„Man reikėjo perprogramuoti savo smegenis“, – sako Vaiva Baranovė, šiandien besimokanti programavimo TECHIN. Kadaise sprendimus ji priimdavo labiau vadovaudamasi jausmais, o dabar mokosi remtis logika, struktūra ir aiškiomis taisyklėmis.
Mintis apie programavimą gimė jau dirbant ankstesnėje darbovietėje. Ten ji susipažino su programuotojų komanda ir iš smalsumo pradėjo domėtis, kaip atrodo jų kasdienybė.
„Pradėjau klausinėti, ką jie veikia, kokias problemas sprendžia. Viskas pasirodė labai dinamiška ir pilna iššūkių. Supratau, kad tai sritis, kur gali nuolat augti“, – pasakoja ji.
Iš pradžių Vaiva mokėsi savarankiškai – iš interneto, vaizdo pamokų, dokumentų. Norėjo suprasti, ar programavimas tikrai jos kelias.
„Pasimokius kurį laiką supratau, kad man tai įdomu. Bet norėjosi gyvo kontakto, galimybės klausti, diskutuoti. Daug kur radau trumpus kursus – trijų ar keturių mėnesių, tačiau man norėjosi ilgesnio ir gilesnio mokymosi“, – sako Vaiva.
Taip ji atsidūrė TECHIN mokymo centro programavimo programoje.
Sunkiausia – perprogramuoti save
Iš šalies programavimas dažnai atrodo kaip sėdėjimas prie kompiuterio be didelio fizinio krūvio. Tačiau Vaiva sako, kad sunkiausia – visai ne tai.
„Tikrai dažnai girdžiu pasakymus: „Kaip čia pavargsti, nors visą dieną tik prie kompiuterio sėdi?“ Manau, taip gali sakyti tik žmonės, kurie prie kompiuterio nedirba. Man kol kas sunkiausia perprogramuoti savo smegenis mąstyti kitaip nei esu įpratus. Aš visada buvau labiau jausmų nei loginio mąstymo žmogus“, – atvirauja ji.
Programavimas reikalauja disciplinos, struktūros ir ramybės. Čia negalioja „man taip atrodo“.
„Turi remtis faktais, dokumentacija, taisyklėmis. Programavimas turi savas kalbos ypatybes – nieko jau čia neprigalvosi“, – priduria pašnekovė.
Vis dėlto kūrybos šiame darbe taip pat yra.
„Jei renkiesi Front-End kryptį – tą dalį, kurią mato vartotojas – ten tikrai daug vizualo ir daugiau erdvės kūrybai. Bet vis tiek viskas remiasi į programavimo kalbos taisykles. Reikia disciplinos ir noro, nes mokytis programavimo tikrai nėra lengva“, – pasakoja Vaiva.
Mažos klaidos, didelės pamokos
Kaip ir daugeliui pradedančiųjų, Vaivai teko susidurti su situacijomis, kai klaidos ieškoma valandų valandas – o ji pasirodo absurdiškai paprasta.
„Ne vietoje padėtas kablelis ar simbolis. Kodas ilgas, akyse pradeda raibti, o klaidos nematai“, – prisimena Vaiva.
Tokiais atvejais ji išmoko vieną svarbią pamoką – atsitraukti.
„Tiesiog pasitraukdavau nuo kompiuterio. Smegenys pailsėdavo, o grįžus klaidą pastebėdavau beveik iškart. Supratau, kad svarbu ne tik mokytis, bet ir leisti sau pailsėti“, – pažymi pašnekovė.
Pirmi žingsniai IT srityje
Programavimas, anot Vaivos, pakeitė ne tik jos profesinius įgūdžius, bet ir mąstymą.
„Atrodo, kad kartais net kitaip mąstau. Sugebu atsitraukti nuo situacijos ir pažiūrėti į ją per faktus, o ne per jausmus. Anksčiau mano loginis mąstymas tikrai buvo antroje vietoje“, – sako ji.
IT sritis vis dar dažnai laikoma labiau vyriška, tačiau Vaiva sako su stereotipais nesusidūrusi – priešingai, ji sulaukė daug palaikymo dėl savo pasirinkimo.
Šiandien ji dirba IT konsultacinėje įmonėje ir jau sukasi technologijų pasaulyje, nors savarankiškai darbe dar neprogramuoja. Ateityje save labiau mato tarptautinėje komandoje – tarp žmonių, su kuriais galėtų diskutuoti, dalintis iššūkiais ir ieškoti sprendimų.
Nors programavimas ją išmokė struktūros, gyvenime chaoso vis dar netrūksta. Todėl, jei galėtų kurti be ribų, Vaiva rinktųsi paprastą, bet jai labai reikalingą sprendimą.
„Norėčiau sukurti gyvenimo valdymo aplikaciją, kur vienoje vietoje matyčiau viską – susitikimus, sporto planus, sąskaitų apmokėjimus, priminimus. Ir kad kartais pati programėlė primintų, jog su viskuo tvarkaisi visai neblogai“, – šypsosi ji.
Profesinės mokyklos keičia veidą
Profesinio mokymo įstaigos atsinaujina nuolat, jų mokymo bazė ir praktikos centrai atitinka moderniausius reikalavimus. Ruošdamos profesionalus dinamiškai darbo rinkai, mokyklos turi koja kojon žengti su naujosiomis technologijomis. Todėl šiemet pradedami nauji 36 regioninių profesinių mokyklų įrangos atnaujinimo projektai, dalis naujos profesinio mokymo įrangos mokiniams bus prieinama jau nuo naujų mokslo metų.
Atnaujinimo darbams numatyta 38 mln. eurų iš ES investicijų lėšų. Profesinio mokymo įstaigos bus atnaujinamos iš viso 29 savivaldybėse.
Profesinio mokymo stiprinimui Lietuvoje skiriamos reikšmingos Europos Sąjungos investicijos – tiek mokymo turinio ir programų plėtrai, tiek infrastruktūros modernizavimui.
„Būk PRO“ – Centrinės projektų valdymo agentūros kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Finansų ministerija inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama paskatinti mokinius, jų tėvus ir mokytojus domėtis profesinio mokymosi galimybėmis ir dalyvauti atvirų durų dienose visose Lietuvos profesinio mokymo įstaigose balandžio 16-17 d. Daugiau informacijos – igykprofesija.lt.