Lietuvoje nėra nuoseklios, nacionaliniu lygmeniu sukonstruotos sistemos, kuri teiktų asmenims su negalia ir jų artimiesiems ilgalaikę emocinės (psichosocialinės) pagalbos paslaugų paketą, o mažesnėse savivaldybėse tokios pagalbos prieinamumas yra ypač netolygus ir ribotas. Alytuje trūksta sveikatos ir socialinių paslaugų prieinamumo bei įvairovės – tai įtvirtinta vietos plėtros strategijoje kaip spręstina problema. 2023 m. Alytuje gyveno ~2616 asmenų su negalia (8,5 % visų gyventojų). Šis skaičius auga, todėl paslaugų poreikis didėja. Be to, Lietuvoje tik ~29 % darbingo amžiaus žmonių su negalia dirba, kas indikuoja didesnį ekonominį pažeidžiamumą ir stiprina šeimų priklausomybę nuo socialinių paslaugų prieinamumo. Todėl būtina plėsti paslaugų prieinamumą ir įtvirtinti emocinę pagalbą, stiprinti socialinius ryšius bendruomenėje, atokvėpio sprendimus, kad realiai mažėtų socialinė atskirtis. Lietuvoje, o taip pat ir Alytuje susiklostė tokia situacija, kad gimus vaikui su negalia ar tapus asmeniui neįgaliu, dėmesys skiriamas tik asmens su negalia klinikinei diagnostikai ir reabilitacijai. Jokia psichologinė pagalba nesuteikiama šeimai, todėl negavusi reikiamos pagalbos, ji atsiriboja nuo pasaulio, tampa psichologiškai ir socialiai pažeidžiama. Dauguma šeimų, kuriose yra asmuo su negalia, išyra dėl psichologinės įtampos ir dėl nemokėjimo susitvarkyti su esama situacija. Dėl šios priežasties tokiose šeimose susiformuoja sunki materialinė padėtis, skurdas, didėja socialinė atskirtis. Informacijos viešojoje erdvėje apie psichologinę pagalbą susidūrus su negalia nedaug, o kreiptis į specialistus dažnam neužtenka drąsos ir riboja šeimos finansai. Pagal statistinius duomenis ~80 % suaugusių asmenų su negalia ilgalaikę priežiūrą neatlygintinai atlieka šeimos nariai, tai jų sveikatai ir psichikos gerovei daro reikšmingą neigiamą poveikį, ypač kai priežiūra tęsiasi metais ir dešimtmečiais. PSO aiškiai rekomenduoja sistemingai teikti psichosocialinę pagalbą, atokvėpio paslaugas, konsultavimą ir koordinavimą. Šios priemonės savivaldybių praktikoje dažnai lieka fragmentiškos ar sunkiai pasiekiamos, nėra supratimo, kad jos yra būtinos, todėl asmenų su negalia artimųjų emociniai poreikiai lieka „nematomi“. Tėvai auginantys raidos negalią turintį vaiką patiria sunkumus susijusius keturiose dimensijose: psichologinėje (baimė, nerimas), fiziologinėje (rūpinimosi našta, fiziniai streso simptomai), socialinėje (jaučiasi stigmatizuoti, socialiai izoliuoti) ir ekonominėje (finansiškai pažeidžiami, patiriantys skurdą). Šeimos auginančios raidos negalią turinčius vaikus pasižymi žemesne gerove, aukštesniu streso lygiu, depresiškumu, prastesniu šeimos funkcionavimu. Tai ne tik mažina tėvų gyvenimo kokybę, bet ir didina sveikatos bei socialinės sistemos kaštus. Šios problemos sprendimas pagrindžia poreikį Alytuje įgyvendinti projektą, kuris padėtų suvokti, kokia yra svarbi nuosekli emocinė pagalba asmenims su negalia ir jų artimiesiems. Projekto unikalumas yra tai, kad pirmą kartą Alytuje socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms, auginančioms/prižiūrinčioms asmenis su negalia bus teikiama nauja paslauga: reguliari emocinė pagalba – psichologo paskaitos, terapijos, atokvėpio sprendimai, sveikatinimas, mokymai naudoti skaitmeninius/DI įrankius. Projekte tikslinei grupei (tiesioginiai naudos gavėjai: 24 asmenys su negalia ir jų artimieji, dėl efektyvumo užsiėmimai bus formuojami 12 asmenų grupei), kuriems bus teikiamas kompleksinis paslaugų paketas: 1. Asmenų su negalia artimiesiems bus suorganizuoti penki susitikimai su psichologais, kurių metu bus suteikiama žinių perdegimo valdymo, kaltės jausmo, streso įveikimo, krizių šeimoje sprendimo temomis. 