Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos mokytoja Aistė Kaušylienė 2024 metų rudenį vėl pravėrė universiteto auditorijos duris – šįkart kaip studentė. Projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ lėšomis ji studijuoja prancūzų kalbos modulį Vilniaus universitete. Kaip pati sako, šis žingsnis buvo visiškai natūralus – ilgai puoselėta meilė prancūzų kalbai ir frankofoniškam pasauliui paskatino pasinaudoti galimybe gilinti žinias.
„Prancūzų kalba man visada skambėjo tarsi muzika – švelni, ritminga ir subtili. Iš visų žodžių labiausiai žavi l’amour (liet. „meilė“) – jis skamba švelniai ir galingai, primena, kad meilė yra svarbiausia. Šios studijos pasiteisino su kaupu: nuostabių dėstytojų dėka pagaliau prabilau kalba, kuri man visada buvo pati gražiausia. Net po ilgos darbo dienos paskaitos tapdavo poilsiu – dėstytojai įkvėpė drąsiau kalbėti, o grupės draugės tapo tarsi antra šeima“, – pasakoja A. Kaušylienė.
Pirmieji žingsniai ir prancūziškos patirtys
Aistė su šypsena prisimena pirmąją studijų savaitę – kupiną smalsumo, lengvo jaudulio ir malonių atradimų. Vienas jų, kaip juokiasi pati mokytoja, buvo prancūziški skaičiai.
„Kai dėstytojai pasakydavo atsiversti, pavyzdžiui, 85-ą ar 96-ą puslapį, pirmiausia visi imdavome skaičiuoti ir ne visada iš karto surasdavome reikiamą knygos vietą. Prancūzai tikrai turi savitą skaičiavimo sistemą! Labai įsiminė ir fonetikos paskaita, kai mokėmės skaityti smagų eilėraštuką. Iš pradžių buvo sudėtinga pagauti ritmą ir ištarti visus garsus, bet vieną naktį jis tiesiog nuskambėjo mano galvoje. Iki šiol šį eilėraštį prisimenu ir tikrai išmokysiu savo mokinius jį teisingai perskaityti“, – sako Aistė.
Kai naujos žinios persikelia į klasę
Šiais metais Dukstynos mokykloje atsirado galimybė rinktis prancūzų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą – šeštokai jau pradėjo mokytis, o penktokams organizuojamas prancūzų kalbos būrelis. Abu užsiėmimus nuo rugsėjo veda Aistė, džiaugdamasi galimybe pritaikyti universitete įgytas žinias.
Pamokose ir būrelio veiklose prancūzų kalba skamba įvairiai: mokiniai klausosi dainų, žiūri filmukus, mokosi tarti pirmuosius žodžius ir frazes, kuria trumpus dialogus, vaidina, o kalbos pažinimą lydi lengvos kūrybinės užduotys. Aistė pastebi, kad vaikai greitai perpranta ne tik naują žodyną – jie pradeda jausti kalbos ritmą ir skambesį.
„Kiekviena pamoka – tarsi kelionė nuo vadovėlio puslapių iki svajonių pasaulio: mažų prancūziškų kepyklėlių, Provanso levandų laukų ir muzikos. Judame pamažu, mažais žingsneliais, bet užsidegimas didžiulis. Mūsų širdyse tikrai rusena meilė šiai nuostabiai kalbai“, – priduria ji.
Aistė pabrėžia, kad mokytojo profesija reikalauja nuolatinio atsinaujinimo. Nauji metodai, idėjos ir žinių troškimas padeda ne tik augti pačiam, bet ir įkvėpti vaikus.
Prancūzų kalbos modulio studijas ji lanko projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ lėšomis – iniciatyvą iš Europos socialinio fondo ir bendrojo finansavimo lėšų įgyvendina Nacionalinė švietimo agentūra.
Mokymasis kaip investicija, o ne formalumas
Tokios istorijos kaip Aistės primena: mokytojų grįžimas į universitetus nėra sentimentali kelionė į praeitį, bet sąmoninga investicija į profesinį augimą. Tai pasirinkimas judėti pirmyn, ieškoti naujų būdų dirbti ir praplėsti savo galimybių ribas.
Projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ studijų veiklos vadovė Eglė Vekerotienė pabrėžia, kad modulio studijos pedagogams – kur kas daugiau nei formalus kvalifikacijos kėlimas.
„Matome, kokie motyvuoti yra šią kvalifikacijos tobulinimo formą pasirinkę pedagogai. Visi jie į aukštąsias mokyklas ateina su nuostata, kad mokymasis yra pati geriausia investicija į save. Vieniems tai galimybė iš esmės keisti karjeros kryptį, kitiems – pagilinti akademines žinias, įdarbinti savo talentus ar papildomai užsidirbti. Galimybė mokyti skirtingų dalykų taip pat suteikia laisvės ir padeda spręsti pedagogų trūkumo problemą“, – teigia E. Vekerotienė.
Pasak Nacionalinės švietimo agentūros atstovės, bene labiausiai džiuginantis projekto aspektas – lyderystė asmeniniu pavyzdžiu. Mokytojai, kurie pasirenka tobulėti, mokiniams praktiškai parodo, kad mokytis, ieškoti naujų kelių ir augti svarbu visą gyvenimą.