Projektas inicijuojamas atsižvelgiant į priežastis, didinančias socialiai pažeidžiamų asmenų socialinę atskirtį ir pasyvų dalyvavimą darbo rinkoje. Mokslinio tyrimo „Sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų užimtumo didinimo galimybių tobulinimas“ (2017 m.) autoriai, remdamiesi bendrais sunkiai į darbo rinką integruojamus asmenis apibūdinančiais bruožais (nedalyvavimo darbo rinkoje laikas, prarasta arba stokojama kvalifikacija, sveikatos problemos, skurdo rizika ir, apskritai, būdingas problemų daugiamatiškumas), išskiria šias socialiai pažeidžiamas (arba sunkiai integruojamų į darbo rinką) asmenų grupes: žmonės, turintys negalią, vyresnio amžiaus asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus (ypač vienišos moterys), iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleisti asmenys, romų tautybės asmenys, benamiai, iš vaikų socialinės globos namų ar internatinės mokyklos išėję asmenys, priklausomybės ligomis sergantys asmenys, imigrantai, pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai ir ilgalaikiai bedarbiai. Šio tyrimo ataskaitoje pažymima, kad neigiama visuomenės bei darbdavių nuomonė, motyvacijos stoka, įsiskolinimai, šeiminės aplinkybės, asmeninės problemos, socialinių įgūdžių stoka yra pagrindinės sunkiai į darbo rinką integruojamų asmenų įsidarbinimo ir išsilaikymo darbo rinkoje problemos. Sunkiausiai integruotis į darbo rinką sekasi iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleistiems asmenims bei benamiams, kadangi savivaldybės, kol kas, ne itin aktyviai įsitraukia į pagalbos buvusiems nuteistiesiems integracijos į visuomenę procesą (būsto paieškos, įdarbinimo ir kt. srityse). Stringa tarpinstitucinis bendradarbiavimas, trūksta kompleksiško valstybinių institucijų požiūrio ir suinteresuotumo prisidėti prie nuteistųjų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, integracijos į visuomenę proceso. Taip pat daugiau nei pusėje savivaldybių nėra jokių specializuotų įstaigų (nakvynės namų, labdaros valgyklų), o socialinę paramą benamiams, iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleistiems asmenims teikia tik socialinės paramos skyriai (centrai), tačiau faktiškai teikiama socialinė parama neatitinka socialinės integracijos tikslų ir daugiausia yra orientuota į piniginių išmokų skyrimą, o ne į reikalingų įgūdžių ugdymą. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) apžvalgoje „Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje 2018“ nurodyta, kad žmonės, ilgai nedalyvavę darbo rinkoje, praranda profesinius gebėjimus, pasitikėjimą savo jėgomis, be to, dažnai susiduria su stigmatizuojančiu aplinkinių požiūriu. Šioje apžvalgoje ilgalaikiams bedarbiams siūloma teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, apimančią ne tik profesinį persikvalifikavimą ar profesinių įgūdžių atkūrimą, bet ir kitų kompetencijų, bendrųjų įgūdžių ugdymą, būtinos kompleksinės ir individualizuotos paslaugos. Individualizuotų ir kompleksinių paslaugų svarbą pažeidžiamoms grupėms aktualizuoja ir Lietuvoje įgyvendinamo EBPO projekto „Individualizuotų paslaugų teikimo sistemos pažeidžiamoms visuomenės grupėms sukūrimas“ (toliau – Projektas) rezultatai. Šis Projektas yra orientuotas į tikslinių grupių (žmonių su negalia, iš įkalinimo įstaigų išeinančių asmenų bei mažiau galimybių turinčio jaunimo) socialinės atskirties mažinimą sukuriant atvejo