2. Asmenims su negalia ir jų artimiesiems bus suorganizuotos miško terapijos, aromaterapijos, kurios vyks po tris kartus. 3. Bendruomenės ryšiams stiprinti bus suorganizuotos 2 atokvėpio stovyklos asmenų su negalia artimiesiems, kuriose sukurta palaikanti aplinka mažins izoliaciją, didins įsitraukimą į fizinės ir emocinės sveikatos palaikymą, atitrauks nuo rutinos. 4. Asmenys su negalia ir jų artimieji pasinaudos individualiu sveikatinimo paketu, kurį sudarys pasirinktinai 10 masažų, 5 vaško terapijos, 1-4 kursų (dviejų savaičių trukmės) Tomatis praktika, 9 fraktalų piešimo dirbtuvės. Tai prisidės prie dalyvių sveikatos gerinimo, kuri yra neatsiejama nuo emocinės gerovės. 5. Asmenų su negalia artimiesiems bus suorganizuotos skaitmeninio raštingumo ir DI įrankių naudojimo praktikos dirbtuvės (informacijos paieškos, gebėjimų rasti ir užsakyti aktualias skaitmenines paslaugas, šablonų kūrimo, asmeninio asistento su DI kūrimo ir pan.), kurios padės šeimai taupyti ir planuoti laiką, gerins raštvedybos įgūdžius ir padės šiuolaikines technologijas integruoti į kasdienį gyvenimą. Projekto rezultatams viešinti parengsime ir publikuosime 3 profesionalius edukacinius video su psichologais, tai užtikrins platesnės auditorijos nei 24 dalyvių pasiekiamumą, augs informuotumas, mažės stigma, daugės savarankiškai besikreipiančių tėvų gauti reikiamas paslaugas. Investicija į šį projektą – tai tiesioginė, pamatuojama priemonė mažinti socialinę atskirtį, suteikti emocinę pagalbą ir stiprinti socialinius ryšius bendruomenėje, kartu didinant šeimų emocinį atsparumą ir mažinant skaitmeninę atskirtį bei viešųjų paslaugų kaštus. Projekto veiklų apimtis yra didelė, tam, kad jas tinkamai suvaldyti pasitelksime penkis savanorius, kurie bus atsakingi už veiklų koordinavimą ir projekto informacijos sklaidą. Sutartys dėl savanorystės bus pasirašytos gavus projekto finansavimą. Projekto rezultatai 1) Pagerėjusi asmenų su negalia artimųjų emocinė savijauta: po 5 susitikimų su psichologu dalyviai geriau atpažins perdegimo ir kaltės jausmo ženklus, turės konkrečius streso įveikimo įrankius, žinos krizių šeimoje sprendimo būdus bei žingsnius. 2) Terapijų poveikis (miško, aromaterapija) – mažins įtampą: dalyviai išbandys skirtingas, lengvai prieinamas terapijas ir susikurs sau tinkančių nusiraminimo ritualų rinkinį. 3) Socialinės atskirties mažinimas ir bendruomenės ryšiai, mažėjanti izoliacija: 2 atokvėpio stovyklos atitrauks nuo rutinos, sustiprins tarpusavio pasitikėjimą, atsiras daugiau bendravimo tarp šeimų, formuosis savipagalbos „branduolys“. 4) Sumažės skaitmeninė atskirtis: skaitmeninių įgūdžių ir DI dirbtuvėse įgyti įgūdžiai palengvins bendravimą su paslaugas teikiančiomis institucijomis bei įstaigomis, informacinių technologijų naudojimas palengvins kasdieninį gyvenimą. 