Kauno miesto neįgaliųjų draugija (toliau - Draugija) - daugiau nei 30 metų dirbanti organizacija su asmenimis su negalia bei jų šeimos nariais. Draugija dirba orientuodamasi į asmenų besikeičiančius poreikius bei iškylančius sunkumus. Ilgametė patirtis leidžia stebėti problemų dinamiką ir besikeičiančius poreikius. Nedarbas, menkas užimtumas, socialinių įgūdžių trūkumas - vienos iš sričių, su kuriomis Draugija dirba intensyviai nuo 2014 m. įgyvendindama įvairius projektus ir programas; teikdama akredituotas socialines paslaugas. Atsižvelgiant į Kauno miesto Žaliakalnio 2023-2029 m. vietos plėtros strategijoje įvardintas silpnybes -didėjančio nedarbo problema; mažėjantis asmenų skaičius, dirbantis savarankišką darbą; trūkumas kompleksinės pagalbos mokymų, konsultacijų, mentorystė; trūkumas kompleksinių, į darbo rinką integruojančių tarpininkavimo paslaugų, stebimas pakankamai didelis mastas problemų, kurios susijusios ir su neįgaliais asmenimis. Draugija šiuo projektu ir sieks spręsti globalias ir aktualias problemas Žaliakalniui. Žvelgiant į statistinius duomenis - Lietuvoje 2023 metais buvo registruoti 142925 darbingo amžiaus asmenys su negalia. Nepaisant to, kad tai – šiek tiek mažiau nei 2022 m. bet darbingo amžiaus asmenų – išlieka labai didelis kiekis. Kaune darbingo amžiaus asmenų su negalia daugiau nei 6000. Itin svarbu pabrėžti, kad asmenų su negalia padėtis visuomenėje – vis dar opi problema. Pagalbos, kuri suteikiama asmenims su negalia ieškantiems užimtumo - šiuo metu yra pakankamai neišvystyta - menkas ilgalaikių programų ir nuoseklios pagalbos trūkumas. Seniūnijų socialiniai darbuotojai, Užimtumo tarnybos konsultantai dėl didelio klientų srauto neturi galimybių užtikrinti kiekvieno asmens individualiems poreikiams, tikslingo ir ilgalaikio problemų sprendimo užtikrinimo, tad ši užduotis dažniausiai krenta ant nevyriausybinių organizacijų pečių. Svarbu pabrėžti, kad nepaisant to, jog viena iš pagrindinių veiklų Draugijoje – socialinė neįgaliųjų reabilitacija, iš kurios viena sudedamųjų dalių – užimtumo didinimas. Nepakanka dirbančių specialistų tokiam dideliam kiekiui klientų - tad didžioji dalis užsiėmimų vyksta grupėse. Grupėse dažnai sprendžiamos bendrinės problemos, gerinami komunikacijos įgūdžiai ir didinama motyvacija, tačiau kiekviena situacija – unikali ir reikalaujanti asmeninio dėmesio. Draugijos patirtis rodo, kad sujungus socialinės reabilitacijos ir kitus projektus – galima pasiekti itin gerų rezultatų. Draugija įgyvendindama Alternatyvių investicijų detektoriaus projektą - teikdama paslaugas apjungė kelis projektus, sukūrė darbo modelį tokį, kad asmenų įsitraukimas į darbo rinką buvo itin aktyvus - per metus laiko, visi, kurie sudalyvavo projekte - tapo aktyvesni visuomenės nariai, o net virs 40 proc. dalyvių - pradėjo dirbti arba mokytis. Tad ir šio projekto metu, bus siekiama ne tik didinti įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą padėtį, bet ir motyvuoti darbui. Turime glaudų bendradarbiavimą su Užimtumo tarnyba – nuolat nukreipia naujus klientus kurie turi besiruošiančių darbo rinkai gavėjo statusą – tai mums palengvina darbo su asmeniniu planą – mes jau žinome, kad jis ateina su tikslu įsidarbinti, tačiau jį supa socialinės problemos, kurios jam yra trikdis ieškant darbo. Tokiu būdu mes galime asmeniui teikti socialinės reabilitacijos paslaugas, o kai jis sustiprėja – skirti jam kokybiškas kompleksines paslaugas nukreiptas į asmens individualius poreikius ir lūkesčius. Projektu yra sprendžiamos neįgaliųjų problemos, nustatytos plėtros programoje bei mažinti grėsmes, numatytas Žaliakalnio VVG 2023-2029 m. vietos plėtros strategijoje. Projektu bus siekiama padidinti įtrauktį į visuomenę per savanorystę – tokiu būdu bus formuojami ne tik asmenų su negalia įgūdžiai, bet ir pačios visuomenės gebėjimai priimti asmenis, turinčius ribotumų. Įvardijami silpnėjantys socialiniai kontaktai ir ryšiai taip pat bus sritis, į kurią bus orientuojamasi projekte. Per savanorystės veiklą bus kuriami socialiniai ryšiai ir tinklai darbinėje sferoje, kur asmenys susipažinę galės stiprinti savo asmenines savybes, gilintis į darbo pobūdžio niuansus bei kurti santykius su komandos nariais. Sveikatos ir socialinių paslaugų poreikio augimas dėl senėjančios visuomenės, įtakojantis tokių paslaugų ir sveikatos apsaugos brangimą – tai problema, kurią projekte spręsime dviem kryptim. Pirmoji – savanoriaujantys asmenys, labiau supras savo kaiminystėje gyvenančių žmonių kasdienybę, taip bus mažinama atskirtis tarp dviejų socialinių grupių. Kita šio elemento pusė – bus didinama galimybė senėjančiai visuomenės daliai gauti paslaugas. Draugijos viena iš veiklos sričių – pagalba į namus asmenims su negalia arba senyvo amžiaus asmenims. Tad savanoriai, kuriuos domina pagalbos į namus paslaugos – turės galimybę „pasimatuoti“ individualios priežiūros darbuotojo darbą ir nuspręsti ar tokio darbo nori ir ar geba jį dirbti. Tikimasi, kad dalis savanoriavusių projekto dalyvių liks dirbti Draugijoje arba mokysis Individualios priežiūros darbuotojo kursuose. Jei projekte numatytos veiklos nebus įgyvendintos – didėja rizika, kad nebus pasiekti aktyvesnio įsitraukimo į visuomenę, socialinių ryšių kūrimo ir aktyvesnio įsitraukimo į darbo rinką rezultatai. Net ir vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 26 straipsniu – įgyvendinant projektą aktualu pasiekti situacijos gerinimą, kuris apima prieinamas sąlygas naudotis priemonėmis, užtikrinančiomis asmenų su negalia nepriklausomumą, socialinį bei profesinį integravimą ir dalyvavimą bendruomenės gyvenime. Pabrėžiama, kad įgyvendinamas projektas ir jo įtaka atitiktis horizontaliesiems principams: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių, nediskriminavimo, prieinamumo visiems užtikrinimą; inovatyvumo (kūrybingumo). Projekte įgyvendindami darnaus vystymosi principus Draugija remsis idėja, kad siekiant tvarios plėtros, svarbu užtikrinti lygiavertį ir bendradarbiaujantį požiūrį tarp įvairių sektorių, organizacijų, institucijų ir visuomenės grupių. Tai reiškia, kad paslaugų teikimo procese - tiek klientas, tiek Draugijos darbuotojai, savanoriai, valstybinių tarnybų specialistai komunikuos viename lygmenyje siekdami bendro tikslo. Be abejo, žalos nedarymo principas - užtikrina, kad projekto paslaugų gavėjai ir kiti projekto vykdyme dalyvaujantys asmenys yra užtikrinami, kad nebus daroma žala nei jiems, nei kitiems asmenims, nei aplinkai. Lygių galimybių/ nediskriminavimo principai taip pat aktualūs šiame projekte, nes Draugijai aktualu, kad žmonės, turintys ribotas galimybes, turėtų teises ir laisves aktyviai ir lygiavertiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime su visais visuomenės nariais, taptų konkurencingais darbo santykiuose. Papildymas: projektas „Antra jaunystė 2“ atitinka Žaliakalnio VVG strategijos uždavinį: 4.9. uždavinys: Skatinti marginalizuotų bendruomenių, mažas pajamas gaunančių namų ūkių ir nepalankioje padėtyje esančių grupių, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius asmenis, socialinę ir ekonominę įtrauktį vykdant integruotus veiksmus, be kita ko, teikti aprūpinimą būstu ir socialines paslaugas. Kadangi į projektą bus įtraukti 49 nedirbantys bet darbingo amžiaus (pilnamečiai asmenys, kurie dar nėra sulaukę pensinio amžiaus) asmenys su negalia ar su nustatytais specialiaisiais poreikiais, tai atitiks 4.9 uždavinyje nurodytą tikslinę grupę (mažas pajamas gaunantys asmenys; nepalankioje padėtyje gyvenantys asmenys – spec. poreikius turintys asmenys). Dėl savo padėties jie patiria daug įvairių ribotumų, o projekte numatomos veiklos leis skatinti socialinę ir ekonominę įtrauktį, teikti socialines paslaugas. Projektas atitinka Žaliakalnio VVG veiksmą: 1.2.2. VEIKSMAS – Konsultacinė pagalba, mokymai, tarpininkavimas, mentorystės paslaugos didinant integraciją į darbo rinką bei skatinant pradėti savarankišką veiklą bedarbius, ekonomiškai neaktyvius, socialinę atskirtį patiriančius asmenis. Bus organizuojami mokymai, tarpininkavimas, orientuotas į didesnę įtrauktį į visuomenę asmenis su negalia. Projekto metu įgyti įgūdžiai padės tapti ne tik savarankiškesniais, aktyvesniais visuomenės nariais, bet ir aktyviau įsilieti į darbinę veiklą.