vadybos, paslaugų ir pagalbos informacinio prieinamumo ir palydėjimo mechanizmą. Projekto rezultatai rodo, kad asmenims, kuriems sudėtinga integruotis visuomenėje ir darbo rinkoje reikalinga individualizuota, asmenų poreikius atitinkanti pagalba, nes būtent tai padeda sumažinti skurdo, socialinės atskirties, nusikalstamumo, benamystės bei kitas rizikas. Akcentuojama, kad teikiama pagalba turi būti susijusi ne tik su užimtumo, būsto radimo paslaugomis, bet ir ryšių su šeimos nariais atstatymu, palydėjimu tvarkantis įvairius dokumentus, teisine pagalba, sveikatos apsauga, transportu. Šių problemų sprendimas turi būti savalaikis, pavyzdžiui, pradėtas kur kas anksčiau prieš asmens paleidimą iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, prieš asmeniui tapus benamiu ar kt. Projekto rezultatai rodo, kad pagrindiniai iššūkiai pagalbos socialiai pažeidžiamų grupių srityje daugiausia susiję su žmogiškųjų resursų trūkumu ir nepakankamu bendradarbiavimu tarp organizacijų, dėl ko sudėtinga į paslaugų teikimą įtraukti skirtingų sektorių specialistus (OECD, 2023). Remiantis EBPO atliktais vertinimais, galima konstatuoti, kad šalyje trūksta glaudaus bendradarbiavimo praktikų, pasigendama efektyvaus koordinavimo tarp skirtingų institucijų ir paslaugų teikėjų. Tai pagrindinis barjeras, trukdantis tinkamai ir efektyviai organizuoti paslaugas. Būtent todėl svarbus socialinių bei kitų darbuotojų ir institucijų bendradarbiavimas ir pažeidžiamų visuomenės grupių individualių problemų identifikavimas. Taip pat dažna institucinę patirtį turėjusių asmenų (buvusių kalinių, nakvynės namuose gyvenusių asmenų, iš reabilitacijos centrų išėjusių asmenų ir kt.) problema yra nepakankamas pasirengimas ir palydėjimas į savarankišką gyvenimą, įskaitant tinkamų būsto pasirinkimo, darbo galimybių trūkumą, kol prisitaikoma prie gyvenimo už įstaigos ribų. Daugeliui asmenų pasiruošimą reikia pradėti daug anksčiau. Pavyzdžiui, įkalinimo įstaigose esantiems asmenims būtų naudinga gauti paslaugas, kurios suteiktų jiems bent pagrindinių įgūdžių ir paramą gyvenimui už įkalinimo įstaigos ribų, pavyzdžiui, paramą ieškant darbo ir mokymus, pagalbą sudarant biudžetą ir planuojant finansus, atkuriant nutrūkusius arba užmezgant naujus socialinius ryšius, ugdant savarankiško gyvenimo įgūdžius. Remiantis NSMOT 2021 m. apžvalga „Skurdas ir socialinė atskirtis“, nedarbo problemoms spręsti priemonės turi būti derinamos su kitomis alternatyviomis arba papildomomis veiklomis, ypač nukreiptomis į individualių poreikių vertinimą. Tam svarbu atitinkamas paslaugas teikiančių darbuotojų kompetencija. Anksčiau minėto EBPO projekto rezultatai rodo, kad teikiamų paslaugų veiksmingumui įtakos turi tinkamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas – nuo specialistų, pavyzdžiui, psichologų, trūkumo iki poreikio turėti daugiau tinkamos patirties ir savybių turinčių darbuotojų. Paslaugų gavėjai nori, kad su jais dirbantys žmonės turėtų tinkamų savybių ir bendravimo įgūdžių, būtų motyvuoti jų atžvilgiu ir skatintų bei padėtų jiems pamažu priimti daugiau sprendimų ir pagalbos patiems pasirinkti. Priemonės problemai spręsti. Atsižvelgiant į išdėstytas gerąsias praktikas, planuojama projekte siekti išsiaiškinti žmogaus gebėjimus, identifikuoti kliūtis, trukdančias integruotis į visuomeninį gyvenimą, darbo rinką, teikiamą pagalbą kuo labiau individualizuoti, išsiaiškinti asmens