Automatinė laukų nuolatinio stebėjimo sistema (ALNSIS) – dirbtinio intelekto įrankis, skirtas reguliariai ir sistemingai, nuotoliniu būdu naudojant palydovinius duomenis, stebėti ir vertinti žemės ūkio veiklas visoje Lietuvos teritorijoje, išvengiant fizinių apsilankymų ūkiuose. ALNSIS, dalies sukurtų skaitmeniniu algoritmų pagalba, sugeba nuotoliniu būdu nustatyti 20 pagrindinių Lietuvoje auginamų pasėlių, taip pat leidžia nustatyti, pūdymų įdirbimą, ar pievos buvo šienautos, suartos, ar žemė apleista, ar žolė išdegusi, ar užlieta. Vasaros metu rezultatai periodiškai pateikiami ūkininkams Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA) e-portale spalvų principu: žalia spalva - laukas tinkamas, geltona - laukas vertinamas, oranžinė – lauke nustatytą neatitikimą galima pataisyti, raudona - netinkamas. Ši nauja laukų monitoringo sistema leidžia skirti daugiau paramos tikriesiems ūkininkams iš anksto informuojant apie galimas klaidas, padeda mažinti NMA fizinių apsilankymų ūkiuose, o nesąžiningi pareiškėjai atgrasomi nuo paramos pasisavinimo tikriems ūkininkams išmokant daugiau paramos. Taip pat nuolat atnaujinami ALNSIS duomenys įgalina valdžios institucijas daryti duomenimis pagrįstus strateginius sprendimus. Problema, jos aktualumas – kintantis ES teisinis reguliavimas lemia ŽŪPAIS modulių keitimus, nes reikia atitikti naujų teisės aktų nuostatas. Prasidėjus naujam finansiniam laikotarpiui, NMA privalo administruoti paramą atsižvelgdama į naująją tvarką. Šį projektą privaloma įgyvendinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2116 2021 m. gruodžio 2 d 70 straipsnio 1 punktą arba 2002 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymą 3D-399 dėl Lietuvos Žemės ūkio integruotos administravimo ir kontrolės sistemos įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo 4.2.9 papunktį. Pagrindiniai NMA paramos administravimo procesai vyksta informacinėse sistemose, todėl įgyvendindami šį projektą pritaikysime NMA informacinių sistemų atitikimą naujo finansavimo laikotarpio paramos priemonių lėšų administravimo keliamiems reikalavimams, tokiu būdu užtikrinsime NMA uždavinį, optimizuoti administravimo procesus, nes Lietuva – viena ES šalių iniciatorių, siekianti ES mastu ALNSIS ir taip atsisakyti dalies patikrų ūkiuose. Įdiegus sistemą NMA: • atliks mažiau patikrų vietoje; • pagreitės paramos administravimo procesas; • užsiims pažeidimų prevencija, todėl sumažės sankcijų; • bus įgyvendintas privalomas EK reglamentų reikalavimas; • visuomenei atvers savo valdomus duomenis; • pagerės išmokų kontrolė, nes bus stebima 100 proc. laukų ir juose vykdoma žemės ūkio veikla; ALNSIS įdiegus projekte numatytus pokyčius, suteiks galimybę technologijas naudojantiems ūkiams išnaudoti palydovinių vaizdų teikiamas naudas: apskaičiuoti vegetacijos indeksus, kurie leistų įvertinti ūkio laukus ir pasėlius, prognozuoti derlingumą, įvertinti pasėlių gyvybingumą, nustatyti nuostolius po žiemos ar sausrų, parengti tikslius kintamos normos purškimo, tręšimo, sėjos žemėlapius, analizuoti pasėlių pokyčius stebint skirtingus žemės ūkio augalus ir kt. Iki šiol nebuvo tokių galimybių, o vienas iš NMA tikslų yra teikti paslaugas, atitinkančias klientų lūkesčius. Klientų lūkesčiai nuolat auga, todėl NMA stengiasi nuolat tobulinti savo veiklos procesus. Įgyvendinus projektą sistema nuolatos nepertraukiamai vykdys žemės dangos ir žemės ūkio veiklos stebėseną, identifikuos ir vertins žemės ūkio veiklą deklaruotuose laukuose visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, papildomai naudodama šiame projekte sukurtus algoritmus, veikiančius „Sentinel“, jiems prilyginamų arba aukštesnės skiriamosios gebos palydovinių vaizdų pagrindu, atsižvelgdama į nacionaliniuose teisės aktuose plotinėms paramos priemonėms nurodytus įsipareigojimų