Aktyvi Varėna Įgyvendinama

Projektas „Aktyvi Varėna“ prisidės prie Varėnos miesto 2023-2029 m. vietos plėtros strategijos tikslo – skatinti Varėnos miesto gyventojų socialinę įtrauktį ir gerinti jų padėtį darbo rinkoje, atitinka šios strategijos 1.1. uždavinį – socialinės atskirties mažinimas Varėnos mieste per bendruomenių inicijuotas socialines veiklas bei 1.1.1. veiksmo - socialinių paslaugų pasiūlos ir prieinamumo didinimas, plėtojant informavimo, tarpininkavimo, konsultavimo bei sociokultūrines paslaugas, skirtas gyventojų socialiniams ryšiams bendruomenėje stiprinti Varėnos mieste, įskaitant bendras veiklas / bendradarbiavimą su kitų miestų VVG veiklos teritorijose įsikūrusiomis organizacijomis. Atsižvelgiant į Varėnos miesto 2023-2029 m. vietos plėtros strategiją, prioritetas skiriamas socialiai pažeidžiamiems asmenims, jų įtraukčiai į bendruomenę, daugiau galimybių sudarymo, mažinant socialinę atskirtį. Šiame projekte orientuojamasi į šių socialiai pažeidžiamas grupes: šeimos iš socialinės rizikos grupių, daugiavaikės šeimos ir jų narių, vienišų motinų šeimos ir jų nariai, senyvo amžiaus asmenys, vaikai su spec. poreikiais bei kiti Varėnos miesto gyventojai, siekiant socialiai pažeidžiamų asmenų įsitraukimo į bendruomenę. Šeimos (šeimos iš socialinės rizikos grupių, daugiavaikės šeimos, vienišų motinų šeimos) patiria ekonominį nepriteklių, susiduria su psichologiniais iššūkiais. Vienišų motinų šeimose vaikų ugdymas, buities darbai, finansinis vaiko išlaikymas dažniau yra motinos atsakomybė, kadangi ne visi tėvai-vyrai laikosi įsipareigojimų mokėti alimentus ir aktyviai dalyvauti vaiko gyvenime. Vienišos motinos susiduria su šeimos ir darbo derinimo iššūkiais, laiko stygiumi asmeninėms reikmėms, kokybiško laisvalaikio ir poilsio trūkumu, ko pasekoje suprastėja jų fizinė ir psichologinė sveikata-kaltės jausmas, kad negali užtikrinti vaiko gerovės ir suteikti daugiau galimybių savo vaikams dalyvauti ekskursijose, stovyklose, norimuose būreliuose ir kt. kaip jų bendraamžiai. Papildomą įtampą kelia ir santykiai su vaikų tėvu, kuomet susiduriama su priekaištais, manipuliacijomis, psichologiniu smurtu. Skyrybos daro neigiamą įtaką ir turi pasekmių vaikams: suprastėja mokymosi rezultatai, susiduria su psichologiniais iššūkiais, pasitikėjimo savo jėgomis stygiumi ir kt. Taigi šio tipo šeimos turi ribotesnes galimybes plėsti savo socialinį, kultūrinį kapitalą. Daugiavaikės šeimos - šio tipo šeimų gyvenimas yra intensyvus, kuomet nors ir dalyvaujant darbo rinkoje - tenka atidžiai planuoti savo biudžetą ir ne visuomet tėvai turi pakankamai galimybių patenkinti vaikų ar savo (tėvų) asmeninius poreikius. Dažnai susiduriama su iššūkiais patenkinti vaikų dėmesio, asmeninio kokybiško laiko skyrimo kiekvienam vaikui poreikius dėl darbinių įsipareigojimų, buitinės rutinos, siekiant kiekvieno vaiko mokymosi rezultatų, vežiojimo į būrelius ir kt. Daugiavaikių šeimų tėvams nedalyvaujant darbo rinkoje - papildoma įtampa ir stresas dėl finansų, dar labiau sumažėja galimybių tobulėti, užtikrinti vaikų išsilavinimą ir patenkinti vaikų bazinius poreikius, pagerinti gyvenamąją aplinką. Bendrai dėl intensyvaus gyvenimo tempo šio tipo šeimų nariams suprastėja psichologinė ir fizinė sveikata. Šeimos iš socialinės rizikos grupių rečiau dalyvauja kultūrinėje- bendruomeninėje veikloje, turi mažiau galimybių, resursų suteikti vaikams kokybišką laisvalaikį, jiems reikia daugiau pastangų įveikti finansinius sunkumus dėl nedalyvavimo darbo rinkoje, prarastų darbinių įgūdžių ir kitų iššūkių. Taigi projekto metu sieksime prisidėti prie šių tipų šeimų ir jos narių psichologinės ir fizinės sveikatos pagerinimo, Mažesnių miestų iššūkis - jaunimo išvykimas gyventi į didesnius miestus, kuriuose lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje, siekti karjeros ir kt. priežasčių. Dėl to suaugę vaikai ir anūkai ne visuomet pajėgūs atliepti senyvo amžiaus žmonių socialinius poreikius ir lūkesčius. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje dažniau moterys lieka našlės, negu vyrai. Lietuvoje vis dar esant gajiems lyčių stereotipams dėl "vyriškų" ir "moteriškų" profesijų - tai atliepia ir gaunamiems atlygiams už darbą, kuomet moters darbo užmokestis yra mažesnis negu vyrų, pensijos taip pat. Dėl šių priežasčių senyvo amžiaus asmenys patiria vienišumo jausmus, susiduria su ekonominiais sunkumais, sveikatos problemomis. Sveikatos problemos apriboja galimybes aktyviau įsijungti į bendruomeninę-visuomeninę veiklą, ko pasekoje silpnėja socialiniai įgūdžiai ir didėja socialinė atskirtis. Vaikai su spec. poreikiais - jautrūs ir kiekvienas yra unikalus. Nors nuo 2024 m. vaikams su spec. poreikiais suteikiama daugiau galimybių integruotis į visuomenę, skiriama daugiau dėmesio ir resursų makro lygmeniu, tačiau iššūkis - pakeisti Lietuvos visuomenėje įsigalėjusius stereotipus, mitus, žmonių išankstines nuostatas ir požiūrį į vaikus su spec. poreikiais. Vaikams su spec. poreikiais sudėtingiau atrasti priimančią bendruomenę, kurioje, pirmiausia, užtikrinamas saugumas, pagarbus bendravimas ir nuoširdumas priimti tokius, kokie yra. Kita vertus, šeimos nariai, auginantys vaikus su spec. poreikiais jaučiasi atstumtos, dažnai susiduria su pagalbos stygiumi, todėl vaikų su spec. poreikiais užimtumas - žingsnis link pagalbos suteikimo. Vaikams su spec. poreikiais reikalinga kvalifikuota pagalba, atsižvelgiant į individualų atvejį, taip pat užimtumas, siekiant padidinti jų integraciją į vietos bendruomenę, kuriant saugią aplinką, suteikiant daugiau galimybių užsiimti fizinio aktyvumo, meninėmis veiklomis, dalyvauti stovyklose bendrai su kitais vaikais. Ši integracija taip pat ugdo bendruomenės narių solidarumą: jie empatiškesni, geriau suvokia pasaulio įvairovę bei integracijos svarbą. Varėnos sporto centro prioritetas - skatinti savanorystę ir tobulinti savanorių profesines, socialines ir asmenines kompetencijas, bendradarbiaujant su kitų miestų sporto centrais, inicijuoti bendras veiklas, pasidalinti gerąja patirtimi. Pagrindinės kryptys, kokiose srityse norima patobulėti: komunikacija su partneriais, lyderystė, darbas su spec. poreikiais turinčiais vaikais. Savanorių kompetencijų tobulinimas tiesiogiai susijęs su veiklų kokybe bei projekto rezultatais. Taigi šiuo projektu prisidėsime prie Varėnos miesto 2023-2029 m. vietos plėtros strategijos įgyvendinimo, kadangi orientuojamasi į tris pagrindines soc. atskirties grupes: vaikus su spec. poreikiais, senyvo amžiaus asmenis, bei šeimas (vienišų motinų, daugiavaikes, socialinės rizikos šeimas). Dažnai fizinio aktyvumo veiklos su fiziniu treneriu yra brangios ir prieinamos daugiau galimybių, ekonominių resursų turintiems asmenims, nors poreikis yra ir mažau resursų turintiems gyventojams. Planuojama įsigyti balansinė platforma - tai būtų naujas įrenginys Varėnos ir aplinkiniuose miestuose (Alytus, Lazdijai, Druskininkai), kuris naudojamas pusiausvyros testavimui, treniravimui. Gyventojai turės galimybę mankštintis Varėnos sporto centre, didinti fizinį pajėgumą. Įdiegtos elektroninės ir programinės sistemomis padės užtikrinti atliekamų pratimų taisyklingumą. Tikimasi, kad įsigytas inventorius bei numatomos veiklos prisidės prie iškeliamos problemos sprendimo, pagerins tikslinių grupių fizinę ir emocinę sveikatą. Taip pat padidins vaikų su spec. poreikiais integraciją į bendruomenę bei paslaugų plėtros, jų užimtumo Varėnos mieste.