šeimyninę situaciją ir realias galimybes dirbti, transporto prieinamumą, įsiskolinimų situaciją, įvertinti ir nuosekliai ugdyti bendruosius gebėjimus, darbinius ir socialinius įgūdžius, atkurti socialiniu ryšius, skatinti pasitikėjimą. Taip pat įvertinti žmogaus sveikatos situaciją ir atitinkamai nukreipti į tas veiklas, paslaugas, darbo vietas ar profesinius mokymus, kurie yra pritaikyti konkrečiam žmogui, atitinka jo stipriąsias puses. Pažymėtina, kad skurdą patiriantys žmonės dažnai teigia, kad įstaigose šie aspektai nėra įvertinami. Kai kurių pažeidžiamų grupių atžvilgiu tokį vertinimą būtina atlikti asmeniui dar esant institucijoje, todėl planuojama, kad prieš išeinant asmeniui į laisvę, bus identifikuoti jo paslaugų ir pagalbos poreikiai dėl kurių patenkinimo bus bendradarbiaujama tarp tiek kalėjimų, tiek savivaldybių darbuotojų, tiek organizacijų, tiesiogiai dirbančių su tiksline grupe, tiek su Kalėjimų ir Probacijos tarnybomis. Nors pats informacijos pateikimo algoritmas ir bendradarbiavimo schema jau įtvirtinta, tačiau dėl žmogiškųjų išteklių ar kompetencijos trūkumo jos įgyvendinimas savivaldybėse ir kalėjimuose vis dar skiriasi. Būtent todėl tam, kad paslaugos atitiktų jų gavėjų poreikius, sieksime tobulinti darbuotojų, ypač dirbančių tiesiogiai su pažeidžiamais asmenimis, įgūdžius ir kompetencijas, teikiant daugiau su specifine darbo sritimi susijusių rekomendacijų, organizuojant reguliarius mokymus ir vykdant gebėjimų stiprinimo veiklas, tinklaveikos, pasidalinimo gerosiomis darbo patirtimis renginius ir kt. Planuojame į paslaugų spektrą įtraukti ir šiuolaikines bei užsienio šalyse jau pasiteisinusias benamių integracijos priemones tokias kaip „Būstas pirma“, darbas gatvėje ir kitos kompleksinės pagalbos teikimą. Kartu su kitomis paslaugomis būtina stiprinti visų minėtų pažeidžiamų grupių tiek bendrų socialinių įgūdžių, tiek profesinio orientavimo kompetencijas. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios organizacijos (tame tarpe ir NVO sektoriaus) turi stipriai išvystytas socialines, motyvavimo, emocinės paramos tikslinės grupės asmenims paslaugas, aktyvios potencialių klientų paieškos patirtis, o organizacijų tinklas savivaldybėse yra gana platus, planuojama jas labiau įtraukti į socialiai pažeidžiamų grupių asmenų socialinės integracijos, įdarbinimo, palydėjimo ir kitas veiksmingai pagalbai būtinas veiklas. Pastaruoju metu daugėja socialinio verslo iniciatyvų, kurios gali pasiūlyti inovatyvias idėjas ir prisidėti prie pažeidžiamų asmenų integracijos į darbo rinką. Atsižvelgiant į tai planuojama vykdyti projekte idėjų atrankas ir pritraukti į projektą pagal naujus ar pasiteisinusius darbo metodus su socialiai pažeidžiamais asmenimis planuojančias dirbti organizacijas ir jas įtraukti į projekto partnerius. Įvertinus tai, kad socialiai pažeidžiamos grupės įvairiose srityse susiduria su stigmatizacija, neigiamais stereotipais ir kitomis nuostatomis, numatoma įvairiomis formomis vykdyti visuomenės, darbdavių, specialistų teigiamos nuomonės apie tikslines grupes formavimą, organizuojant renginius, praktinius užsiėmimus, pristatymus ir tinklaveikos veiklas. Įgyvendinant projektą bus laikomasi Horizontaliųjų principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos reikalavimų, kaip numatyta Aprašo 8 ir 9 punktuose, bei atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas (jei taikoma).