terminus atlikti numatytas veiklas. Tik nuotoliniu būdų neįmanomų stebėti reikalavimų tikrinimas bus vykdomas vykstant į vietą, kad tikrintojas galėtų įsitikinti, ar tikrai laikomasi reikalavimų. Apdoroti palydoviniai vaizdai ir jų rezultatai bus integruoti į naujai kuriamus ir esamus ŽŪPAIS modulius bei bus siekiama užtikrinti duomenų atvėrimą ir apsikeitimą su išorinėmis geografinėmis informacinėmis sistemomis, Lietuvos institucijų teikiamais erdviniais duomenimis, valstybės registrais. Siūlomas įgyvendinti projektas prisidės prie pažangios priemonės „Kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis“- Nr. 7. Viešųjų institucijų teikiamų elektroninių paslaugų brandos lygio kėlimas. Projekto metu bus modernizuojamos paramos administravimo paslaugos. Projektas atitinka skaitmeninių sprendimų privalomus kriterijus, nustatytus Skaitmeninių sprendimų vertinimo metodikos III skyriuje. Šie privalomi kriterijai turi būti realizuoti projekto įgyvendinimo metu (platesnė informacija apie atitiktį atsispindi PĮP priede Nr. 7 „NKL paraiška ALNSIS modernizavimas, sukuriant naujus algoritmus, (3 priedas)“) 1. Kuriant arba modernizuojant skaitmeninį sprendimą bus prisidedama prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano (toliau – VPNĮP) arba 2022–2030 m Regionų plėtros programos (toliau – RPP) nuostatų įgyvendinimo. 2. Pakartotinai naudoti (dalytis) institucijų jau surinktais duomenimis. 3. Bus užtikrintas skaitmeninio sprendimo prieinamumas ir socialiai pažeidžiamoms grupėms. 4. Kuriant (modernizuojant) skaitmeninį sprendimą numatoma pakartotinai naudoti (dalytis) institucijų jau surinktais duomenimis. 5. Sukūrus (modernizavus) skaitmeninį sprendimą bus sudarytos galimybės dalytis informacija ir duomenimis su kitomis institucijomis. 6. Skaitmeniniai sprendimai bus kuriami (modernizuojami) pakartotinai panaudojant jau egzistuojančius skaitmeninius sprendimus tam tikroje srityje ir (ar) pakartotinai panaudojant jau sukurtą IRT. 7. Kuriant skaitmeninį sprendimą bus taikomi atvirieji standartai, nustatyti Duomenų teikimo formatų ir standartų rekomendacijose, patvirtintose Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. T-36 „Dėl Duomenų teikimo formatų ir standartų rekomendacijų patvirtinimo“. 8. Kuriant (modernizuojant) skaitmeninį sprendimą numatoma įdiegti kibernetinio saugumo priemones . 9. Turima gebėjimų ir (ar) patirties įgyvendinti panašaus masto skaitmeninių sprendimų kūrimo (modernizavimo) projektus . Naudos kriterijai : 1. Išaugtų paslaugos ir (ar) jai suteikti reikalingų veiklos procesų atsparumas kibernetinėms grėsmėms. 2. Sumažėtų klaidų teikiant paslaugą tikimybė. 3. Paslaugos teikimo veiklos procesams atlikti reikėtų mažiau žmonių. 4. Paspartėtų paslaugai suteikti reikalingi veiklos procesai. 5. Būtų suvienodinta tokią pačią paslaugą teikiančių institucijų analogiškų veiklos procesų atlikimo praktika. 6. Padidėtų paslaugos teikimo veiklos procesų skaidrumas. 7. Institucija per tą patį laiką galėtų aptarnauti daugiau paslaugos gavėjų. 8. Būtų taupomas paslaugos teikimo veiklos procesus atliekančių darbuotojų laikas. 9. Mažėtų paslaugos suteikimo laiko ir sprendimo priklausomybė nuo netinkamo paslaugą teikiančių darbuotojų veikimo. 10. Paslaugos gavėjui mažėtų poreikis kreiptis į įvairias institucijas, siekiant gauti paslaugą. 11. Būtų galima automatizuotai kaupti su paslaugos teikimo veiklos procesais susijusias žinias ir patirtį (organizacijos žinių valdymas, institucinės atminties išsaugojimas). 12. Būtų sustiprinta ir paspartinta tarpinstitucinė komunikacija, siekiant suteikti paslaugą. 13. Paslauga taptų lengviau prieinama įvairių gebėjimų paslaugų vartotojams. 14. Išaugtų vartotojų pasitenkinimas institucijų teikiamomis paslaugomis. 15. Išaugtų paslaugų naudotojų pasitenkinimas teikiama paslauga.