Mechatronika Leoną Lisnevskį patraukė dar mokykloje. Nuo antros iki vienuoliktos klasės jis lankė radijo konstravimo būrelį, kuriame galėjo ne tik lituoti elektronines schemas, bet ir dirbti su mediena bei metalu. Būtent ten atsirado pirmasis susidomėjimas technika ir įvairiais įrenginiais.
Grįžęs po tarnybos kariuomenėje Leonas pradėjo svarstyti, kokį kelią rinktis toliau. Jam norėjosi praktinės profesijos, kur būtų galima dirbti su technika ir spręsti realias problemas.
„Pagalvojau: ką veikti toliau? Kolegijos ir universitetai atrodė labai ilgas ir nuobodus kelias, todėl nusprendžiau rinktis profesinę mokyklą“, – sako Leonas.
Naršydamas internete jis pamatė TECHIN mokymo centro mechatronikos programos reklamą. Programos aprašyme minėtos sritys – pneumatika, hidraulika, litavimas, schemų braižymas – iškart patraukė jo dėmesį.
„Po trumpo kurso pristatymo iš karto sėdome prie kompiuterių ir pradėjome braižyti schemas. Tada supratau – tai mano vieta“, – prisimena pašnekovas
Nematomas darbas, kurio dažniausiai nepastebime
Šiandien Leonas dirba šilumos siurblių testuotoju įmonėje „IgluTech“. Jo darbas – patikrinti, ar naujai surinkti įrenginiai veikia taip, kaip turi veikti prieš pasiekdami klientus. Darbo diena prasideda gana paprastai – nuo pasiruošimo ir pirmųjų patikrinimų.
„Jeigu yra pilnai surinktas įrenginys, pirmiausia patikrinu, ar viskas teisingai pajungta – tiek iš elektros skydo pusės, tiek hidraulinėje dalyje“, – pasakoja jis.
Patikrinus sujungimus prasideda testavimo etapas.
„Jei viskas tvarkoje, pajungiu įtampą, įrašau reikiamas programas ir testuoju, ar sistema veikia pagal numatytą logiką“, – sako Leonas.
Tai reiškia, kad įrenginys turi reaguoti tiksliai taip, kaip numatyta jo valdymo programoje – įsijungti, sustoti, reaguoti į temperatūros ar slėgio pokyčius ir saugiai išsijungti, jei atsiranda gedimas. Nors tokie darbai retai matomi kasdienybėje, nuo jų priklauso praktiniai dalykai – šiluma ir karštas vanduo žmonių namuose.
„Jeigu mano darbas sustotų, žmonėms, kurie įsirengė šilumos siurblį naujuose namuose ir ruošiasi žiemai, tektų vidury kambario kurti laužą, kad sušiltų, o karštą vandenį šildytis virduliu“, – juokauja jis.
Klaida, kuri tapo antruoju gimtadieniu
Dirbant su sudėtingomis automatinėmis sistemomis kartais pasitaiko ir netikėtų įvykių. Kartais pamokos ateina ir iš labai paprastų, bet pavojingų situacijų. Vieną kartą dirbdamas su įranga Leonas pamiršo vieną svarbų žingsnį.
„Atjungiau įtampos laidus nuo siurblio, bet pamiršau išjungti įtampą rozetėje“, – pasakoja Leonas.
Kas nutiko toliau, jis prisimena labai aiškiai.
„Prieš akis susilietė dvi fazės ir kilo žiežirba, kuri išmušė automatą. Dabar viską tikrinu du kartus. Kolegos juokėsi, kad tai buvo mano antroji gimimo diena“, – sako jis.
Jauni žmonės automatikos srityje vis dar stebina
Pasak Leono, žmonės vis dar turi stereotipų apie technines profesijas. Dažnai manoma, kad su elektra ar automatika dirba tik vyresni specialistai.
„Kai kurie galvoja, kad su elektra, ypač gamyboje, turi dirbti tik vyresni nei 40 metų vyrai. Bet taip nėra – šioje srityje puikiai dirba ir jauni žmonės“, – sako jis.
Jis taip pat pabrėžia, kad mechatronika tikrai nėra tik vyrų profesija.
„Tai mitas. Yra labai gabių merginų, kurios mokslus baigia geriausių mokinių sąraše“, – priduria Leonas.
Profesija, kurioje nuolat atsiveria naujų galimybių
Pradėjęs mokytis mechatronikos Leonas labiausiai nustebo, kiek daug skirtingų komponentų gali būti vienoje sistemoje.
„Daugybė skirtingų daviklių, vožtuvų, dažnio keitiklių, automatų, valdiklių, įvairių laidų“, – sako jis.
Pasak Leono, būtent ši įvairovė ir nuolatinis problemų sprendimas daro šią profesiją įdomią. Kuo daugiau mokaisi ir gilini žinias, tuo daugiau galimybių atsiveria ir profesiniame kelyje.
„Mechatroniko profesija tikrai neturi lubų. Jei turi noro mokytis ir tobulėti, gali pasiekti labai aukštą profesionalumo lygį, net dirbti inžinerinį darbą“, – sako jis.
Šiuolaikinis profesinis mokymas: investicijos į praktinę ateitį
Lietuvos profesinio mokymo sektorius išgyvena nuolatinį proveržį, kurį stiprina solidžios Europos Sąjungos investicijos – vien infrastruktūrai modernizuoti numatyta per 38 mln. eurų. Šiemet pradedami nauji 36 regioninių profesinių mokyklų įrangos atnaujinimo projektai, dalis naujos profesinio mokymo įrangos mokiniams bus prieinama jau nuo naujų mokslo metų.
Profesinio mokymo įstaigos planuoja investuoti į naujas profesinio mokymo programas ir esamų programų atnaujinimą, integruoti pažangias technologijas, įsigyti naujos praktinio mokymo įrangos.
Profesinio mokymo įstaigos bus atnaujinamos iš viso 29 savivaldybėse.
Profesinio mokymo stiprinimui Lietuvoje skiriamos reikšmingos Europos Sąjungos investicijos – tiek mokymo turinio ir programų plėtrai, tiek infrastruktūros modernizavimui.
„Būk PRO“ – Centrinės projektų valdymo agentūros kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Finansų ministerija inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama paskatinti mokinius, jų tėvus ir mokytojus, suaugusius žmones domėtis profesinio mokymosi galimybėmis ir dalyvauti atvirų durų dienose visose Lietuvos profesinio mokymo įstaigose balandžio 16-17 d. Daugiau informacijos igykprofesija.lt.