proc. suplanuotos sumos. Marijampolės regionas pirmauja su 82,8 proc. rodikliu.
Pagrindiniai iššūkiai ir siekiai
Nors projektų įgyvendinimas įsibėgėja, tačiau išlieka iššūkis – užtikrinti, kad visos savivaldybės spėtų įgyvendinti projektus laiku ir kokybiškai. Regionų plėtros programos tikslas yra ne tik įgyvendinti projektus, bet ir kurti esminį pokytį: mažinti ekonominius skirtumus tarp regionų bei pagerinti pasiekiamumą, infrastruktūrą ir viešųjų paslaugų kokybę. Siekiama, kad gyventojai turėtų panašias galimybes dirbti ir uždirbti nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, o investuotojai galėtų plėtoti veiklą ne tik didmiesčiuose, bet ir atokesnėse vietose. Taip pat siekiama mažinti socialinę atskirtį ir gerinti gyvenimo sąlygas visoje Lietuvoje.
„Svarbu suprasti, kad Regionų plėtros programa nėra tik ES lėšų paskirstymo mechanizmas. Padėdami regionams keisti ir stiprinti savo ekonomiką, išlaikyti ir plėsti esmines paslaugas, kartu stipriname savo visuomenę – didiname jos atsparumą hibridinėms ir tiesioginėms grėsmėms“, – apie Regionų plėtros programos įgyvendinimo svarbą kalbėjo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.