Julijos Valaikienės kelias į IT prasidėjo visai netikėtai. Iki tol ji daugiau nei penkiolika metų gyveno Londone, kur vadovavo restoranams ir dirbo aptarnavimo sektoriuje. Darbe ji buvo atsakinga už komandų organizavimą, veiklos procesus, kokybės užtikrinimą ir klientų patirtį.
„Po maždaug penkiolikos metų emigracijoje su šeima grįžome gyventi į Lietuvą. Tada supratau, kad noriu profesinio pokyčio ir darbo, susijusio su technologijomis – tokio, kuris būtų ateities profesija“, – pasakoja ji.
Apie programinės įrangos testavimą Julija sužinojo visai netikėtai – per mokyklos baigimo susitikimą.
„Per 20 metų mokyklos susitikimą buvusi klasiokė papasakojo apie savo darbą IT srityje ir programinės įrangos testavimą. Tada pagalvojau – štai, čia tikrai ateities darbas, kuris galėtų tikti man“, – prisimena ji.
Pasidomėjusi galimybėmis, Julija pasirinko programinės įrangos testuotojo modulinę profesinio mokymo programą TECHIN mokymo centre Vilniuje. Baigusi studijas ji netrukus pradėjo dirbti QA testuotoja įmonėje „IT Gateway“, o vėliau prisijungė prie „Baltic Amadeus“ komandos.
Testuotojo darbas – gerokai daugiau nei „spaudyti mygtukus“
Julija sako, kad apie programinės įrangos testuotojo darbą vis dar egzistuoja nemažai klaidingų įsivaizdavimų. Nors dažnai manoma, kad tai tik mygtukų spaudinėjimas ir klaidų ieškojimas, iš tiesų tai – tik nedidelė darbo dalis.
„Didelę dienos dalį skiriame sistemai analizuoti – suprasti, kaip ji sukurta, ką programuotojai įgyvendino, kokie yra funkcionalumo ypatumai. Kuriame testavimo scenarijus, tikriname, kaip sistema elgiasi įvairiose situacijose, registruojame klaidas ir daug bendraujame su komanda. Testuojant reikia galvoti apie labai daug situacijų – ne tik apie tai, kaip sistema veikia idealiu atveju, bet ir kas nutiks, jei vartotojas įves netikėtus simbolius, paliks laukus tuščius ar padarys kitų nestandartinių veiksmų“, – pasakoja Julija.
Programinės įrangos testuotojo darbą Julija dažnai apibūdina paprastu palyginimu.
„Testuotojai IT pasaulyje yra tarsi kokybės kontrolės specialistai gamykloje. Įsivaizduokite, kad perkate naują kavos aparatą – tikitės, kad jis veiks sklandžiai. Testuotojai programinėje įrangoje daro tą patį: tikrina programą iš visų pusių, kad vartotojas nesusidurtų su problemomis“, – aiškina ji.
Kai vienas simbolis „sulaužo“ visą sistemą
Testuotojo darbe pasitaiko situacijų, kai problema atrodo labai sudėtinga, tačiau jos priežastis pasirodo esanti visai paprasta.
„Vieną kartą ilgai tikrinau tam tikrą funkcionalumą, nes sistema elgėsi ne taip, kaip tikėjausi. Iš pradžių atrodė, kad problema labai sudėtinga, tačiau po kruopščios analizės paaiškėjo, kad priežastis buvo labai paprasta – vienas sistemos nustatymas buvo įjungtas netinkamai. Į tokius dalykus dabar reaguoju su šypsena“, – pasakoja Julija.
O kartais programinėje įrangoje pasitaiko ir visai netikėtų, net šiek tiek absurdiškų klaidų.
„Vienoje mobilioje programėlėje meniu mygtukai staiga keitė vietas, priklausomai nuo to, kaip buvo pakreiptas telefono ekranas. Kartais klaidos būna dar absurdiškesnės – vienoje sistemoje, testuojant formą, vos vienas simbolis, paprasta kabutė, sulaužė visą duomenų įkėlimo procesą“, – prisimena Julija.
Programėlė, kuri primintų apie svajones
Paklausta, kokį skaitmeninį produktą pati norėtų sukurti, Julija sako, kad tai būtų programėlė, padedanti žmonėms nepamiršti savo svajonių.
Pasak jos, kasdienybėje daugelis turi daug idėjų ir planų, tačiau juos dažnai nustumia į šalį skubėjimas, abejonės savimi ar paprasčiausias laiko trūkumas.
„Norėčiau, kad tokia programėlė padėtų didelius gyvenimo tikslus paversti mažais, įveikiamais žingsniais. Ji galėtų priminti apie pažangą ir paskatinti nenuleisti rankų. Kartais tiek ir tereikia, kad suprastume, jog mūsų svajonės yra svarbios ir jos tikrai gali išsipildyti“, – sako Julija.
Investicijos keičia mokymąsi
Ruošdamos profesionalus dinamiškai darbo rinkai, profesinio mokymo įstaigos turi koja kojon žengti su naujosiomis technologijomis. Todėl šiemet pradedami nauji 36 regioninių profesinių mokyklų įrangos atnaujinimo projektai, dalis naujos profesinio mokymo įrangos mokiniams bus prieinama jau nuo naujų mokslo metų.
Atnaujinimo darbams numatyta 38 mln. eurų iš ES investicijų lėšų.
Profesinio mokymo įstaigos planuoja investuoti į naujas profesinio mokymo programas ir esamų programų atnaujinimą, integruoti pažangias technologijas, įsigyti naujos praktinio mokymo įrangos.
Profesinio mokymo įstaigos bus atnaujinamos iš viso 29 savivaldybėse.
„Būk PRO“ – Centrinės projektų valdymo agentūros kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Finansų ministerija inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama paskatinti mokinius, jų tėvus ir mokytojus, suaugusius žmones domėtis profesinio mokymosi galimybėmis ir dalyvauti atvirų durų dienose visose Lietuvos profesinio mokymo įstaigose balandžio 16-17 d. Daugiau informacijos igykprofesija.lt.