Projektu sprendžiama pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10-03 ,,Skatinti atliekų prevenciją” 9 problemos „Didėjantis susidarančių atliekų kiekis ir nepakankamai efektyvus atliekų tvarkymas“ 9.3 priežastis - vartotojams ir verslui trūksta sąmoningumo, žinių ir paskatų atliekų prevencijai gaminių ir paslaugų projektavimo, gamybos ir vartojimo etapuose. Nepakankamas sąmoningumas sąlygoja, kad vis dar vyrauja linijinės ekonomikos modelis, kai skatinamas gausus vartojimas, o vartojimo prekės, trumpai jas panaudojus, išmetamos ir tampa atlieka. Trūkstant žinių ir siekiant trumpalaikės naudos, pagrindinis dėmesys kreipiamas į kainą, neskiriant pakankamai dėmesio pasirenkamų medžiagų tvarumo savybėms, produkto ilgaamžiškumui, remonto, medžiagų perdirbimo galimybėms. Lietuva siekia iki 2030 m. padidinti Lietuvos antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indeksą (procentais) iki ne mažiau ES vidurkio, bendrą atliekų kiekį bendrojo vidaus produkto realiam vienetui sumažinti iki 90 t/mln. Eur, tačiau Eurostatas duomenimis iki 2021 m. Lietuvos žiediškumo indeksas tesiekė 4 proc., kai ES vidurkis 2021 m. buvo 11,7 proc., o bendras atliekų kiekis realiam BVP vienetui 2020 m. - 105 t./mln. Eur. Taip pat per mažai dėmesio skiriama ir atliekų susidarymui namų ūkiuose - maisto švaistymo mažinimui, maisto atliekų susidarymo mažinimui. Aplinkos apsaugos agentūros ir Regioninių atliktų tvarkymo centrų atliktų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimų duomenimis, šalyje susidarančių maisto atliekų kiekis kasmet auga. Jei 2016 m. 1 gyventojui teko beveik 35 kg maisto atliekų, tai 2021 m. – 40,1 kg. Pagrindinės maisto švaistymo priežastys: 1. nepakankamas apsipirkimo ir patiekalų planavimas; 2. apsipirkimo aplinka (pvz., tokie reklaminiai šūkiai kaip: „Pirk vieną ir gauk antrą nemokamai!“ skatina impulsyviai pirkti per daug); 3. neteisingai suprantamas maisto produktų žymėjimas „geriausia iki“ ir „tinka vartoti iki“, todėl tinkami vartoti produktai išmetami; 4. nepakankami maisto produktų naudojimo ir patiekalų gamybos įgūdžiai (pvz. valgio gaminimas iš turimų maisto produktų, likučių panaudojimas); 5. sunkiai ištuštinamos arba per didelės pakuotės; 6. dėmesys estetikai (pažeisti, kreivi vaisiai ar daržovės laikomi nepatraukliais). Atsižvelgiant į tai, kad namų ūkiuose didelę išmetamo maisto dalį sudaro nesuvartotas maistas, kurio pagaminta per daug, taip pat dėl to, kad sugedo, galima daryti išvadas, kad vartotojams reikalingi patarimai ir žinios mokantis taupiai planuoti porcijas, kūrybiškai iš maisto likučių paruošti patiekalus, tinkamai saugoti paruoštą maistą. Atsižvelgiant į siekiamus Nacionalinio pažangos plano 1.4.1 ir 6.10 uždavinių poveikio rodiklius, prioritetas taikomas Lietuvoje susidarančių atliekų prevencijai, skatinant pakartotinį daiktų naudojimą, maisto švaistymo prevenciją ir daiktų ilgaamžiškumo užtikrinimą. Vartotojų požiūrio keitimas ir ekologinio sąmoningumo skatinimas tiesiogiai susijęs su jų edukaciją, todėl viešinimo kampanijoms keliami šie tikslai: - Keisti tikslinių grupių motyvaciją, elgseną, vartojimo įpročius, didinti visuomenės aplinkosauginį sąmoningumą ir taip reikšmingai prisidėti prie Lietuvos siekio didinti antrinį atliekų panaudojimą ir mažinti maisto švaistymą, pasiekiant ES vidurkius. - Pasiekti, kad tvarus, į beatliekinį vartojimą orientuotas gyvenimo būdas, būtų suprantamas kaip šiuolaikinio žmogaus elgsenos standartas, o atsakomybė už atliekų prevenciją tektų ne tik institucijoms, bet ir kiekvienam piliečiui asmeniškai. - Paskatinti gyventojus prioritetą teikti ne naujiems daiktams, drabužiams, o senų atnaujinimui, remontui, antriniam pritaikymui, inicijuoti aktyvesnį dalinimąsi, mainus, nebenaudojamų daiktų dovanojimą. Vadovaujantis UAB „Vox vera“ atliktu visuomenės nuomonės tyrimu ir jo pagrindu parengta viešinimo kampanijos „Skatinti namų ūkius, prekybos ir