5) Gerėjanti fizinė savijauta: sveikatinimo paketas (masažai, Tomatis terapija, fraktalų piešimas) stiprins sveikatą, mažins kūno įtampą, gerins miegą ir energijos lygį, kas tiesiogiai lemia ir emocinę būklę. 6) Viešoji vertė ir stigmos mažinimas platesnė pasieka: 3 profesionalūs edukaciniai video su psichologais pasieks gerokai didesnę auditoriją nei tik projekto tiesioginius dalyvius – augs informuotumas apie asmenų su negalia ir jų artimųjų poreikius. Mažėjanti stigma: viešinamas normalizuojantis turinys skatins asmenų su negalia artimuosius anksčiau ir drąsiau kreiptis pagalbos . Aukščiau aprašytos projekto veiklos ir tikslas atitinka Alytaus miesto 2024-2029 metų vietos plėtros strategijos 1. TIKSLĄ – Stiprinti aktyvią, tvarią ir paveikią socialinę aplinką Alytaus mieste bei sprendžia 1.1 UŽDAVINIO – Plėtoti socialines paslaugas, skatinant gyventojų socialinę įtrauktį, atliepiant įvairių tikslinių grupių poreikius veiksmą 1.1.1. Socialinių paslaugų pasiūlos ir prieinamumo didinimas, plėtojant socialines bei sociokultūrines paslaugas socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims ir sprendžia šias problemas: mažinti socialinę atskirtį patiriančių asmenų stigmatizaciją, didinti jų socialinius, asmeninius, psichologinius gebėjimus ir motyvaciją, sudaryti sąlygas asmenims gyventi kokybišką ir komfortišką gyvenimą. Įvairaus amžiaus gyventojų įtrauktis ir aktyvumas pasireikš teikiant socialines, sociokultūrines, užimtumo paslaugas, susitikimus, mokymus, terapijas, konsultacijas, kūrybinės veiklos skatinimu skiriant ypatingą dėmesį mažiau galimybių turintiems atskirtyje esantiems žmonėms ir neįgaliesiems bei jų šeimoms. Projekto tikslas ir veiklos atitinka horizontaliuosius principus: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių (ypač moterų), nediskriminavimo dėl socialinės padėties, negalios, įskaitant prieinamumo (paslaugų, informacijos prieinamumo) visiems užtikrinimą, inovatyvumo (projekte taikomos DI technologijos, inovatyvūs Tomatis terapijos metodai) principą. Projekto metu visos veiklos vyks pritaikytose patalpose, kad būtų užtikrinamas paslaugų prieinamumas, veiklos bus planuojamos taip, kad nediskriminuotų tėvų/globėjų auginančių/prižiūrinčių asmenis su negalia dėl socialinės padėties. Projektas taip pat prisidės prie visuomenės tolerancijos asmenims su negalia ir jų artimiesiems didinimo, veiklos bus viešinamos socialiniame tinkle FB Mirabilia profilyje bei žiniasklaidos internetiniuose tinklalapiuose. Neįgaliųjų jų tėvų bei globėjų asociacija MIRABILIA veikia nuo 2012 metų ir vienija šeimas, kurios augina vaikus su negalia iš vaikystės, todėl puikiai žinome šių asmenų su negalia ir jų artimųjų poreikius ir problemas. Įgyvendinome keliolika projektų, kurių metu vaikams ir jaunimui su negalia bei jų artimiesiems organizavome įvairias laisvalaikio užimtumo paslaugas, muzikos, šokio, meno, kineziterapijos grupinius užsiėmimus, išvykas, kūrybines dirbtuves, vasaros stovyklas, konferencijas aktualiomis negalios temomis. Pvz., 1. „Psichologinio klimato gerinimas šeimose, auginančiose vaikus su negalia“. 2. „Emocinės ir psichologinės sveikatos stiprinimas Alytaus neįgaliųjų ir jų artimųjų bendruomenėje“. 3. “Neįgaliųjų ir jų artimųjų psichologinės savijautos gerinimas naudojant meno terapijos metodus”. Projekto komanda turi didelę projektų sėkmingo įgyvendinimo patirtį.