„Niekada neateis diena, kai gyvas, funkcionuojantis žmogus nepatirs streso“, - sako karininkė, psichologė-psichoterapeutė Rosita Kanapeckaitė. Jos teigimu, žmonija su stresu gyvens tiek, kiek apsikritai gyvens, tačiau kiekvienas turi galimybę iš šios būsenos išeiti. Apie atsparumą sunkumams ir atsarginio plano būtinybę R. Kanapeckaitė dalijosi praėjusią savaitę vykusios konferencijos apie ateities iššūkius ir ES investicijas – „ES+U“ – metu.
R. Kanapeckaitė konferencijoje pasakojo, jog stresą žmonės patyrė visais laikais, tačiau šiandien skirtingai kovojame su šiomis situacijomis. „Anksčiau grėsmė kildavo iš liūtų ar tigro, todėl vienas iš kovos būdų buvo apsimesti negyvu. Dabar grėsmę jaučiame perskaitę el. laišką ar ruošdamiesi susitikimams. Tačiau užuot kovoję – liekame sėdėti vienoje vietoje“, - dalijosi ekspertė.
Ji teigė, kad gyvenimas susideda iš daugybės stresinių situacijų bei pertraukų tarp jų, o gyvenimo planas be streso paprasčiausiai neegzistuoja. Todėl ji pataria leisti sau pripažinti, kad patiriame sunkumus, o tuomet ieškoti būdų, kaip iš to išeiti ir tapti atsparesniais.
Stresinės situacijos nėra galutinis rezultatas
R. Kanapeckaitė savo pranešimo „Mūsų kūnas atsimena viską: kaip išgyventi emociškai sunkius laikus?“ metu atskleidė, jog emocinį atsparumą galime ugdyti dviem būdais – patirdami daugiau sunkumų arba pripažindami, jog iš tiesų esame sudėtingoje situacijoje.
„Pripažinimas nereiškia, kad nepatiri sunkių emocijų. Tačiau jis leidžia suprasti, iš kur kyla grėsmė – laiko ar resursų trūkumo, o gal baimės, jog pakenksime asmeniniams santykiams“, - teigė R. Kanapeckaitė. Jos manymu, pripažinimas yra itin svarbus dar ir dėl to, jog stresas kyla iš situacijų, kurių neplanuojame, todėl leidžia numatyti atsarginius sprendimus.
Ekspertė taip pat pastebi, jog geroji žinia, kad stresinės situacijos praeina ir nėra galutinis mūsų gyvenimo rezultatas. „Svarbu priimti realybę tokią, kokia ji yra. Suprasti, kad dabar su sunkia situacija teks gyventi, bet nepamiršti, kad sunkių situacijų turėjome ir anksčiau bei visos jos praėjo“, - sako R. Kanapeckaitė.
Atsparūs žmonės imasi veikti
Psichologės-psichoterapeutės teigimu, tie, kurie yra įgiję atsparumą stresui, dažniausiai yra ir pasiryžę veikti bei turi būdus tvarkytis su kylančiais sunkumais. „Atsidūrus sudėtingoje situacijoje atsparūs žmonės ne tik kreipiasi pagalbos, bet ir apgalvoja, kokių veiksmų gali imtis asmeniškai norėdami išeiti stresinės aplinkos“, - teigė konferencijos „ES+U“ pranėšėja.
Ji taip pat akcentavo, jog blogiausia, ką galime pasiūlyti tokiam žmogui, tai negalvoti apie esamas emocijas bei sunkią būseną.
„Tokiu atveju, žmogus atsiduria tam tikruose spąstuose, kuomet ima kaltinti save, svarsto, jog sunkumas ar konfliktas apims visas jo gyvenimo sritis, o esama situacija tik blogės. Tuomet apsisprendimas veikti nusikelia vėlesniam laikui, o su pačiu sunkumu tenka tvarkytis ilgiau. Asmuo tarsi kovoja bereikalingą kovą“, - pasakojo R. Kanapeckaitė.
Jos teigimu, kiekvienas asmuo turi atrasti asmeninius būdus ir mechanizmus, kaip kovoti su užklupusiu stresu ir netikėtais sunkumais. Todėl R. Kanapeckaitė pataria pripažinti, jog esate sunkioje situacijoje ir pasakyti sau, kad galite iš jos išeiti.
„Svarbiausia veikti, o ne laukti, kol esama situacija pasikeis“, - konferencijoje teigė karininkė.
Su visu Rositos Kanapeckaitės pranešimu galite susipažinti konferencijos ES+U tinklalapyje. Čia taip pat rasite ir kitus konferencijoje skambėjusius pranešimus.
Pirmoji tarptautinė konferencija apie ateities iššūkius ir Europos Sąjungos investicijos vyko šių metų lapkričio 28 d., Vilniuje, Litexpo parodų rūmuose. Konferenciją buvo galima stebėti ir nuotoliu.