paslaugų sektorių pakartotinai naudoti daiktus ir nešvaistyti maisto“ strategija, kurioje pasiūlytos kompleksinės ryšių su visuomene priemonės, tiek tradiciniuose medijų kanaluose, tiek tiesioginių renginių, akcijų, konkursų, virtualios realybės, tarpdisciplininių sąveikų formatuose. Strategijoje pabrėžiama, kad atliepiant šiuolaikinius auditorijos poreikius svarbu planuoti komunikaciją, kuri nebūtų vienkryptė, t. y. žinutės perdavimas auditorijai be įsitraukimo ar atgalinio ryšio galimybių. Tiek planuojant viešinimą medijose, tiek tiesioginę komunikaciją būtina maksimaliai užtikrinti auditorijos dalyvavimo mechanizmus. Konkursai, viktorinos, kūrybinės dirbtuvės, dalinimasis turiniu, patyrimų praktikos – visa tai leis padidinti suinteresuotųjų įsitraukimą, ir taip pasiekti norimų rezultatų. Renginiai viešose erdvėse, instaliacijos, parodos, festivaliai, spektaklių ar filmų peržiūros, apskritojo stalo diskusijos nors kiekybiškai ir neužtikrins tokios didelės aprėpties, tačiau jų paveikumas tikslinėms grupėms neabejotinai bus didesnis, kaip ir realių elgsenos pokyčių galimybė. Planuojama, kad įgyvendinus projektą dėl didėjančio visuomenės aplinkosauginio sąmoningumo, elgsenos ir vartojimo įpročių keitimosi bus prisidėta prie Lietuvos siekio - iki 2030 m. maisto atliekų kiekį vienam gyventojui sumažinti iki 22.5 kg. , o bendras atliekų kiekis bendrojo vidaus produkto vienetui 2030 m. bus ne didesnis, kaip 90 tonų/mln. Eurų (pradinė reikšmė 2019 m. - 110,90 tonų/mln. Eurų). Tvaraus išteklių naudojimo ir atliekų prevencijos pagrindai patvirtinti Valstybinio atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plane (toliau – VAPTP) atliekų prevencijos priemones priskiriant aukščiausiems siekiams, atsižvelgus į ES Naujame žiedinės ekonomikos veiksmų plane (toliau – ŽEVP) įvardytus prioritetus ir žiedinės ekonomikos hierarchijos principus ir įgyvendinant 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/851 nustatytas atliekų prevencijos užduotis. VAPTP didžiausias dėmesys skiriamas priemonėms Nr. 1.1.3 ir 1.3.4., kurias įgyvendinus būtų sumažintas atliekų susidarymas, užtikrintas produktų ilgaamžiškumas, pakartotinis naudojimas. Planuojamos įgyvendinti veiklos tiesiogiai ir netiesiogiai (per sąmoningumo kėlimą ir elgsenos keitimą) prisideda prie daugumos darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo, horizontaliojo principo rodiklių reikšmių pasiekimo ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje 2030 iškeltų tikslų. Planuojama vykdyti viešinimo kampanija tiek turiniu, tiek pasirinktais sklaidos kanalais (interneto naujienų portalai, socialiniai tinklai, reklaminė kampanija lauko ekranuose ir teatruose ir pan.), renginiai, edukaciniai projektai moksleiviams užtikrins vienodas teises ir galimybes plačiajai visuomenei, mokiniams, ūkinės veiklos vykdytojams gauti informaciją apie tvarų daiktų naudojimą, jų taisymo galimybes, maisto nešvaistymą ir maisto atliekų mažinimą, nediskriminuos dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt. aspektų. Projektas neprieštarauja Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas). Projekte numatytos veiklos nepažeidžia pagrindinių Chartijos teisių: orumo, asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų, teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu, lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių, vaiko teisių, gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo, solidarumo ir darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos. Pradėtos projekto veiklos - 2024 m. balandžio 19 d. pasirašyta sutartis dėl viešinimo kampanijos „Skatinti namų ūkius, prekybos ir paslaugų sektorių pakartotinai naudoti daiktus ir nešvaistyti maisto“ strategijos, taktinio veiksmų bei priemonių plano (Viešinimo strategija) parengimo su UAB „Vox vera“ (Sutartis), kurios pagrindu rengtas PIP ir kurios išlaidos yra įtrauktos į projekto biudžetą.