Šių metų lapkričio 17 dieną Vilniuje surengtame 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos (Investicijų programa) Stebėsenos komiteto posėdyje aptarti aktualūs einamojo finansinio laikotarpio ir pasirengimo naujajam 2028–2034 metų finansiniam laikotarpiui klausimai.
Spalio 31 d. duomenimis, Investicijų programos kvietimų teikti projektų įgyvendinimo planus suma siekia 6 553 mln. eurų, arba – 109 proc. nuo Lietuvai skirtų 5 986 mln. eurų ES lėšų. Sudarytų projektų sutarčių vertė sudaro 5 005 mln. eurų (84 proc.), o projektų vykdytojams išmokėta 2 032 mln. eurų (34 proc.).
Visose administruojamose srityse sudarytų sutarčių apimtis jau užtikrintai viršija 70 proc. skirtų lėšų. Tai rodo, kad didžioji dalis Investicijų programos lėšų jau yra paskirstyta konkretiems projektams įgyvendinti. Didžiausia sutarčių sudarymo pažanga pasiekta Energetikos (99 proc.) ir Aplinkos (85 proc.) ministerijų administruojamose srityse. Regionų priemonėse sudarytų sutarčių apimtis siekia 87 proc.
Investicijų išmokėjimų pažanga šiuo metu siekia 34 proc. ir atspindi pereinamąjį etapą nuo projektų atrankos bei sutarčių sudarymo prie intensyvesnio projektų įgyvendinimo bei investicijų išmokėjimo. Pagal išmokėtų lėšų dalį sparčiausiai investicijos įgyvendinamos Susisiekimo ministerijos administruojamose srityse, kur išmokėta daugiau nei pusę – 59 proc. skirtų lėšų. Mažiausia išmokėjimo pažanga fiksuojama regionų priemonėse (18 proc.).
Palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, Lietuva pagal Europos Komisijos išmokėtas lėšas užima 8 vietą – mūsų šaliai tarpiniais išmokėjimais išmokėta 31,7 proc. jai skirtų asignavimų, kai ES vidurkis siekia 21,5 proc.
Stebėsenos komiteto nariams taip pat pristatyta pasirengimo naujajam 2028–2034 m. ES finansiniam laikotarpiui eiga. ES Taryboje, kuriai šiuo metu pirmininkauja Airija, o nuo 2027 m. pradžios pusmetį pirmininkaus Lietuva, vyksta diskusijos ir derybos dėl daugiametės finansinės programos (DFP): bendro ES biudžeto, lėšų paskirstymo ES politikoms ir programoms, sektorinių reglamentų, nustatančių programų įgyvendinimo taisykles. Pagal optimistinį scenarijų tikimasi, jog dar 2026 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryboje bus sutarta dėl svarbiausių DFP derybinių klausimų. Tokiu atveju derybas su Europos Parlamentu dėl DFP ir sektorinių reglamentų tęstų Lietuva pirmininkavimo ES Tarybai metu, o reglamentų patvirtinimo būtų galima tikėtis 2027 m. antroje pusėje.
Posėdyje pristatyta ir 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos vertinimo plano įgyvendinimo pažanga. Iš viso vertinimo plane numatyta 19 vertinimų, kuriuos ministerijos planuoja atlikti 2025–2029 metais. Per pirmuosius dvejus metus (2025–2026 m.) ministerijos atliko 11 viešosios politikos, plėtros programų ir investicijų pažangos bei poveikio vertinimų aplinkosaugos, ekonomikos, socialinės ir sveikatos apsaugos, susisiekimo, švietimo bei regionų plėtros srityse. Šie vertinimai ne tik leidžia įvardinti pasiekimus, bet ir parodo, kokių investicijų reikės ateityje, kur jas geriau nukreipti, kad būtų efektyvesnės ir kurtų dar didesnę naudą.
Finansų ministerijos atlikto tarpinio Investicijų programos vertinimo išvadose pabrėžiama, kad didžiausias investicijų poveikis prognozuojamas srityse, kuriose vykdomos nacionalinės reformos ir aiškiai nustatyti prioritetai – energetikos, sveikatos apsaugos ir įtraukiojo ugdymo. Tuo tarpu 2028–2034 m. rekomenduojama stiprinti regioninių investicijų planavimą, ministerijų bendradarbiavimą, inovatyvių sprendimų diegimą viešosiose paslaugose ir visuomenės atsparumą.
Paskutiniame šių metų Stebėsenos komiteto posėdyje taip pat pristatyti keli strateginės svarbos projektai, apsvarstyti ir patvirtinti vertinimų sąrašo pakeitimai bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymai dėl projektų specialiųjų ir prioritetinių atrankos kriterijų nustatymo ir (arba) keitimo. Buvo balsuojama ir pritarta 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos vertinimo plano 1 priedo pakeitimui.