Projektu sprendžiamos pagrindinės problemos, susijusius su profesinio mokymo prieinamumu, jo integracija su bendruoju ugdymu, mokinių profesiniu orientavimu bei profesinio mokymo patrauklumu: 1. Ribotas profesinio mokymo prieinamumas ir nepakankama integracija su bendruoju ugdymu. Mokiniams, besimokantiems pagal bendrojo ugdymo programas, trūksta galimybių paraleliai įgyti profesinių kompetencijų. Stokojama lankstumo ir individualizuotų mokymosi kelių, kurie leistų mokiniams anksčiau pažinti profesinę veiklą ir kryptingai planuoti savo karjerą. Taip pat nepakankamai išvystyti bendradarbiavimo mechanizmai tarp bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų, todėl ribotos galimybės kurti integruotas ugdymo veiklas, dalintis ištekliais ir užtikrinti nuoseklų mokinių kompetencijų ugdymą. Projektas numato profesinio mokymo modulių pasirinkimo galimybes, kurios leis didinti švietimo sistemos efektyvumą, skatins ankstyvą profesinį orientavimą ir stiprins institucijų partnerystę, taip prisidedant prie ilgalaikio švietimo sistemos atsparumo. 2. Nepakankamas profesinis orientavimas ir praktinio patyrimo trūkumas. Mokiniai dažnai neturi galimybių praktiškai išbandyti skirtingų profesinių veiklų. Trūksta sisteminių sprendimų, leidžiančių mokiniams susipažinti su realiomis darbo sąlygomis, technologijomis bei darbo rinkos poreikiais. Dėl to mokinių karjeros pasirinkimai neretai būna nepakankamai pagrįsti, o perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką tampa sudėtingesnis. Projektas sudarys sąlygas mokiniams dalyvauti profesinio mokymo moduliuose, kuriuose jie įgis praktinių įgūdžių, susipažins su skirtingomis profesijomis ir galės įvertinti savo gebėjimus bei interesus. Tai sustiprins mokinių karjeros kompetencijas, didins jų sąmoningumą ir pasirengimą darbo rinkai. 3. Profesinio mokymo patrauklumo stoka. Vis dar vyrauja stereotipai, menkinantys profesinio mokymo vertę, o informacijos apie jo teikiamas galimybes ir karjeros perspektyvas trūkumas mažina mokinių motyvaciją rinktis profesinį kelią. Tai daro neigiamą įtaką kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlai ir regiono ekonominiam vystymuisi. Projektas suteiks mokiniams galimybę tiesiogiai patirti profesinio mokymo naudą. Praktinis mokymasis, realių užduočių atlikimas ir apčiuopiami rezultatai prisidės prie teigiamo požiūrio formavimo ir profesinio mokymo patrauklumo didinimo. Įgytų kompetencijų pripažinimas sustiprins mokinių konkurencingumą darbo rinkoje ir sudarys prielaidas sklandesniam perėjimui iš švietimo sistemos į užimtumą. Numatomos veiklos prisidės prie inovatyvių ugdymo sprendimų diegimo, stiprins institucijų gebėjimus bendradarbiauti, skatins duomenimis grįstą sprendimų priėmimą ir didins švietimo sistemos atsparumą ateities iššūkiams. Projektas prisideda prie 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 3.4. „Gerinti atitiktį tarp švietimo sistemoje įgyjamų ir darbo rinkoje bei prisitaikyti kintančioje aplinkoje reikalingų kompetencijų“, taip pat prie plano „Naujos kartos Lietuva“ 4 komponento „Kokybiškas ir prieinamas švietimas visą gyvenimą kiekvienam gyventojui“ ir D.1.4. reformos bei investicijų „Kompetencijos žaliajai ir skaitmeninei transformacijai“ įgyvendinimo.