Šis projektas spręstų problemą, susijusią su Lietuvoje auginamų baltymingų augalų nepakankamai efektyviu panaudojimu maisto ir gyvulininkystės reikmėms. Projekto metu būtų pritaikyti novatoriški biotechnologiniai sprendimai Lietuvoje auginamų žirnių, lęšių ir avinžirnių apdorojimui, siekiant suteikti jiems pridėtinę vertę. Išanalizavus minėtų augalų aminorūgščių, riebalų rūgščių bei aromatinių junginių profilius bei taikomų technologijų įtaką cheminės sudėties pokyčiams būtų sukurta vertinga duomenų bazė, kuri sudarytų prielaidas reikšmingai efektyvesniam šių augalinių žaliavų panaudojimui maisto bei pašarų pramonėje. Norėtume pabrėžti, kad iki šiol, nėra išanalizuota ir detali neapdorotų minėtų augalų cheminė kompozicija, o tokios duomenų bazės nebuvimas ženkliai apsunkina gaunamų žaliavų perdirbimą ir (ar) efektyvų panaudojimą. Šio projekto tęstinumas siejamas su sukurtų aukštos biologinės vertės augalinių žaliavų integravimu maisto (praturtinant tradicinių produktų sudėtį bei kuriant naujas sveikatai palankių produktų formules: nutraceutikus, farmaceutikus, papildus ir kt.) bei pašarų (integruojant į žemės ūkio gyvūnų racionus naujos kartos augalinių baltymų komponentus) sektoriuose. Išskirtinį dėmesį skiriant Lietuvoje auginamai produkcijai, projekto metu būtų analizuojama ne mažiau kaip 10 augalų grupių, įskaitant ir gautus iš tradiciškai bei ekologiškai auginamų pasėlių. Statistikos duomenimis, bendroji ŽŪ produkcija ŽŪ bendrovėse ir įmonėse 2021 m. sudarė 835,5 mln. Eur. Gyvulininkystės produkcija sudarė 465,8 mln. EUR ir, palyginti su 2020 m., padidėjo 5,6 proc. Augalininkystės produkcija sudarė 369,7 mln. Eur (0,2 proc. mažiau nei 2020 m.). Vienas iš veiksnių, lemiančių augalininkystės produkcijos mažėjimo tendencijas, gali būti siejamas su didesniu importuojamų žaliavų naudojimu gyvulininkystės pramonėje. Taip pat, Lietuvoje buvo fiksuojamas ankštinių augalų supirkimo tendencijų mažėjimas: 2020 m. – 190,3 tūkst. tonų; 2021 m. - 138,1 tūkst. tonų. Vertinant vyraujančias tendencijas, galima teigti, kad Respublikoje auginamų ankštinių augalų perdirbimo į aukštos pridėtinės vertės produktus didinimas, juos integruojant į maisto ir pašarinių žaliavų sektorius, galėtų lemti augalininkystės, maisto bei gyvulininkystės sektorių efektyvesnę ir tvaresnę plėtrą, kurią skatina ir ES politika (Europos Parlamento (EP) pranešimas A8-0121/2018 „Europos baltyminių augalų propagavimo strategija. Baltyminių ir ankštinių augalų auginimo Europos ŽŪ sektoriuje skatinimas“). EP pranešime teigiama, kad „labai svarbu sumažinti didelę ES priklausomybę nuo augalinių baltymų, visų pirma naudojamų gyvūnų pašarams, importo; kadangi dabartinė padėtis kartu su poveikiu aplinkai sojų auginimo regionuose kelia didelę grėsmę, ypač ES ŽŪ sektoriui, nes labai padidėjo kainų svyravimas tarptautinėse rinkose, taip pat, augaliniai baltymai yra esminis problemų, susijusių su apsirūpinimo maistu saugumu ir savarankiškumu, aplinkos apsauga, visuotiniu atšilimu, atsinaujinančiųjų išteklių energija, aspektas; kadangi baltymai būtini gyvybei ir jų yra tiek visuose maisto produktuose, tiek visuose pašaruose“. EP duomenimis, Kinijai tapus didžiausia pasaulyje sojų importuotoja, kyla grėsmė ES rinkų stabilumui. Taip pat, labai svarbu pabrėžti EP nuomonę, kad augalinių baltymų gamyba neišaugs, jeigu nepadidės šių augalų pelningumas. Pastarojo padidėjimo strategija gali būti siejama su naujų technologijų jų perdirbimui plėtra į aukštos pridėtinės vertės žaliavas ir produktus. Mūsų siūlomo projekto veiklose išskirtinis dėmesys būtų skiriamas šios problemos sprendimui. Projekto metu būtų atlikta kompleksinė analizė, vertinant ne tik pridėtinę sukurtų žaliavų vertę, bet ir jų saugą (biogeninių aminų formavimuisi būtų skiriamas išskirtinis dėmesys). Taip pat būtų analizuojamos itin vertingų komponentų iš augalinės baltyminės žaliavos sintetinimo galimybės (pvz., neurotransmiterių: gama aminobutyrinės rūgšties ir feniletilamino). Sukurta detali duomenų bazė apie augalinių žaliavų perdirbimo galimybes būtų labai vertinga šių ingredientų tolimesniam efektyviam panaudojimui maisto, pašarų bei nutraceutikų ir (ar) farmaceutikų sektoriuose. Dėl šių priežasčių verta investuoti lėšas į šį projektą, nes jo rezultatai prisidėtų prie ŽŪ tvarumo ir ekonomikos augimo. Projektas prisidėtų prie rinkos netolygumų mažinimo vykdant inovacijų plėtrą, kuriant didesnį regiono ekonomikos efektyvumą ir darbo vietas, tiek aukštos kvalifikacijos specialistams, tiek gamybos darbuotojams. Projektas padės užtikrinti darnaus vystymosi horizontalųjį principą, t. y. bus nukreiptas į Lietuvai aktualiausius darnaus vystymosi tikslus – nelygybės mažinimą, klimato kaitos švelninimą, partnerystės stiprinimą. Projekte numatyta inovatyvių ir veiksmingiausių veikimo būdų paieška ir taikymas, mokslinių tyrimų ir mokslo pažangos rezultatų taikymas, sprendžiant šaliai aktualius iššūkius, kuriant didesnės vertės, geresnės kokybės produktus, todėl Projektas atitinka inovatyvumo horizontalųjį principą. Projekto įgyvendinimo metu bus užtikrintas lygių galimybių visiems horizontaliojo principo taikymas, t. y. nebus varžomos žmogaus teisės ar neteikiamos asmeniui privilegijos dėl jo lyties, tautybės, rasinės ar etninės kilmės, kalbos, religijos, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, negalios, socialinės padėties, amžiaus arba seksualinės orientacijos bei nevaržomos galimybės tokiomis pačiomis kaip ir kitų asmenų sąlygomis naudotis paslaugomis, infrastruktūra, transportu ir kitomis priemonėmis, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas.